Pirmą kartą pristatyti planai išnaudoti ES salų ir pakrančių bendruomenių potencialą

Visoje Europos Sąjungoje apie 17 mln. žmonių gyvena 4 000 salų, o 95 mln. žmonių, t. y. penktadalis ES gyventojų, gyvena ES pakrantėse 22 ES šalyse. Abi šios bendruomenės yra gyvybiškai svarbus mūsų ekonomikos turtas, tačiau susiduria su įvairiais iššūkiais. Klimato kaita, ekonomikos tvarumas ir augimas, perteklinis turizmas – tai tik keli pavyzdžiai. Europos Komisija pristatė pirmąsias istorijoje specialiai pritaikytas strategijas, skirtas abiejų rūšių teritorijoms remti ir jų potencialui išnaudoti.  

Salos 

Daugumai ES salų būdingos unikalios realijos ir iššūkiai, pavyzdžiui, geografinė izoliacija, ribotos susisiekimo galimybės, didelės transporto išlaidos, mažos rinkos ir demografinis nuosmukis. 

Siekiant spręsti šias problemas, strategijoje siūloma: 

• skatinti verslumą, įvairinti vietos ekonomiką, darnų turizmą bei skaitmenizaciją ir šalinti susisiekimo galimybių trūkumą,
• spartinti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, atsinaujinančiųjų išteklių energiją, prisitaikymą prie klimato kaitos ir biologinės įvairovės apsaugą,
• tobulinti viešąsias paslaugas, sveikatos priežiūrą, būstą, švietimą ir socialinę įtrauktį siekiant sustabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą ir išlaikyti jaunimą,
• didinti atsparumą gaivalinėms nelaimėms, susijusioms su klimato krize, jūrų rizika ir kitomis kylančiomis grėsmėmis. 

Strategija skatinamas reguliarus ES institucijų ir salų interesų atstovų dialogas. 

Pakrančių bendruomenės 

Europos pakrančių bendruomenės yra kovos su klimato kaita, jūrų ir pakrančių biologinės įvairovės nykimu ir jūrų tarša priešakyje. Jos patiria ir papildomą spaudimą, įskaitant nesubalansuotą turizmą, įperkamo būsto trūkumą, ekonominės veiklos sezoniškumą ir ribotas darbo galimybes. 

Siekiant spręsti šias problemas, strategijoje daugiausia dėmesio skiriama trims prioritetinėms sritims. Tai: 

• klestėjimas – siekiama skatinti dinamišką, konkurencingą ir diversifikuotą mėlynąją ekonomiką, inovacijas ir naujus verslo modelius, taip pat kurti aukštos kokybės darbo galimybes;
• atsparumas – siekiama gerinti gebėjimą prisitaikyti prie klimato kaitos ir platesnių aplinkos, ekonominių, socialinių ir saugumo iššūkių, pavyzdžiui, įgyvendinant iniciatyvą „OceanEye“;
• gyvenimo sąlygos – siekiama skatinti gyvybingas, įtraukias ir patrauklias vietas, kuriose visų amžiaus grupių žmonės galėtų klestėti, o jūrų kultūra, paveldas ir vietos tapatybė būtų saugomi. 

Strategijoje akcentuojami specialiai pritaikyti, vietos lygmeniu įgyvendinami sprendimai, pripažįstant įvairius pakrančių bendruomenių – nuo atokių žvejybos kaimų iki didžiųjų uostamiesčių – poreikius. 

Abi strategijos įgyvendinamos kartu ir papildo viena kitą, kad būtų sprendžiamos bendros problemos ir kartu reaguojama į unikalias salų bei pakrančių bendruomenių realijas. 

Daugiau informacijos

Salų strategija 

Pakrančių bendruomenių strategija  

Pranešimas spaudai. Komisija pristato pirmąsias istorijoje saloms ir pakrančių bendruomenėms skirtas ES strategijas