Pagrindiniai faktai
Šiandien Europa yra vienas iš konkurencingiausių, dinamiškiausių ir novatoriškiausių pasaulio regionų. Tačiau pastaraisiais metais kilo tam tikrų istorinių iššūkių, įskaitant COVID-19 pandemiją ir Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą.
Nors Europos Sąjungai pavyko sėkmingai įveikti šias krizes, jos pakenkė mūsų bendram konkurencingumui.
Per pastaruosius ketverius metus tapo akivaizdu, kad svarbu stiprinti mūsų konkurencingumą ir bendrąją rinką. [...] Tai pasakytina apie mūsų gebėjimą plėtoti ir plačiu mastu diegti technologijas, kurių mums reikia dvejopai pertvarkai. Tai taip pat būtina, jei norime turėti pasaulinio lygio skaitmeninės srities veikėjų, o ne tiesiog būti kitur gaminamų skaitmeninių produktų ar paslaugų vartotojais.
Didėjantys iššūkiai, pavyzdžiui, klimato kaita, dirbtinis intelektas ir geopolitinė įtampa, keičia pasaulį, kuriame gyvename. Siekdami klestėti šioje naujoje aplinkoje, turime užtikrinti, kad Europa būtų vieta, kurioje ir toliau būtų galima skatinti augimą ir inovacijas.
Konkurencingesnė ES leis Europos įmonėms sėkmingai konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Tai galime pasiekti sukurdami aplinką, kurioje jos galėtų kurti produktus, paslaugas ar sprendimus, kurie būtų geresni, veiksmingesni ir novatoriškesni už jų tarptautinių konkurentų produktus, paslaugas ar sprendimus.
Mūsų konkurencinio pranašumo atkūrimas
Stipriname savo pramoninę bazę ir siekiame, kad Europa būtų palankesnė investicijoms:
- įgyvendindami planą „REPowerEU“, kuriuo siekiame užtikrinti mūsų energijos tiekimą ir mažinti priklausomybę nuo Rusijos;
- rengdami žaliojo kurso pramonės planą, kuriuo siekiame didinti Europos nulinio ŠESD balanso pramonės konkurencingumą;
- kurdami Europos sveikatos sąjungą, kurioje netrūksta medicinos atsargų ir jos yra nebrangios ir naujoviškos.
Penkių punktų planas konkurencingesnei Europai sukurti
Siekdami toliau užtikrinti aukštą visų ES žmonių gerovės lygį, 2024 m. ir vėlesnio laikotarpio ekonomikos darbotvarkėje daugiausia dėmesio skiriame konkurencingumui.
Atsižvelgdama į Enrico Letta parengtą ataskaitą dėl ES bendrosios rinkos, Pirmininkė U. von der Leyen išsamiai apibūdino penkias pagrindines veiksmų sritis siekiant toliau stiprinti Europos konkurencingumą:
- daugiau galimybių panaudoti kapitalą Europos įmonėms;
- energetinės nepriklausomybės ir pigesnės energijos užtikrinimas;
- kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemos sprendimas;
- skaitmeninių inovacijų skatinimas;
- viso prekybos potencialo išnaudojimas.
Viešosios investicijos yra labai svarbios, tačiau jų nepakanka siekiant užtikrinti, kad išliktume konkurencingi šiandienos pasaulyje.
Tam, kad įmonės galėtų pasinaudoti didžiuliu Europos privačiu kapitalu, turime baigti kurti beveik prieš 10 metų pradėtą kurti kapitalo rinkų sąjungą.
Dėl mūsų kapitalo rinkų sistemos susiskaidymo kasmet į užsienį nukreipiama 300 mlrd. EUR Europos santaupų. Jei užbaigtume kurti kapitalo rinkų sąjungą, ES įmonės galėtų kasmet papildomai surinkti 470 mlrd. EUR. Šis kapitalas galėtų būti panaudojamas inovacijoms, ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui visame žemyne skatinti.
Kapitalo rinkų sąjungos kūrimui užbaigti turime:
- suderinti nacionalines taisykles dėl nemokumo;
- sukurti tarpvalstybinius taupymo produktus neprofesionaliesiems investuotojams;
- stiprinti svarbiausių rinkos dalyvių priežiūrą Europos lygmeniu.
Energetinės nepriklausomybės ir pigesnės energijos užtikrinimas
ES veiksmai po Rusijos invazijos į Ukrainą leido mums grįžti prie prieškarinio lygio energijos sąnaudų. Tačiau energijos kaina ir toliau daro poveikį Europos konkurencingumui. Konkurenciniam pranašumui atgauti turime toliau mažinti energijos sąnaudas.
Šiuo metu, pereinant nuo dujų trūkumo prie galimos dujų kiekio gausos, padėtis gerėja. 2025 m. dėl didelės naujų suskystintų gamtinių dujų (SGD) eksporto projektų bangos SGD tiekimas pasaulyje padidės 50 proc., o tai gerokai sumažins dujų kainas.
Be to, 2023 m. pirmą kartą investuodami į švarią energiją galėjome pagaminti daugiau elektros energijos iš vėjo nei iš dujų. Ši vietoje gaminama atsinaujinančiųjų išteklių energija naudinga pramonei, aplinkai ir žmonių piniginėms.
Tačiau darbas čia nesibaigia. Dabar turime toliau plėtoti energetikos infrastruktūrą, visų pirma:
- padvigubinti tarpvalstybinio elektros energijos perdavimo pajėgumus;
- įrengti pažangiuosius tinklus ir įkrovimo infrastruktūrą.
Šiuo metu dirbančiųjų skaičius didesnis nei bet kuriuo kitu metu Europos istorijoje. Tačiau vis dar susiduriame su darbo jėgos trūkumu, kurį ES gali spręsti tokiais būdais:
- mokyti kuo daugiau žmonių ir spręsti jaunimo nedarbo problemą;
- didinti moterų galimybes patekti į darbo rinką;
- pasiūlyti lankstesnius sprendimus vyresnio amžiaus žmonėms;
- pritraukti užsienio talentus.
Siekdama išlikti konkurencinga žaliojoje ir skaitmeninėje ekonomikoje, ES turi sutelkti dėmesį į savo darbo jėgos kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą. Todėl investuojame 65 mlrd. EUR pagal priemonę „NextGenerationEU“ ir „Europos socialinį fondą +“, siekdami užtikrinti, kad žmonės turėtų reikiamų įgūdžių ir galėtų sėkmingai siekti karjeros bei prisidėti prie inovacijų Europoje.
ES apklausos duomenimis, įmonės susiduria su dideliais sunkumais įdarbindamos kibernetinio saugumo įgūdžių turinčius darbuotojus. 2022 m. kibernetinio saugumo specialistų trūkumas visoje ES svyravo nuo 260 000 iki 500 000.
Siekdama panaikinti šią spragą, Komisija įsteigė Kibernetinio saugumo įgūdžių akademiją, kurios tikslas – suteikti vieną bendrą prieigą prie Europos masto mokymo galimybių ir kibernetinių įgūdžių iniciatyvų.
Siekiant išlaikyti konkurencingumą šiandieniniame pasaulyje, labai svarbu skatinti inovacijas ir konkurencingumą skaitmeninėje srityje.
Todėl ES investuoja 150 mlrd. EUR priemonės „NextGenerationEU“ lėšų į kibernetinį saugumą, superkompiuterius ir įgūdžius, kurių mums reikia šiam Europos skaitmeniniam dešimtmečiui įgyvendinti.
Siekdama palengvinti skaitmeninę pertvarką, ES taip pat:
- parengė DI aktą – pirmąją pasaulyje DI ir DI taikomųjų programų reglamentavimo sistemą;
- priėmė Duomenų valdymo aktą, kuriuo sudaromos sąlygos sukurti bendras Europos duomenų erdves duomenims kaupti ir jais dalytis;
- pasiūlė Duomenų aktą, kad įmonėms, asmenims ir viešajam sektoriui būtų sudarytos palankesnės sąlygos dalytis duomenimis.
Siekdama užtikrinti, kad skaitmeninė pertvarka būtų saugi, sąžininga ir skaidri, Komisija:
- parengė Skaitmeninių rinkų aktą, kuriuo didinamas teisinis tikrumas įmonėms ir platformoms ir suteikiama daugiau galių MVĮ ir startuoliams;
- priėmė Skaitmeninių paslaugų aktą, kuris padeda užkirsti kelią melagingos informacijos sklaidai internete.
Europa yra prekybos žemynas – prekyba labai prisidėjo prie dabarties Europos Sąjungos klestėjimo. Prekyba yra labai svarbi ES, nes jos dėka galime:
- eksportuoti mūsų produktus į pasaulinę rinką;
- gauti prieigą prie svarbiausiųjų žaliavų, kurios yra būtinos žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai;
- pasinaudoti kitų regionų augimo potencialu.
Todėl ES toliau sieks atviros ir sąžiningos prekybos, kuri suteiktų galimybių mūsų įmonėms. Tai padarysime derėdamiesi dėl daugiau prekybos susitarimų dėl saugių ir atvirų rinkų ir reformuodami Pasaulio prekybos organizaciją, kad būtų geriau sprendžiami skaitmeninės prekybos ir klimato kaitos klausimai.
ES taip pat toliau gins savo rinką ir sieks sudaryti vienodas sąlygas pasaulio mastu. Tai bus pasiekta bendradarbiaujant su partneriais (pvz., G7) siekiant spręsti struktūrinių perteklinių pajėgumų problemas ir pasinaudojant daugiau kaip 170 prekybos apsaugos priemonių, kuriomis iki šiol nuo nesąžiningų prekybos sąlygų poveikio apsaugoma daugiau kaip 500 000 darbo vietų ES.