Kompetencija ir pasitikėjimas dirbtiniu intelektu

DI nauda

ES turi galimybių tapti pasaulio lydere saugaus DI srityje. Parengusi tvirtą žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis vertybėmis grindžiamą reglamentavimo sistemą, ES gali sukurti žmonėms, įmonėms ir vyriausybėms naudingą dirbtinio intelekto sistemą.

ES ir DI

• DI aktu, kurį Komisija pasiūlė 2021 m. balandžio mėn. ir dėl kurio Europos Parlamentas ir Taryba susitarė 2023 m. gruodžio mėn., bus sprendžiamas galimos rizikos piliečių sveikatai, saugai ir pagrindinėms teisėms klausimas, kartu remiant novatoriško ir atsakingo DI kūrimą ES. 
• Kartu su DI aktu, atnaujintu Suderintu DI planu užtikrinama žmonių ir įmonių sauga ir pagrindinės teisės, kartu stiprinant investicijas ir inovacijas visose ES šalyse.
• Komisija taip pat paskelbė DI inovacijų priemonių rinkinį, skirtą padėti Europos startuoliams ir MVĮ kurti patikimą DI, atitinkantį ES vertybes ir taisykles. 

Pasitikėjimo didinimas taikant pirmąją teisinę dirbtinio intelekto sistemą

ES DI aktas yra pirmoji pasaulyje išsami dirbtiniam intelektui skirta teisinė sistema. Juo bus užtikrinta, kad ES naudojamos DI sistemos būtų saugios, skaidrios, etiškos, nešališkos ir kontroliuojamos žmogaus. Todėl jos skirstomos į kategorijas pagal riziką. 

Nepriimtina rizika

Bus draudžiama bet kas, kas laikoma aiškia grėsme ES piliečiams: nuo vyriausybių vykdomo socialinio reitingavimo iki žaislų, kuriuose naudojama balso pagalba, skatinanti pavojingą vaikų elgseną.

Didelė rizika

• Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų technologijos (pvz., transporto), galinčios sukelti pavojų piliečių gyvybei ir sveikatai
• Švietimo ar profesinio mokymo technologijos, kurios gali nulemti kieno nors galimybes gauti išsilavinimą ir profesinę karjerą (pvz., vertinimo per egzaminus)
• Gaminių saugos įrangos technologijos (pvz., DI taikymas robotizuotoje chirurgijoje)
• Užimtumo, darbuotojų administravimo ir galimybių dirbti savarankiškai suteikimo technologijos (pvz., gyvenimo aprašymų rūšiavimo programinė įranga įdarbinimo procedūroms)
• Esminių privačiųjų ir viešųjų paslaugų technologijos (pvz., kredito galimybių reitingavimas, atimant iš piliečių galimybę gauti paskolą)
• Teisėsaugos technologijos, kurios gali pažeisti pagrindines žmogaus teises (pvz., parodymų patikimumo vertinimas)
• Migracijos, prieglobsčio ir sienų kontrolės valdymo technologijos (pvz., automatinis prašymų išduoti vizą nagrinėjimas)
• Teisingumo administravimas ir demokratiniai procesai (pvz., DI priemonės teismo sprendimų paieškai)

Labai rizikingos DI sistemos, prieš teikiant jas rinkai ir per visą jų taikymo ciklą, bus kruopščiai vertinamos.

Ribota rizika

Tokios dirbtinio intelekto sistemos, kaip pokalbių robotai, kuriems taikomi minimalūs skaidrumo reikalavimai, skirti padėti turinio naudotojams gauti sprendimui priimti reikalingą informaciją. Tuomet naudotojas gali nuspręsti toliau naudotis taikomąja programa arba daugiau ja nebesinaudoti.

Minimali rizika

Laisvas taikomųjų programų, pvz., dirbtinio intelekto pagrindu sukurtų vaizdo žaidimų arba brukalų filtrų naudojimas. Didžioji dauguma šiuo metu ES naudojamų DI sistemų patenka į šią kategoriją, kuriai naujosios taisyklės netrukdo, nes šios sistemos kelia tik minimalią riziką piliečių teisėms ar saugumui arba iš viso nekelia jokios rizikos.

Taisyklės didelės rizikos DI sistemų tiekėjams

Jeigu per DI sistemos eksploatacijos ciklą įvyktų esminių pokyčių, reikia grįžti į 2 etapą.

Pateikus DI sistemą rinkai, institucijos yra atsakingos už rinkos priežiūrą, diegėjai užtikrina žmogaus vykdomą priežiūrą ir kontrolę, o paslaugų teikėjai yra įdiegę kontrolės po pateikimo rinkai sistemą. Paslaugų teikėjai ir diegėjai taip pat praneš apie rimtus incidentus ir sutrikimus.

Kompetencijos DI srityje didinimas

2018 m. Komisija ir ES valstybės narės žengė pirmą žingsnį, suvienijusios jėgas pagal Suderintą dirbtinio intelekto planą, kuris tapo nacionalinių strategijų ir politikos pokyčių pagrindu.

2021 m. atnaujintu Suderintu dirbtinio intelekto planu pradėta įgyvendinti strategija, jis taip pat atitinka dvejopus Komisijos skaitmeninius ir žaliuosius prioritetus ir Europos atsako į koronaviruso pandemiją veiksmus. 

Siekiant skatinti kompetenciją DI srityje visais etapais: nuo laboratorijos iki rinkos, Suderintame plane pateikta vizija, kaip paspartinti investicijas į DI, imtis veiksmų dėl DI strategijų, kad jos būtų laiku įgyvendintos, ir ES mastu suderinti DI politiką.

Siekdama šių tikslų, Komisija planuoja įsteigti:

• viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę dirbtinio intelekto, duomenų ir robotikos srityje, kad būtų apibrėžta ir įgyvendinama bendra strateginė Europos mokslinių tyrimų inovacijų ir diegimo darbotvarkė ir į ją būtų investuojama,
• papildomus DI kompetencijos centrų tinklus, kad būtų skatinamas keitimasis žiniomis ir patirtimi, plėtojamas bendradarbiavimas su šiuo pramonės sektoriumi ir skatinama įvairovė bei įtrauktis,
• bandymų ir eksperimentavimo infrastruktūrą, skirtą eksperimentuoti su pažangiausiomis technologijomis ir jas išbandyti realiomis sąlygomis,
• skaitmeninių inovacijų centrus – vieno langelio principu veikiančius centrus, sudarančius galimybę susipažinti su techninėmis žiniomis ir eksperimentuoti, kad bendrovės, prieš investuodamos, galėtų atlikti praktinių bandymų,
• užsakomojo DI platformą – pagrindinį Europos DI išteklių (pvz., techninių žinių, algoritmų, programinės įrangos sistemų, kūrimo priemonių), reikalingų pramonės ir viešojo sektorių reikmėms, rinkinį.

ES finansuojami DI projektai

ES jau finansavo įvairius DI projektus, pasiūliusius sprendimų visose visuomenės srityse: nuo žemės ūkio iki sveikatos priežiūros, gamybos ar transporto.

Pavyzdžiui, DI technologijų taikymas buvo itin naudingas trijose srityse: sveikatos, aplinkos ir kovos su dezinformacija.

DI ir ES skaičiais