Europa bendradarbiauja gelbėdama gyvybes

Pastaraisiais metais dažnėja ir vis didesnį mastą įgauna gaivalinės nelaimės. Jų įvyko kiekviename Europos regione, jos pasiglemžė nemažai aukų ir padarė žalos infrastruktūrai bei aplinkai. ES atlieka labai svarbų vaidmenį koordinuojant reagavimą į nelaimes visoje Europoje ir už jos ribų epidemijų, potvynių, audrų, miškų gaisrų, žemės drebėjimų ir žmogaus sukeltų nelaimių atvejais. 

Nelaimių nesustabdo jokios sienos – jos gali įvykti be įspėjimo vienoje arba tuo pat metu keliose šalyse. Gerai koordinuojamu bendru reagavimu užtikrinama, kad ekstremaliųjų situacijų metu didinant veiksmingumą ir efektyvumą veiktų vienas kontaktinis punktas. Siekiant sustiprinti ES šalių ir 10 dalyvaujančių valstybių bendradarbiavimą civilinės saugos, taip pat nelaimių prevencijos, pasirengimo joms ir reagavimo į jas gerinimo srityse, 2001 m. buvo sukurtas ES civilinės saugos mechanizmas.

Susidarius ekstremaliajai situacijai bet kuri šalis gali prašyti pagalbos per Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą (RNKC). Jis kasdien visą parą stebi pasaulinius įvykius ir, tiesiogiai susisiekdamas su nacionalinėmis civilinės saugos institucijomis, užtikrina greitą skubios paramos dislokavimą. Misijoms Europoje ir už jos ribų gali būti greitai mobilizuotos specializuotos komandos ir įranga, pavyzdžiui, gaisrų gesinimo lėktuvai, paieškos, gelbėjimo ir medicinos pagalbos komandos. Tokiu būdu sutelkiamos pirmųjų reaguotųjų ekspertinės žinios ir ištekliai, išvengiama pastangų dubliavimo ir užtikrinamas skubus pagalbos suteikimas.

Planuojant reagavimo veiksmus RNKC gali naudotis „Copernicus“ ekstremaliųjų situacijų valdymo paslauga (EMS), kuria užtikrinama laiku teikiama tiksli geoerdvinė informacija, kad būtų galima planuoti pagalbos nelaimės atveju operacijas. Ji skirta įvairių rūšių nelaimėms ir ja remiamos prevencijos, pasirengimo, reagavimo ir atkūrimo pastangos.

Pasitelkus rezervą „rescEU“, kurį visiškai finansuoja ES ir kurio ištekliai laikomi ES šalyse, dar labiau sustiprinama apsauga nuo nelaimių ir valdoma kylanti rizika. Šis Europos pajėgumų rezervas – tai, be kita ko, gaisrų gesinimo lėktuvai, sraigtasparniai, medicininės evakuacijos lėktuvai, medicinos reikmenų atsargos ir lauko ligoninės, parengti ekstremaliosioms sveikatos situacijoms. Rengdamasi 2024 m. miškų gaisrų sezonui, be rezervo „rescEU“ ES visoje Europoje sutelkė ir 32 gaisrų gesinimo iš oro išteklių parką bei 556 ugniagesius.

Ekstremaliųjų sveikatos situacijų atveju Europos reagavimo į ekstremaliąsias sveikatos situacijas veiksmus pagal ES civilinės saugos mechanizmą koordinuoja Europos medicinos korpusas. Sukūrusi rezervą „rescEU“ nuo 2020 m. ES sustiprino savo medicininę parengtį. Be kita ko, medicinos reikmenų rezervai ir evakuacijos pajėgumai padidina Europos medicinos korpuso skubios medicininės pagalbos teikimo galimybes ES ir už jos ribų.

Kai pagalbos ekstremaliosiose situacijose reikia nedelsiant, visoje ES galima nemokamai skambinti Europos pagalbos telefono numeriu 112. Paskambinus numeriu 112 sujungiama su skubiosios pagalbos tarnybomis, įskaitant greitosios pagalbos, ugniagesių komandą arba policiją. Į atitinkamą tarnybą skambučius nukreipia specialiai apmokyti operatoriai.

Europos vieningas reagavimas į nelaimes naudojantis ES civilinės saugos mechanizmu ir rezervu „rescEU“ yra bendradarbiavimo galios apsaugant gyvybes ir sumažinant nelaimių poveikį pavyzdys.

Daugiau informacijos

Miškų gaisrai

ES civilinės saugos mechanizmas

„rescEU“

Europos medicinos korpusas

Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras (RNKC)

„Copernicus“ ekstremaliųjų situacijų valdymo paslauga

112: ES pagalbos telefono numeris

ES apsaugo. Kaip Europa susitelkė kovodama su miškų gaisrais

ES greita pagalba. Kaip Europa reaguoja į pasaulines nelaimes