Komisijos gairės valstybėms narėms dėl ES konkurencingumo didinimo

Komisija pateikė 2025 m. Europos semestro pavasario dokumentų rinkinį, kuriame analizuojami pagrindiniai visoje ES kylantys ekonominiai ir socialiniai iššūkiai. Ji pateikė ES šalims gaires, kaip didinti konkurencingumą, klestėjimą ir atsparumą. Šios itin didelio prekybos ir saugumo aplinkos nestabilumo laikotarpiu parengtos gairės yra glaudžiai susijusios su konkurencingumo kelrodžiu – Komisijos planu didinti ES atsparumą ir įtaką pasaulyje. 

Konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose Komisija pateikia kiekvienos ES šalies konkretiems poreikiams pritaikytas gaires, apimančias tris pagrindines sritis:  

• fiskalinę politiką,
• ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų ir sanglaudos politikos programų įgyvendinimą,
• neišspręstus ir (arba) naujus struktūrinius iššūkius, daugiausia dėmesio skiriant konkurencingumo kelrodžiui.  

2025 m. Europos semestro pavasario dokumentų rinkinys taip pat yra pirmasis pagal peržiūrėtą ekonomikos valdymo sistemą atliktas šalių pažangos įgyvendinant savo praėjusį rudenį pateiktus vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinius struktūrinius planus vertinimas.  

Po to, kai paskelbtas planas „ReArm Europe“ / Parengties užtikrinimas iki 2030 m., 16 ES šalių paprašė leisti laikinai išleisti daugiau, negu įprasta, kad investuotų į gynybą. Tai įmanoma pagal vadinamąją nacionalinę nukrypti leidžiančią išlygą. Dabar Komisija rekomenduoja Tarybai pritarti šiam šalių prašymui.   

Dėl šalių, kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra, Komisija mano, kad Prancūzijai, Italijai, Vengrijai, Maltai, Lenkijai ir Slovakijai jokių tolesnių veiksmų imtis nereikia. Belgijai ji rekomendavo naują taisomąjį planą. Dėl Rumunijos, kurios grynųjų išlaidų augimas viršija jos taisomajame plane nustatytą viršutinę ribą, ji rekomenduoja Tarybai priimti sprendimą, kad šalis nesiėmė veiksmingų priemonių. 

Komisija taip pat nustatė, kad 10 ES šalių, dėl kurių reikėjo atlikti nuodugnias apžvalgas pagal 2025 m. įspėjimo mechanizmo ataskaitą, yra susidaręs makroekonominis disbalansas.  Kipre, Estijoje ir Vokietijoje disbalanso nėra, o Vengrijoje, Graikijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Slovakijoje ir Švedijoje disbalansas išlieka, o jų pažeidžiamumas apskritai tebėra didelis. Rumunijoje ir toliau išlieka perviršinis disbalansas, nes 2024 m. padidėjo jos fiskalinis ir einamosios sąskaitos deficitas, o išlaidų konkurencingumas sumažėjo.  

Galiausiai Komisija pasiūlė atnaujinti užimtumo politikos gaires. Jos grindžiamos 2024 m. gruodžio mėn. priimtomis gairėmis, kuriose daugiausia dėmesio skirta įgūdžių ir darbo jėgos trūkumui, ypač skaitmeninių įgūdžių poreikiui. Naujosiomis gairėmis siekiama skatinti, kad darbo rinkos būtų teisingesnės ir įtraukesnės, atsižvelgiant į įgūdžių sąjungą ir konkurencingumo kelrodį.  

Daugiau informacijos 

Pranešimas spaudai apie 2025 m. Europos semestro pavasario dokumentų rinkinį 

Klausimai ir atsakymai. 2025 m. Europos semestro pavasario dokumentų rinkinys 

2025 m. Europos semestro pavasario dokumentų rinkinys 

Europos semestras