Koronaviruso sukeltos krizės sąlygomis Europos Komisijos skaitmeninė strategija tampa vis svarbesnė, nes skaitmeninės priemonės naudojamos siekiant:

• stebėti koronaviruso plitimą,
• tirti ir kurti diagnostikos, gydymo priemones ir vakcinas,
• užtikrinti, kad Europos gyventojai galėtų palaikyti ryšį ir saugiai naudotis internetu.

Kol taikomi apribojimai ir vis daugiau socialinės ir ekonominės veiklos persikelia į skaitmeninę sritį, piliečiams ir įmonėms būtinas interneto ryšys ir prisijungimo galimybės. Naudodamiesi plačiajuosčio ryšio tinklais ir skaitmenine infrastruktūra galime toliau mokytis, bendrauti ir dirbti. 

Patikimumo užtikrinimo paslaugos įmonėms, e. valdžia ir e. sveikata užtikrina viešųjų paslaugų tęstinumą ir prieinamumą, o patikimos saugumo sistemos apsaugo mūsų tapatybę internete ir užtikrina, kad mūsų veikla išliktų privati.

Nacionalinės kontaktų atsekimo ir įspėjimo programėlės gali būti įsidiegiamos savanoriškai, kad įspėtų naudotojus, net ir užsienyje, jeigu jie būtų atsidūrę netoli asmens, kurio koronaviruso infekcijos tyrimo rezultatas buvo teigiamas. Kartu su įspėjimu programėlė gali pateikti atitinkamą sveikatos institucijų parengtą informaciją, pavyzdžiui, rekomendacijas atlikti tyrimą arba izoliuotis ir nurodymus, į ką kreiptis.

Daugiau informacijos apie kontaktų atsekimo ir įspėjimo programėles

Kontaktų atsekimo programėlės, jei jos visiškai atitinka ES taisykles ir yra gerai koordinuojamos, gali atlikti svarbų vaidmenį visais krizių valdymo etapais. Jos gali papildyti esamus apklausa grindžiamus kontaktų atsekimo metodus ir padėti nutraukti viruso plitimą. Taigi, jos gali padėti išgelbėti gyvybes.

Analitinė dirbtinio intelekto (DI) galia ir itin našus skaičiavimas – be galo svarbios priemonės siekiant nustatyti koronaviruso plitimo tendencijas. Su jų pagalba visuomenės sveikatos sektoriai gali stebėti koronaviruso plitimą ir greitai parengti veiksmingas reagavimo strategijas.

Sveikatos priežiūros sektoriuje dirbtinis intelektas taip pat svarbus – kadangi žmonių sąveika turi būti kuo mažesnė, bendrauti su pacientais naudojami dirbtiniu intelektu grindžiami robotai ir kitos priemonės.

Visuotinis atsakas į koronaviruso pandemiją – duomenys, dirbtinis intelektas ir superkompiuteriai 

Trys galingi Europos superkompiuterijos centrai dalyvauja tiriant ir kuriant koronaviruso vakcinas, gydymo ir diagnostikos būdus.

Lyginant skaitmeninius koronaviruso baltymų modelius ir ieškant jų atitikties tūkstančius esamų vaistų turinčioje duomenų bazėje, siekiama nustatyti, kurie aktyvių molekulių deriniai reaguoja į virusą. Superkompiuteriai papildo klasikinį bandymų ir klaidų klinikinį metodą. Šiame procese dalyvauja farmacijos bendrovė ir keli dideli biologijos ir biochemijos institutai, suteikę prieigą prie savo vaistų duomenų bazių. Pagal konsorciumo „Exscalate4CoV“ projektą, kuriam skirta 3 mln. eurų ES parama, vykdomi moksliniai tyrimai, naudojant ES remiamą superkompiuterijos platformą, kad būtų patikrintas galimas žinomų molekulių poveikis koronaviruso struktūrai. 

Birželio mėn. konsorciumas „Exscalate4CoV“paskelbė, kad jau užregistruotas generinis vaistas raloksifenas, naudojamas osteoporozei gydyti, galėtų būti veiksmingas gydant koronavirusu užsikrėtusius pacientus, kurių simptomai nėra sunkūs. Dabar konsorciumas su Europos vaistų agentūra aptaria perėjimą prie klinikinių tyrimų, kuriems pavykus būtų galima greičiau pateikti vaistą rinkai.  

Spalio 27 d. Italijos farmacijos reguliavimo agentūra AIFAleido vykdyti pacientų, kuriems koronavirusas sukelia lengvus simptomus, gydymo raloksifenu klinikinius tyrimus. Klinikinis tyrimas turėtų patvirtinti raloksifeno saugumą ir veiksmingumą blokuojant viruso replikaciją ląstelėse ir taip sulėtinant ligos progresavimą. Pradiniu etapu 7 dienas raloksifeno kapsulėmis bus gydomi atsitiktinės atrankos būdu atrinkti ne daugiau kaip 450 dalyvių, sudarius tris atskiras gydomų asmenų grupes. Konsorciumas „Exscalate4CoV“, naudodamas našiąją kompiuteriją ir dirbtinį intelektą biologiniams duomenis apdoroti, ištyrė 400 000 molekulių ir atliko konkrečius in vitro tyrimus su 7 000 molekulių.

ES kosmoso programa, kurios žinioje yra daugiau kaip 30 palydovų, visų pirma naudodamasi Žemės stebėjimo komponentu „Copernicus“ ir palydovinės navigacijos sistema „Galileo“, teikia nemokamus ir atvirus duomenis ir informaciją, kurie padeda stebėti koronaviruso protrūkio poveikį ir galbūt jį sušvelninti. 

Nuo krizės pradžios ES palydovai stebi eismo spūstis valstybių narių sienos perėjimo punktuose ir kartografuoja medicinos įstaigas, ligonines ir kitus ypatingos svarbos infrastruktūros objektus. Palydovų surinkti duomenys kartu su dirbtiniu intelektu pateikia ES ir nacionalinėms valdžios institucijoms modelių, iš kurių galima geriau suprasti ekstremaliąją situaciją ir veiksmingiau su ja kovoti.

ES kosmoso programa gali padėti spręsti įvairius klausimus, pvz.:

• visuomenės sveikatos apsaugos reikmėms naudoti tiksliausią padėties nustatymo sistemą pasaulyje „Galileo“,
• naudojant geriausią atitinkamos klasės Žemės stebėjimo sistemą „Copernicus“ stebėti, kaip laikomės žaliojo kurso,
• užtikrinti saugų ryšio kanalą valstybėms narėms.

ES atsakas į koronavirusą naudojant kosmoso programos priemones

2020 m. birželio 5 d. Europos Komisija, bendradarbiaudama su Europos kosmoso agentūra, pradėjo vykdyti skubius su koronaviruso pandemija susijusius Žemės stebėjimo veiksmus. Skubių veiksmų priemonei naudojami palydoviniai duomenys, siekiant įvertinti dėl koronaviruso pandemijos įvesto karantino poveikį ir stebėti ekonomikos atsigavimą po karantino vietos, regioniniu ir pasauliniu lygmenimis. Surinkti duomenys analizuojami naudojant naujas skaitmenines priemones, pavyzdžiui, dirbtinį intelektą.

Skubių veiksmų dėl koronaviruso Žemės stebėjimo priemonė

Kadangi ES valstybės narės, kovodamos su koronaviruso pandemija, pradėjo taikyti socialinio atskyrimo priemones, interneto pajėgumų paklausa labai išaugo – tiek nuotolinio darbo, tiek e. mokymosi, tiek laisvalaikio tikslais. Dėl to tinklai tapo labai apkrauti.

Kad nebūtų perkrautas tinklas ir visi galėtų naudotis skaitmeninių pramogų paslaugomis, Europos Komisija paragino telekomunikacijų operatorius ir naudotojus imtis veiksmų ir susitiko su srautinio duomenų siuntimo platformų vadovais. Srautinio duomenų siuntimo platformos raginamos siūlyti standartinės, o ne didelės raiškos turinį, telekomunikacijų operatoriai turėtų imtis rizikos mažinimo priemonių, kad būtų užtikrinamas nenutrūkstamas duomenų srautas, o naudotojai turėtų pasirinkti nustatymus, kuriais mažinamas duomenų naudojimas, įskaitant belaidžio interneto ryšio naudojimą.

Pasak ES operatorių, padidėjo ryšio paklausa. Nors kol kas tinklai nebuvo perkrauti, Komisija ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (BEREC) sukūrė specialų pranešimo mechanizmą ir stebi interneto duomenų srauto padėtį kiekvienoje valstybėje narėje stebėti, kad galėtų reaguoti į pajėgumų problemas.

Internete, ypač socialinėje žiniasklaidoje, sparčiai plinta dezinformacija. Kartais tai nėra tiesiog netiesa. Melagingi ar tariami „gydymo būdai“ gali labai pakenkti ar sukelti riziką sveikatai.

Europos Komisija palaiko dialogą su ES kovos su dezinformacija praktikos kodekso signatarais („Google“, „Facebook“, „Twitter“, „Microsoft“) ir jie sutiko aktyviai propaguoti patikimų šaltinių informaciją, nustumti žemyn neteisingą ar klaidinamą turinį, ir pradėti taikyti naujas priemones, kuriomis naudotojai tiesiogiai nukreipiami į patikimus šaltinius arba kuriomis teikiama tiksli daugiakalbė informacija apie krizę.

2020 m. birželio 10 d. Komisija pabrėžė svarbius kovos su dezinformacija apie COVID-19 veiksmus ir parengė programą su COVID-19 susijusios dezinformacijos plitimo stabdymo veiksmams, kurių imasi kodeksą pasirašiusios platformos, stebėti.

Pirmųjų pradinės būklės ataskaitų rezultatai:

• „Google“ paieškos programa pirmiausia stengiasi pateikti ES faktų tikrinimo organizacijų paskelbtus straipsnius, kurie 2020 m. pirmąjį pusmetį buvo peržiūrėti daugiau kaip 155 mln. kartų.
• „Facebook“ ir „Instagram“ COVID-19 informacijos centras į PSO ir kitų sveikatos priežiūros institucijų išteklius nukreipė daugiau kaip 2 mlrd. žmonių visame pasaulyje.
• Daugiau kaip 160 mln. žmonių daugiau kaip 2 mlrd. kartų apsilankė platformos „Twitter“ COVID-19 skirtuose puslapiuose. Šiuose puslapiuose vietos kalbomis pateikiamos naujausios įvairių autoritetingų ir patikimų vyriausybės, žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės šaltinių žinutės.
• „YouTube“ savo pradžios tinklalapyje ir su COVID-19 susijusiuose vaizdo įrašuose bei paieškose rodė informacinius langus, nukreipiančius į patikimus pasaulio ir vietos sveikatos institucijų puslapius. Juose visame pasaulyje apsilankyta daugiau kaip 300 mlrd. kartų.
• Platformos „TikTok“ informacinis puslapis apie COVID-19 penkiose pagrindinėse Europos rinkose (Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje) aplankytas daugiau kaip 52 mln. kartų.

Antrosios ataskaitos

Trečiosios ataskaitos

Ketvirtosios ataskaitos

Platformos naudojasi visomis turimomis priemonėmis, kad pašalintų su koronavirusu susijusią dezinformaciją. Jos pašalino neteisėtą turinį arba turinį, dėl kurio galėtų būti padaryta fizinė žala (informaciją apie netikrus arba žalingus gydymo būdus), arba daromas poveikis viešajai tvarkai (dezinformaciją apie tai, kad koronavirusą tariamai sukėlė 5G ryšio diegimas).

Interneto platformų vaidmuo ir dezinformacija kovoje su koronavirusu.

Europos Komisija nuolat paneigia klaidinančią informaciją.

Kova su dezinformacija

Kilus koronaviruso pandemijai paslaugos staiga dideliu mastu persikėlė į internetą. Žmonės daugiau laiko praleidžia internete ir labiau priklauso nuo skaitmeninės komunikacijos. Tokia suintensyvėjusia veikla internete gali pasinaudoti piktavaliai asmenys ir gali padidėti kibernetinių išpuolių rizika.

Tai taip pat aktualu kalbant apie vaikus, nes jie dabar daugiau laiko praleidžia internete nei anksčiau, galbūt neprižiūrimi. Nors tai suteikia jiems galimybę toliau mokytis ir bendrauti su draugais, rizika gali būti didesnė. Todėl Europolas, bendradarbiaudamas su tarptautiniais partneriais, parengė tėvams ir prižiūrintiems asmenis skirtas saugumo internete rekomendacijas, kad padėtų apsaugoti vaikus internete per koronaviruso pandemiją.

Saugokitės apgavysčių internete

Saugokitės sukčių internete, siūlančių produktus, kurie neva gali išgydyti koronaviruso sukeltą infekcinę ligą ar apsaugoti nuo šios ligos. Turėtumėte gerai pagalvoti prieš pirkdami vaistus ar kitus medicinos reikmenis, įskaitant diagnostinių tyrimų (testų) rinkinius, internetu. Kai tokie testai ir vakcina bus sukurti, juos galės paskirti jūsų gydytojas, turintis teisę praktikuoti.

Neremkite nusikaltėlių, pirkdami bevertes medžiagas, kurios gali pakenkti jūsų sveikatai. Siekiant veiksmingai kovoti su nusikalstama veikla, svarbu, kad nukentėjusieji praneštų apie nusikaltimus nacionalinėms policijos institucijoms. Naudodamiesi platformos operatoriaus suteiktomis pranešimo priemonėmis praneškite apie netinkamą turinį.

Patarimai, kaip atpažinti galimą sukčiavimą ir jo išvengti

Europos Komisija stebi, ar šiuo pažeidžiamu laikotarpiu nėra kokių nors pavojaus saugiai interneto aplinkai požymių, tuo tikslu glaudžiai bendradarbiaudama su:

• Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra,
• Europolu (Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra),
• ES institucijų kompiuterinių incidentų tyrimo grupe,
• nacionalinėmis institucijomis,
• kitomis ES institucijomis,
• kitomis įstaigomis ir agentūromis.

Jos stebi padėtį, teikia grėsmių ataskaitas ir gaires bei reguliarias kibernetinio saugumo ataskaitas.

Europolas padėjo atlikti sėkmingą apgaulingo kaukių pardavimo ES valstybių narių vyriausybėms tyrimą, taip pat padėjo sužlugdyti dar vieną bandymą išvilioti iš valdžios institucijų milijonus eurų už medicinines priemones.

Europos Komisija bendradarbiauja su Europolu ir interneto svetainių domenų vardų teikėjais, kad domenų vardai nebūtų suteikiami nusikaltėliams ir būtų skatinamas spartus paslaugų teikėjų ir institucijų bendradarbiavimas siekiant nustatyti ir deaktyvuoti apgaulingas interneto svetaines. Paslaugų teikėjai jau pateikė gaires.

Komisija kartu su vartotojų apsaugos institucijomis bendradarbiauja su interneto platformomis, dalyvaujančiomis struktūriniame dialoge dėl kovos su internetinėmis vartotojų apgavystėmis, susijusiomis su koronaviruso pandemija.

Komisija ir Bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje tinklas palaiko nuolatinius ryšius su 11 pagrindinių interneto platformų („Allegro“, „Amazon“, „Alibaba / AliExpress“, „CDiscount“, „Ebay“, „Facebook“, „Google“, „Microsoft / Bing“, „Rakuten“, „Verizon Media / Yahoo“ ir „Wish“) ir su jomis aptaria su pandemija susijusias naujas tendencijas ir verslo praktiką. Dėl to interneto platformos jau pranešė, kad pašalinta šimtai milijonų neteisėtų pasiūlymų ir skelbimų, ir patvirtino, kad skelbiama vis mažiau naujų su koronavirusu susijusių įrašų.

Interneto platformų ir reklamų patikra

Kad apsaugotų pirkėjus internetu, Europos Komisija ir Bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje tinklas koordinuoja interneto platformų patikrą bei e. parduotuvių ir reklamų patikrą, siekdami užtikrinti, kad ES vartotojams nebūtų teikiamas turinys, kuriuo pažeidžiamos ES vartotojų apsaugos taisyklės. Ją sudaro dvi dalys: interneto platformų aukšto lygio patikra ir išsami konkrečių reklaminių skelbimų ir interneto svetainių, susijusių su produktais, kurių paklausa didelė dėl koronaviruso, analizė.

Komisija keičiasi informacija su pagrindinėmis interneto platformomis („Allegro“, „Amazon“, „AliExpress“, „Microsoft“/„Bing“, „CDiscount“, „Ebay“, „Facebook“, „Google“, „Rakuten“, „Wish“ ir „Yahoo“/„Verizon“). Visos šios platformos pranešė, kad tvirtai įsipareigojo apsaugoti vartotojus, ir patvirtino, kad nuolat stengiasi aktyviai šalinti klaidinančią reklamą, įskaitant skelbimus apie „stebuklingus“ maisto papildus, kurie neteisėtai reklamuojami kaip gydantys nuo koronaviruso.

27 šalių vartotojų apsaugos institucijos pateikė 126 atsakymus tiek dėl įmonių, su kuriomis Komisija nuolat palaiko ryšius, tiek dėl kitų nacionalinių subjektų. Visų pirma buvo tikrinami skelbimai, kuriuose siūlyta:

• apsauginės kaukės ir kepuraitės,
• sanitariniai geliai,
• testų rinkiniai,
• maisto produktai, maisto papildai ir ne maisto produktai, turintys reklamuojamą koronaviruso gydomąjį poveikį.

Šie bendri veiksmai jau davė gerų rezultatų. Kovo mėn.

• „AliExpress“ pašalino daugiau kaip 250 000 įtartinų skelbimų,
• „eBay“ užblokavo arba pašalino daugiau kaip 15 mln. skelbimų, pažeidžiančių šios platformos kovos su koronavirusu politiką.

Gegužės mėn. užblokuota arba pašalinta milijonai klaidinančios reklamos arba produktų skelbimų platformose:

• „Google“ – daugiau kaip 80 mln. su koronavirusu susijusių skelbimų,
• „eBay“ – daugiau kaip 17 mln. skelbimų jos pasaulinėje prekyvietėje,
• „Amazon“ – per savaitę registruota 77 proc. mažiau skelbimų apie naujus produktus, kurių teiginiai susiję su koronavirusu, palyginti su 2020 m. kovo mėn.

Komisija toliau bendradarbiaus ir keisis informacija su reklamos savireguliavimo institucijomis dėl automatinių priemonių klaidinamajai reklamai aptikti sukūrimo.

Su Covid-19 susijusios apgavystės

Informacijos apie Reglamentą dėl vartotojų apsaugossuvestinė.

Dėl socialinių kontaktų ribojimo pakito mūsų bendravimo, tiriamojo darbo ir inovacijų diegimo darbe būdai. Siekdama padėti darbdaviams, įdarbinimo įstaigoms, švietimo darbuotojams užtikrinti, kad Europos gyventojai išsiugdytų skaitmeninių įgūdžių, kurių prireiks gyvenimui po koronaviruso pandemijos, liepos 13 d. Komisija paskelbė naujas skaitmeninių gebėjimų gaires, į kurias įtraukta praktinių priemonių, pagrindinių veiksmų, patarimų ir skaitmeniniams naudotojams skirtų internetinių išteklių. Tai padės piliečiams kuo geriau pasinaudoti savo skaitmeniniais gebėjimais pritaikymo įvairovės požiūriu – nuo švietimo iki tvaraus užimtumo ir verslumo poreikių.

ES mokslo centras

Koronaviruso protrūkis Europoje labai sutrikdė švietimo paslaugų teikimą. Naujiems mokymo ir mokymosi būdams reikia novatoriškų, kūrybiškų ir įtraukių sprendimų.

Programa „Erasmus+“ papildyta ryžtingo reagavimo į pandemiją priemonėmis

Europos Komisija priėmė„Erasmus+“ 2020 m. metinės darbo programos peržiūrą. Bus skirtas papildomas 200 mln. EUR finansavimas projektams, kuriais remiama:

• skaitmeninis jaunimo švietimas ir mokymas,
• skaitmeninis darbas su jaunimu,
• kūrybinių įgūdžių ugdymas ir socialinė įtrauktis.

Finansavimas taip pat suteiks naujų galimybių mokykloms, jaunimo organizacijoms ir suaugusiųjų mokymosi institucijoms:

• remti įgūdžių tobulinimą,
• skatinti kūrybiškumą,
• didinti socialinę įtrauktį pasitelkiant menus.

Kvietimai teikti šių sričių projektų pasiūlymus bus paskelbti rudens pradžioje.
Susidomėjusios organizacijos gali kreiptis į „Erasmus+“ nacionalines agentūras.

Siekiant padėti užtikrinti švietimo ir mokymo veiklos tęstinumą, internete teikiama daug įvairios internetinės mokymosi medžiagos:

• Interneto platformos
• ES finansuojami projektai.
• Namams skirtas skaitmeninių priemonių rinkinys
• SELFIE – nemokama savianalizės priemonė, padedanti mokykloms kuo geriau pasinaudoti skaitmeninėmis technologijomis. Naudojantis šia priemone galima rinkti anonimines moksleivių, mokytojų, mokyklų vadovų nuomones apie naudojimąsi skaitmeninėmis technologijomis ir susidaryti momentinį mokyklos pranašumų ir trūkumų vaizdą. SELFIE parengta 31 kalba.
• Programavimas namuose