Skaitmeniniai sprendimai pandemijos metu

Po COVID-19 krizės išaugos Europos Komisijos skaitmeninės strategijos svarba, kadangi skaitmeninės priemonės buvo naudojamos viruso plitimui stebėti ir padėti jį suvaldyti, remti mokslinius tyrimus ir kurti diagnostikos strategijas, gydymo būdus ir vakcinas ir apskritai užtikrinti, kad europiečiai toliau galėtų saugiai naudotis internetu. 

Kol buvo taikomi apribojimai ir vis daugiau socialinės ir ekonominės veiklos persikėlė į skaitmeninę sritį, piliečiams ir įmonėms buvo būtinas interneto ryšys ir prisijungimo galimybės. Naudodamiesi plačiajuosčio ryšio tinklais ir skaitmenine infrastruktūra galėjome toliau mokytis, dirbti ir bendrauti. Patikimumo užtikrinimo paslaugos įmonėms, e. valdžia ir e. sveikata užtikrino viešųjų paslaugų tęstinumą ir prieinamumą, o patikimos saugumo sistemos saugojo mūsų tapatybę internete. 

Nacionalinės sąlytį turėjusių asmenų atsekimo ir įspėjimo programėlės buvo prieinamos visiems, kurie norėjo jas įsidiegti ir jomis naudotis. Jos įspėjo naudotojus, net tarpvalstybiniu mastu, jei jie buvo netoli asmens, apie kurį pranešta, jog jo koronaviruso tyrimo rezultatas buvo teigiamas. Kartu su įspėjimu programėlė pateikė atitinkamą sveikatos institucijų parengtą informaciją, pavyzdžiui, rekomendacijas atlikti tyrimą arba izoliuotis ir kontaktinę informaciją. Kovodamos su koronavirusu, dauguma valstybių narių sukūrė nacionalines kontaktų atsekimo ir įspėjimo programėles. 

Pagal skubios paramos priemonę skirta apie 10 mln. EUR šioms nacionalinėms programėlėms susieti siekiant nutraukti koronaviruso infekcijų grandinę ir gelbėti gyvybes, net tada, kai žmonės kerta sienas. 

Sąveikumo vartų paslauga buvo Europos lygmens priemonė, užtikrinanti galimybę saugiai keistis informacija tarp nacionalinių programėlių ir grindžiama decentralizuota struktūra ir aukšto lygio duomenų apsauga. Po sėkmingo bandomojo etapo, spalio 19 d. sistema pradėjo veikti. 

Naudojantis šia sistema buvo susietos 19 nacionalinių programėlių, kurios buvo parsisiųstos 74 mln. kartų.  

ES valstybėse narėse naudojamos kontaktų atsekimo mobiliosios programėlės 

Analitinė dirbtinio intelekto (DI) galia ir itin našus skaičiavimas – buvo be galo svarbios priemonės siekiant nustatyti koronaviruso plitimo tendencijas. Su jų pagalba visuomenės sveikatos įstaigos galėjo stebėti koronaviruso plitimą ir greitai parengti veiksmingas reagavimo strategijas. 

Sveikatos priežiūros sektoriuje dirbtinis intelektas taip pat svarbus – kadangi žmonių sąveika turi būti kuo mažesnė, bendrauti su pacientais naudojami dirbtiniu intelektu grindžiami robotai ir kitos priemonės. 

Visuotinis atsakas į koronaviruso pandemiją – duomenys, dirbtinis intelektas ir superkompiuteriai 

Trys galingi Europos superkompiuterijos centrai dalyvavo tiriant ir kuriant koronaviruso vakcinas, gydymo ir diagnostikos būdus. 

Lyginant skaitmeninius koronaviruso baltymų modelius ir ieškant jų atitikties tūkstančius esamų vaistų turinčioje duomenų bazėje, buvo siekiama nustatyti, kurie aktyvių molekulių deriniai reaguoja į virusą. Superkompiuteriai papildė klasikinį bandymų ir klaidų klinikinį metodą. Šiame procese dalyvavo farmacijos bendrovė ir keli dideli biologijos ir biochemijos institutai, suteikę prieigą prie savo vaistų duomenų bazių. Pagal konsorciumo „Exscalate4CoV“ projektą, kuriam skirta 3 mln. eurų ES parama, buvo vykdomi moksliniai tyrimai, naudojant ES remiamą superkompiuterijos platformą, kad būtų patikrintas galimas žinomų molekulių poveikis koronaviruso struktūrai. Vos per šešiasdešimt valandų šis superkompiuteris išanalizavo daugiau kaip 71 mlrd. farmacinių molekulių (5 mln. simuliacijų per sekundę), o tai padėjo atrasti, kad raloksifenas yra veiksmingas vaistas kovojant su koronaviruso plitimu. 

2020 m. birželio 5 d. Europos Komisija, bendradarbiaudama su Europos kosmoso agentūra, pradėjo vykdyti skubius su koronaviruso pandemija susijusius Žemės stebėjimo veiksmus. Skubių veiksmų priemonei buvo naudojami palydovų duomenys, siekiant įvertinti su koronavirusu susijusių apribojimų poveikį ir stebėti ekonomikos atsigavimą po apribojimų vietos, regioniniu ir pasauliniu lygmenimis. 

ES kosmoso programa, kurios žinioje yra daugiau kaip 30 palydovų, visų pirma naudodamasi Žemės stebėjimo komponentu „Copernicus“ ir palydovinės navigacijos sistema GALILEO, teikė nemokamus ir atvirus duomenis ir informaciją, kurie padėjo stebėti koronaviruso protrūkio poveikį ir jį sušvelninti.  

Nuo pat krizės pradžios ES palydovai stebėjo eismo spūstis valstybių narių sienų perėjimo punktuose ir kartografavo medicinos įstaigas, ligonines ir kitus ypatingos svarbos infrastruktūros objektus. Pasitelkiant dirbtinį intelektą išanalizuoti iš palydovų surinkti duomenys ES ir nacionalinėms valdžios institucijoms suteikė galimybę parengti modelius, kurie padėtų geriau suprasti ekstremaliąją situaciją ir ją valdyti. 

ES atsakas į koronavirusą naudojant kosmoso programos priemones 

Skubių veiksmų dėl koronaviruso Žemės stebėjimo priemonė

Kadangi ES valstybės narės, kovodamos su koronaviruso pandemija, pradėjo taikyti socialinių kontaktų ribojimo priemones, įmonės, institucijos ir piliečiai perkėlė savo veiklą į internetą. Interneto pajėgumų paklausa labai išaugo – tiek nuotolinio darbo, tiek e. mokymosi ar laisvalaikio tikslais. Dėl to tinklai tapo labai apkrauti. 

Kad nebūtų perkrautas tinklas ir būtų remiamas naudojimasis skaitmeninėmis paslaugomis, Europos Komisija paragino telekomunikacijų operatorius ir naudotojus imtis veiksmų ir susitiko su srautinio duomenų siuntimo platformų vadovais. Srautinio duomenų siuntimo platformos buvo raginamos siūlyti standartinės, o ne didelės raiškos turinį, telekomunikacijų operatoriams buvo rekomenduojama imtis rizikos mažinimo priemonių, kad būtų užtikrinamas nenutrūkstamas duomenų srautas, o naudotojams buvo patarta pasirinkti nustatymus, kuriais mažinamas duomenų naudojimas, įskaitant belaidžio interneto ryšio naudojimą. 

Komisija ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (BEREC) sukūrė specialų pranešimo mechanizmą ir stebėjo interneto duomenų srauto padėtį kiekvienoje valstybėje narėje stebėti, kad galėtų reaguoti į pajėgumų problemas. 

Dėl COVID-19 pandemijos ir socialinių kontaktų ribojimo pakito mūsų bendravimo, tiriamojo darbo ir inovacijų diegimo darbe būdai. Siekdama padėti darbdaviams, įdarbinimo įstaigoms ir švietimo darbuotojams užtikrinti, kad europiečiai išsiugdytų skaitmeninių įgūdžių, kurių prireiks gyvenimui po koronaviruso pandemijos, 2020 m. liepos 13 d. Komisija paskelbė naujas skaitmeninių gebėjimų gaires, į kurias įtraukta praktinių priemonių, pagrindinių veiksmų, patarimų ir skaitmeniniams naudotojams skirtų internetinių išteklių. Tai padeda piliečiams kuo geriau pasinaudoti savo skaitmeniniais gebėjimais pritaikymo įvairovės požiūriu – nuo švietimo iki tvaraus užimtumo ir verslumo poreikių. Skaitmeninių įgūdžių gerinimas taip pat įtrauktas į 2020 m. liepos 1 d. priimtą Europos įgūdžių darbotvarkę – Europos darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo penkerių metų planą. 

Koronaviruso protrūkis Europoje labai sutrikdė švietimo paslaugų teikimą. Naujiems mokymo ir mokymosi būdams reikėjo novatoriškų, kūrybiškų ir įtraukių sprendimų. 

Europos Komisija priėmė pataisytą „Erasmus+“ 2020 m. metinę darbo programą ir skyrė papildomą 200 mln. EUR finansavimą projektams, kuriais remiamas skaitmeninis švietimas ir mokymas, skaitmeninis darbas su jaunimu, kūrybiniai įgūdžiai ir įtrauktis. 

Siekiant padėti užtikrinti švietimo ir mokymo veiklos tęstinumą, internete buvo teikiama daug įvairios internetinės mokymosi medžiagos: 

• Interneto platformos 
• Mokomoji medžiaga, parengta įgyvendinant ES finansuojamus projektus 
• Namams skirtas skaitmeninių priemonių rinkinys 
• SELFIE – nemokama savianalizės priemonė, padedanti mokykloms kuo geriau pasinaudoti skaitmeninėmis technologijomis. Naudojantis šia priemone galima rinkti anonimines moksleivių, mokytojų ir mokyklų vadovų nuomones apie naudojimąsi skaitmeninėmis technologijomis ir susidaryti momentinį mokyklos pranašumų ir trūkumų vaizdą. SELFIE parengta 31 kalba. 
• Programavimas namuose – platforma, kurioje yra švietimo išteklių skaitmeniniams įgūdžiams ugdyti 

^{Atsakomybės ribojimo pareiškimas. Puslapis paskutinį kartą atnaujintas 2023 m. rugsėjo mėn.}