Europoje daugėjant miškų gaisrų, ES bendradarbiauja su ES šalimis, kad padėtų
- užkirsti kelią rizikai ir ją sumažinti,
- stebėti miškų gaisrus ir jiems pasirengti,
- reaguoti į ekstremaliąsias situacijas,
- paremti atkūrimą.
Miškų gaisrų daugėja
Dėl klimato kaitos dažnėja karščio bangos ir sausros, todėl susidaro sąlygos, kuriomis gamtos gaisrai gali plisti greičiau, o juos kontroliuoti sunkiau. Kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimas ir žemėtvarkos pokyčiai tik dar labiau didina šią vis augančią grėsmę. Miškų gaisrų sezonai ilgėja, ypač Viduržemio jūros regione, o regionams, kuriuose gaisrų tikimybė šiuo metu nėra didelė, pavojus gali kilti ateityje.
Miškų gaisrai – tai grėsmė ne tik miškams, krūmynams ir žemės ūkiui. Jie gali kelti pavojų gyvybėms ir namams, pakenkti ekosistemoms ir biologinei įvairovei, daryti poveikį žemės ūkiui bei infrastruktūrai ir sutrikdyti nuo jų priklausomas bendruomenes ir ekonomiką. ES teisės aktuose raginama imtis veiksmų siekiant padėti Europai prisitaikyti prie kintančio klimato, didinti aplinkos atsparumą ir mažinti pažeidžiamumą.
2025 m. ES išdegė daugiau kaip 1 mln. hektarų žemės; tai tapo pražūtingiausiu gamtos gaisrų sezonu per visą istoriją.

Kaip ES kovoja su gamtos gaisrais?
Bendradarbiavimas siekiant apsaugoti tai, kas svarbu
Miškų gaisrai nepaiso sienų, todėl labai svarbu nustatyti bendras taisykles ir bendradarbiauti. ES palaiko piliečius krizės metu ir telkia išteklius, ekspertines žinias ir žmones vietoje, kad padėtų ten, kur to reikia labiausiai. Ji padeda valstybėms narėms per visą gamtos gaisrų rizikos valdymo ciklą: nuo rizikos prevencijos ir mažinimo, miškų gaisrų stebėsenos ir pasirengimo jiems, reagavimo į ekstremaliąsias situacijas iki atkūrimo rėmimo.
ES miškų apsaugos nuo gaisrų politika

Europa siekia užkirsti kelią miškų gaisrams ir didinti miškų bei kraštovaizdžių atsparumą

Europa bendradarbiauja, kad apsaugotų žmones ir tinkamai reaguotų, kai kovai su gamtos gaisrais nacionalinių pajėgumų nebepakanka

Ūkininkams ir miškų savininkams tenka svarbus vaidmuo valdant riziką
Nauja 2026 m. strategija, kuria siekiama geriau kovoti su didėjančia miškų gaisrų grėsme
Reaguodama į didėjančią grėsmę, kurią kelia vis labiau niokojančių miškų gaisrų sezonai, 2026 m. kovo mėn. Komisija pristatė naują integruotą požiūrį į miškų gaisrų rizikos valdymą. Vadovaujantis Sąjungos pasirengimo krizėms strategija, naujajame požiūryje pateikiamos gairės, kaip geriau užkirsti kelią gamtos gaisrams, jiems pasirengti, į juos reaguoti ir po jų atsigauti.
- Prevencija ir rizikos mažinimasRizikos mažinimas, pagrįstas geresne žemėtvarka ir miškotvarka, gamtos atkūrimu, visuomenės informuotumo didinimu ir kitų priemonių, padedančių didinti kraštovaizdžių atsparumą, taikymu.
- Pasirengimas: duomenys, mokymas, dislokavimas didelės rizikos regionuoseGeresnis rizikos vertinimas, duomenys, mokymas, išankstinis dislokavimas ir veiklos pajėgumai ten, kur kyla didelė miškų gaisrų rizika.
- Atsakas: gaisrų gesinimo pajėgumų stiprinimasUžtikrinimas, kad ugniagesius, orlaivius, ekspertus ir kitus išteklius būtų galima greitai mobilizuoti.
- Atkūrimas: tobulinamasis atkūrimas siekiant padidinti atsparumąŽalos vertinimas ir atkūrimo bei atstatymo rėmimas taip, kad būtų sumažinta būsimų gamtos gaisrų rizika ir užtikrintas didesnis atsparumas.
Ankstyvojo perspėjimo sistemos ir palydovinis sekimas gamtos gaisrams aptikti
Europos Sąjunga valstybėms narėms teikia priemones, gaires ir žinias, kad būtų galima nustatyti gamtos gaisrų riziką, veiksmingiau valdyti kraštovaizdžius bei miškus, o gaisrus aptikti anksti.
Siekdama kuo anksčiau nustatyti pavojingas sąlygas ir geriau informuoti ugniagesius apie tai, kur plinta gaisrai, ES naudojasi: