Pereiti prie pagrindinio turinio
Europos Komisijos logotipas
lt
Europos Komisija

Gamtos gaisrai

Apžvalga

Europoje daugėjant miškų gaisrų, ES bendradarbiauja su ES šalimis, kad padėtų

  • užkirsti kelią rizikai ir ją sumažinti,
  • stebėti miškų gaisrus ir jiems pasirengti,
  • reaguoti į ekstremaliąsias situacijas,
  • paremti atkūrimą.

Miškų gaisrų daugėja

Dėl klimato kaitos dažnėja karščio bangos ir sausros, todėl susidaro sąlygos, kuriomis gamtos gaisrai gali plisti greičiau, o juos kontroliuoti sunkiau. Kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimas ir žemėtvarkos pokyčiai tik dar labiau didina šią vis augančią grėsmę. Miškų gaisrų sezonai ilgėja, ypač Viduržemio jūros regione, o regionams, kuriuose gaisrų tikimybė šiuo metu nėra didelė, pavojus gali kilti ateityje.

Miškų gaisrai – tai grėsmė ne tik miškams, krūmynams ir žemės ūkiui. Jie gali kelti pavojų gyvybėms ir namams, pakenkti ekosistemoms ir biologinei įvairovei, daryti poveikį žemės ūkiui bei infrastruktūrai ir sutrikdyti nuo jų priklausomas bendruomenes ir ekonomiką. ES teisės aktuose raginama imtis veiksmų siekiant padėti Europai prisitaikyti prie kintančio klimato, didinti aplinkos atsparumą ir mažinti pažeidžiamumą. 

2025 m. ES išdegė daugiau kaip 1 mln. hektarų žemės; tai tapo pražūtingiausiu gamtos gaisrų sezonu per visą istoriją. 

Reaguodama į tai, ES aktyvina pastangas, kad padėtų apsaugoti gyvybes, namus ir gamtą. 

2026 m. vasara: rekordinio masto pasirengimas gamtos gaisrams Europoje

Per visą 2026 m. vasaros miškų gaisrų sezoną ES dislokavo daugiau ugniagesių, orlaivių ir ekstremaliųjų situacijų ekspertų, kad šalys galėtų greičiau reaguoti, kai nacionalinių pajėgumų nebepakanka.

777 ugniagesiai iš 14 šalių
iš anksto dislokuoti 6 šalių didelės rizikos zonose
22  gaisrų gesinimo lėktuvai
ir 5 sraigtasparniai yra pasirengę padėti spaudimą patiriančioms šalims
21  sertifikuota grupė, 
pasirengusi imtis veiksmų visoje Europoje

Kaip ES kovoja su gamtos gaisrais?

Bendradarbiavimas siekiant apsaugoti tai, kas svarbu

Miškų gaisrai nepaiso sienų, todėl labai svarbu nustatyti bendras taisykles ir bendradarbiauti. ES palaiko piliečius krizės metu ir telkia išteklius, ekspertines žinias ir žmones vietoje, kad padėtų ten, kur to reikia labiausiai. Ji padeda valstybėms narėms per visą gamtos gaisrų rizikos valdymo ciklą: nuo rizikos prevencijos ir mažinimo, miškų gaisrų stebėsenos ir pasirengimo jiems, reagavimo į ekstremaliąsias situacijas iki atkūrimo rėmimo. 

ES miškų apsaugos nuo gaisrų politika 

Miškai ir gamta

Europa siekia užkirsti kelią miškų gaisrams ir didinti miškų bei kraštovaizdžių atsparumą

Civilinė sauga

Europa bendradarbiauja, kad apsaugotų žmones ir tinkamai reaguotų, kai kovai su gamtos gaisrais nacionalinių pajėgumų nebepakanka

Ar žinote?

  • Kasmet gamtos gaisrai ES sukelia apie 2,5 mlrd. EUR nuostolių, dėl jų vidutiniškai 45 000 žmonių netenka būsto, o didžiuliai žemės plotai sunaikinami. Todėl ES padeda šalims geriau numatyti gamtos gaisrus, jiems pasirengti ir į juos reaguoti.  

Nauja 2026 m. strategija, kuria siekiama geriau kovoti su didėjančia miškų gaisrų grėsme 

Reaguodama į didėjančią grėsmę, kurią kelia vis labiau niokojančių miškų gaisrų sezonai, 2026 m. kovo mėn. Komisija pristatė naują integruotą požiūrį į miškų gaisrų rizikos valdymą. Vadovaujantis Sąjungos pasirengimo krizėms strategija, naujajame požiūryje pateikiamos gairės, kaip geriau užkirsti kelią gamtos gaisrams, jiems pasirengti, į juos reaguoti ir po jų atsigauti.  

  1. Prevencija ir rizikos mažinimas
    Rizikos mažinimas, pagrįstas geresne žemėtvarka ir miškotvarka, gamtos atkūrimu, visuomenės informuotumo didinimu ir kitų priemonių, padedančių didinti kraštovaizdžių atsparumą, taikymu.
  2. Pasirengimas: duomenys, mokymas, dislokavimas didelės rizikos regionuose
    Geresnis rizikos vertinimas, duomenys, mokymas, išankstinis dislokavimas ir veiklos pajėgumai ten, kur kyla didelė miškų gaisrų rizika.
  3. Atsakas: gaisrų gesinimo pajėgumų stiprinimas
    Užtikrinimas, kad ugniagesius, orlaivius, ekspertus ir kitus išteklius būtų galima greitai mobilizuoti.
  4. Atkūrimas: tobulinamasis atkūrimas siekiant padidinti atsparumą
    Žalos vertinimas ir atkūrimo bei atstatymo rėmimas taip, kad būtų sumažinta būsimų gamtos gaisrų rizika ir užtikrintas didesnis atsparumas.

Ankstyvojo perspėjimo sistemos ir palydovinis sekimas gamtos gaisrams aptikti 

Europos Sąjunga valstybėms narėms teikia priemones, gaires ir žinias, kad būtų galima nustatyti gamtos gaisrų riziką, veiksmingiau valdyti kraštovaizdžius bei miškus, o gaisrus aptikti anksti. 

Siekdama kuo anksčiau nustatyti pavojingas sąlygas ir geriau informuoti ugniagesius apie tai, kur plinta gaisrai, ES naudojasi: 

  • Europos miškų gaisrų informacijos sistema, kuri suteikia galimybę nuolat teikti miškų gaisrų rizikos prognozes ir informaciją apie miškų gaisrus Europoje; 

  • ES palydovinėmis paslaugomis (pavyzdžiui, „Copernicus“), kurios suteikia galimybę sudaryti ekstremaliųjų situacijų žemėlapius, atlikti geoerdvinę analizę ir tuo pagrindu lengviau priimti sprendimus vietoje.

Ar žinote?

  • DI grindžiamas gamtos gaisrų modeliavimas.  Visos Europos mastu bus kuriami standartizuoto rizikos modeliavimo nauji pajėgumai, siekiant padėti nustatyti geriausią gaisrų rizikos mažinimo praktiką ir didinti kraštovaizdžio atsparumą. Komisija taip pat toliau kuria DI grindžiamas gamtos gaisrų modeliavimo priemones, padedančias priimti sprendimus.

Reagavimas į gamtos gaisrus

Priemonės, kuriomis ES visais etapais – nuo išteklių sutelkimo iki aktyvaus jų panaudojimo – prisideda prie reagavimo į gamtos gaisrus: 

  • ES civilinės saugos mechanizmas, kuriuo pasinaudoti ir paprašyti pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju gali bet kuri šalis, kuriai reikia paramos kovojant su miškų gaisrais Europoje ir už jos ribų. Mechanizmas padeda vietoje sutelkti išteklius, ekspertines žinias ir žmones, kad būtų galima apsaugoti gyvybes, bendruomenes ir aplinką;

  • Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras, kuris koordinuodamas veiksmus su nacionalinėmis civilinės saugos institucijomis ir remdamasis meteorologine bei moksline analize stebi riziką ir remia dislokavimą visą parą;

  • Europos civilinės saugos rezervas, kuris padeda užtikrinti greitesnį, geriau koordinuojamą ir veiksmingesnį Europos atsaką;

  • „rescEU“ – ES strateginis rezervas, iš kurio ES šalims teikiama būtinoji parama pasitelkiant gaisrų gesinimo iš oro pajėgumus.