Daugiau galimybių žmonėms ir geresnė gyvenimo kokybė Children play in an AirBubble, an innovative playground providing clean air thanks to algae that absorb pollutants and carbon dioxide and in return produce oxygen, in Warsaw, Poland. Photo by Wojtek Radwanski / AFP via Getty ImagesPlėtra suteikė daugiau galimybių visų valstybių narių piliečiams studijuoti ir dirbti visoje ES. Nuo 2004 m. daugiau kaip 2,7 mln. žmonių iš 10-ties šalių pasinaudojo galimybe mokytis ir mokyti užsienyje. Be to, pagal programą „Erasmus+“ jų universitetuose studijavo daugiau kaip 600 000 jaunuolių iš kitų ES šalių.Devynios iš 10-ties 2004 m. įstojusių valstybių narių kaip visateisės narės priklauso Šengeno erdvei – didžiausiai pasaulyje laisvo keliavimo erdvei, užtikrinančiai sklandžias ir saugias keliones. Toliau stengiamasi į Šengeno erdvę labiau integruoti Kiprą, kartu atsižvelgiant į jo ypatumus.Per pastaruosius 20 metų ES padarė didžiulę pažangą, be kita ko, socialinių teisių, sveikatos ir aplinkos apsaugos, atliekų tvarkymo, vartotojų teisių ir produktų saugos srityse, padėdama gerinti bendrą žmonių gyvenimo kokybę.2004 m. įstojusios 10 šalių ne tik pasinaudojo šiais aukštesniais standartais, bet ir padėjo juos rengti. Šiandien visoje Sąjungoje gamta geresnės būklės, oras miestuose švaresnis, privatumas geriau saugomas. Daugiau kaip 2,7 milijonojaunuolių iš 10-ties naujųjų šalių nuo 2004 m. dalyvavo programoje „Erasmus+“40 proc.vidutiniškai padidėjo perdirbimo rodikliai 2004–2022 m., kaip pranešė Slovakija, Lietuva, Slovėnija ir Latvija79vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2004 m. įstojusiose šalyse: anksčiau buvo 75 Darbo vietų kūrimas, ekonomikos augimas ir klestėjimas A woman celebrates the New Year beneath a sign welcoming the euro on 1 January 2015 in Vilnius. Lithuania switched over to the euro on 1 January 2015 becoming the last Baltic nation to adopt Europe's single currency. Photo by Petras Malukas/AFP Per pastaruosius 20 metų ES ekonomika išaugo 27 proc. Labai išaugo 2004 m. į ES įstojusių šalių ekonomika. Lenkijos ir Maltos ekonomika išaugo daugiau nei dvigubai. Slovakijos – 80 proc.Taip pat išaugo ir suklestėjo šalių, kurios 2004 m. plėtros metu jau buvo narės, ekonomika. Per pastaruosius 20 metų Ispanijos eksportas į šias 10 šalių padvigubėjo. Italijos prekyba prekėmis su šiomis šalimis nuo to laiko išaugo 77 proc. Lietuvos ir Švedijos prekybos ryšiai taip pat labai sustiprėjo. Per mažiau nei du dešimtmečius prekių srautas pačioje ES padidėjo daugiau kaip 40 proc.Iš 26 mln. naujų darbo vietų, sukurtų visoje ES per pastaruosius 20 metų, 6 mln. sukurta 10-tyje naujų ES šalių. 7iš 10 naujųjų valstybių narių įsivedė eurą kaip savo valiutą17 proc.vaikų, kuriems gresia skurdas: skaičius 10-tyje naujųjų ES šalių, kuris sumažėjo nuo 41 proc. 2004 m.20 proc.padidėjo 25–34 m. asmenų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, dalis 10-tyje naujųjų ES šalių nuo 2004 m. Europos pramonės ir svarbių sektorių konkurencingumo didinimas An employee tests rare earth materials in the research and development analytical lab at the NPM Silmet AS factory in Sillamae, Estonia. Photo by Peter Kollanyi / Bloomberg via Getty ImagesAr tai būtų Lenkijos elektronikos verslas, ar Vokietijos automobilių gamybos sektorius, pramonė išaugo dėl masto ekonomijos, pasiektos išsiplėtus bendrajai rinkai. Europos pramonei atsivėrė daugiau galimybių naudotis pagrindiniais ištekliais, pavyzdžiui, svarbiausiosiomis žaliavomis. Dabar bendrovės gali lengvai apsirūpinti variu Kipre, kobaltu Čekijoje, retųjų žemių elementais Lietuvoje ir nikeliu Slovakijoje.Pagausėjus ES narių taip pat atsirado galimybių prekiauti didesnėje žemės ūkio maisto produktų rinkoje ir taip suteikti piliečiams didesnę kokybiškų produktų pasiūlą. 10 naujųjų valstybių narių paįvairino ES žemės ūkį skirtingomis ūkininkavimo tradicijomis, pasėliais, gyvuliais ir aukštos kokybės produktais. Per pastaruosius du dešimtmečius žemės ūkio produkcijos vertė šiose šalyse patrigubėjo ir viršijo 68 mlrd. EUR. 2 kartusišaugo popieriaus gaminių gamyba Čekijoje68 mlrd. EURyra žemės ūkio produkcijos vertė 10-tyje naujųjų šalių281produktas iš 10-ties naujųjų ES šalių įtrauktas į ES produktų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, sąrašą Investavimas į savo Sąjungą Rail Baltica will connect the Baltic states to the rest of Europe, and it will enhance links between Finland and other countries in the EU. Photo by Dominika Zarzycka / NurPhoto via Getty ImagesKad Europa taptų geresne vieta gyventi ir dirbti, per pastaruosius 20 metų ES daug investavo į infrastruktūrą: nuo greitkelių iki vamzdynų, viešojo transporto, junglumo, duomenų centrų ir tarpvalstybinės infrastruktūros.Mūsų integruota energijos rinka padėjo mums įveikti krizes, pavyzdžiui, kai Rusija nutraukė dujų tiekimą. ES šalys bendradarbiavo siekdamos rasti saugesnių ir tvaresnių energijos tiekimo šaltinių ir taip skatindamos perėjimą prie švarios energijos ir mažindamos mūsų priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro. Dėl didelių ES investicijų visoje ES padidėjo sparčiojo plačiajuosčio ryšio tinklų aprėptis ir pagerėjo interneto prieiga. Skaitmeninės srities lyderiai, pavyzdžiui, Estija, padeda pirmauti e. valdžios paslaugų srityje. Visoje Europoje milijonams žmonių suteikta prieiga prie 5G tinklo.Šiandien pažangą darome pasitelkdami „NextGenerationEU“. Pagal šią 800 mlrd. EUR vertės priemonę visose 27 valstybėse narėse finansuojama šimtai projektų – nuo jūros vėjo elektrinių parkų iki elektrinių traukinių, nuo aukščiausios klasės skaitmeninių paslaugų iki pasaulinio lygio medicinos centrų, ir sukurta kokybiškų darbo vietų.Kadangi mus supanti strateginė aplinka toliau keičiasi ir Europa turi stiprinti gynybą, visos valstybės narės prisideda prie pastangų: Estija – gynybos moksliniais tyrimais, Švedija – orlaivių kūrimu, Lenkija – šaudmenų gamyba. 40 proc.vidutiniškai sumažėjo 10-ties naujųjų ES šalių pramonės energijos intensyvumas per pastaruosius 20 metų3 kartuspailgėjo greitkelių kiekis Lenkijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje Inovacijų ir mokslinių tyrimų skatinimas Researcher Sandra Charvatova works in the laboratory at the Blood Cancer Research Group, where she conducts research on hematological malignancies, i.e. blood cancers, in Ostrava, Czechia. Photo by Lukas Kabon/Anadolu Agency via Getty ImagesPer pastaruosius 20 metų Europos Sąjungoje pasiekta daug mokslinių tyrimų laimėjimų ir įdiegta daug kūrybiškų inovacijų, pavyzdžiui, ligų prevencijos ir vėžio gydymo srityse. Daugelį jų pavyko pasiekti 10-tyje naujųjų ES šalių arba jie buvo pasiekti dėl mokslininkų iš senbuvių valstybių narių ir naujesnių valstybių narių bendradarbiavimo, naudojant ES finansinę paramą.Padarę pažangą materijos tyrimuose Vengrijos ir Prancūzijos mokslininkai už savo darbą gavo Nobelio fizikos premiją. Mokslininkai nuo Latvijos iki Ispanijos glaudžiau bendradarbiavo, kad, pavyzdžiui, pagilintų mūsų žinias apie genomus. Solidarumas A Greek helicopter loads water in the Cypriot village of Evrychou in the Troodos mountain area on June 20, 2016 during a forest fire. Photo by Georgios Lefkou Papapetrou / AFP via Getty Images Ištikus įvairioms nelaimėms: potvyniams, miškų gaisrams, žemės drebėjimams ar ekstremalioms medicininėms situacijoms, ES šalys viena kitai suteikė gyvybiškai svarbią paramą.Per pastaruosius 20 metų visos ES šalys per ES civilinės saugos mechanizmą teikė paramą visame žemyne ir už jo ribų. Pavyzdžių begalės. Po 2010 m. ištikusių staigių potvynių penkios valstybės narės skubėjo teikti pagalbą Vengrijai. 2022 m. vasarą, kai Slovėnijoje kilo pražūtingi gamtos gaisrai, pagalbos ranką ištiesė Austrijos ugniagesiai. Pernai Slovakijos skubiosios pagalbos specialistai pagelbėjo Graikijai, susidūrusiai su dar neregėto masto gamtos gaisrais.Nuo pirmos Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą dienos ES valstybės narės bendradarbiavo, kad teiktų paramą Ukrainos žmonėms. Logistikos centrai Lenkijoje ir Slovakijoje, taip pat Rumunijoje padėjo paskirstyti iš visų Sąjungos kampelių surinktą pagalbą. ES suteikė laikiną apsaugą daugiau kaip 4,1 mln. Ukrainos pabėgėlių, beveik 1,7 mln. jų priėmė 2004 m. įstojusios valstybės narės. daugiau kaip 700pagal ES civilinės saugos mechanizmą pateiktų pagalbos prašymų skaičius nuo 2004 m.3 200asmenų gavo paramą Lenkijoje esančiame ES medicininės evakuacijos centre Ukrainos pacientams Europos vaidmens pasaulyje stiprinimas Pastaruoju metu Europa teikia humanitarinę paramą Sudane, Ukrainoje ir Gazoje. Ją vykdo Lenkijos nevyriausybinės organizacijos, Čekijos humanitarinės pagalbos partneriai ir Kipro pagalbos darbuotojai.Per pastaruosius 20 metų Europos vaidmuo pasaulinėje arenoje sustiprėjo: tiek telkiant pasaulį į kovą su klimato kaita, tiek kovojant su pandemija ar remiant demokratiją.Prisijungus 10 naujų valstybių narių, padidėjo mūsų ekonominė galia pasaulyje. Dėl didesnės bendrosios rinkos ES tapo dar patrauklesne prekybos partnere, todėl už jos sienų galime naudotis naujomis galimybėmis. Nuo 2004 m. mūsų pasaulinė tarptautinė prekyba išaugo 3 trln. EUR, o 2023 m. pasiekė 5 trln. EUR. Didesnė Sąjunga taip pat sustiprino Europos, kaip pagrindinės humanitarinės pagalbos teikėjos, vaidmenį. Europos humanitarinę paramą, ar tai būtų parama Ukrainai, Gazai ar Sudanui, teikia pagalbos darbuotojai iš visos ES, įskaitant, be kita ko, Lenkijos nevyriausybinių organizacijų atstovus, Čekijos humanitarinės pagalbos partnerius ir Kipro pagalbos darbuotojus. Plėtra padidino gerovę, sustiprino demokratiją ir užtikrino stabilumą visoje Sąjungoje. Iš 27 valstybių narių sudarytos ES geopolitinis vaidmuo sustiprėjo. Duomenys, naudojami kampanijoje „20 metų kartu“, yra pagrįsti Eurostato statistiniais duomenimis bei kitais oficialiais informacijos šaltiniais ir gali būti atnaujinami. Minėtos apklausos paimtos iš „Eurobarometro“.
Children play in an AirBubble, an innovative playground providing clean air thanks to algae that absorb pollutants and carbon dioxide and in return produce oxygen, in Warsaw, Poland. Photo by Wojtek Radwanski / AFP via Getty ImagesPlėtra suteikė daugiau galimybių visų valstybių narių piliečiams studijuoti ir dirbti visoje ES. Nuo 2004 m. daugiau kaip 2,7 mln. žmonių iš 10-ties šalių pasinaudojo galimybe mokytis ir mokyti užsienyje. Be to, pagal programą „Erasmus+“ jų universitetuose studijavo daugiau kaip 600 000 jaunuolių iš kitų ES šalių.Devynios iš 10-ties 2004 m. įstojusių valstybių narių kaip visateisės narės priklauso Šengeno erdvei – didžiausiai pasaulyje laisvo keliavimo erdvei, užtikrinančiai sklandžias ir saugias keliones. Toliau stengiamasi į Šengeno erdvę labiau integruoti Kiprą, kartu atsižvelgiant į jo ypatumus.Per pastaruosius 20 metų ES padarė didžiulę pažangą, be kita ko, socialinių teisių, sveikatos ir aplinkos apsaugos, atliekų tvarkymo, vartotojų teisių ir produktų saugos srityse, padėdama gerinti bendrą žmonių gyvenimo kokybę.2004 m. įstojusios 10 šalių ne tik pasinaudojo šiais aukštesniais standartais, bet ir padėjo juos rengti. Šiandien visoje Sąjungoje gamta geresnės būklės, oras miestuose švaresnis, privatumas geriau saugomas.
A woman celebrates the New Year beneath a sign welcoming the euro on 1 January 2015 in Vilnius. Lithuania switched over to the euro on 1 January 2015 becoming the last Baltic nation to adopt Europe's single currency. Photo by Petras Malukas/AFP Per pastaruosius 20 metų ES ekonomika išaugo 27 proc. Labai išaugo 2004 m. į ES įstojusių šalių ekonomika. Lenkijos ir Maltos ekonomika išaugo daugiau nei dvigubai. Slovakijos – 80 proc.Taip pat išaugo ir suklestėjo šalių, kurios 2004 m. plėtros metu jau buvo narės, ekonomika. Per pastaruosius 20 metų Ispanijos eksportas į šias 10 šalių padvigubėjo. Italijos prekyba prekėmis su šiomis šalimis nuo to laiko išaugo 77 proc. Lietuvos ir Švedijos prekybos ryšiai taip pat labai sustiprėjo. Per mažiau nei du dešimtmečius prekių srautas pačioje ES padidėjo daugiau kaip 40 proc.Iš 26 mln. naujų darbo vietų, sukurtų visoje ES per pastaruosius 20 metų, 6 mln. sukurta 10-tyje naujų ES šalių.
An employee tests rare earth materials in the research and development analytical lab at the NPM Silmet AS factory in Sillamae, Estonia. Photo by Peter Kollanyi / Bloomberg via Getty ImagesAr tai būtų Lenkijos elektronikos verslas, ar Vokietijos automobilių gamybos sektorius, pramonė išaugo dėl masto ekonomijos, pasiektos išsiplėtus bendrajai rinkai. Europos pramonei atsivėrė daugiau galimybių naudotis pagrindiniais ištekliais, pavyzdžiui, svarbiausiosiomis žaliavomis. Dabar bendrovės gali lengvai apsirūpinti variu Kipre, kobaltu Čekijoje, retųjų žemių elementais Lietuvoje ir nikeliu Slovakijoje.Pagausėjus ES narių taip pat atsirado galimybių prekiauti didesnėje žemės ūkio maisto produktų rinkoje ir taip suteikti piliečiams didesnę kokybiškų produktų pasiūlą. 10 naujųjų valstybių narių paįvairino ES žemės ūkį skirtingomis ūkininkavimo tradicijomis, pasėliais, gyvuliais ir aukštos kokybės produktais. Per pastaruosius du dešimtmečius žemės ūkio produkcijos vertė šiose šalyse patrigubėjo ir viršijo 68 mlrd. EUR.
Rail Baltica will connect the Baltic states to the rest of Europe, and it will enhance links between Finland and other countries in the EU. Photo by Dominika Zarzycka / NurPhoto via Getty ImagesKad Europa taptų geresne vieta gyventi ir dirbti, per pastaruosius 20 metų ES daug investavo į infrastruktūrą: nuo greitkelių iki vamzdynų, viešojo transporto, junglumo, duomenų centrų ir tarpvalstybinės infrastruktūros.Mūsų integruota energijos rinka padėjo mums įveikti krizes, pavyzdžiui, kai Rusija nutraukė dujų tiekimą. ES šalys bendradarbiavo siekdamos rasti saugesnių ir tvaresnių energijos tiekimo šaltinių ir taip skatindamos perėjimą prie švarios energijos ir mažindamos mūsų priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro. Dėl didelių ES investicijų visoje ES padidėjo sparčiojo plačiajuosčio ryšio tinklų aprėptis ir pagerėjo interneto prieiga. Skaitmeninės srities lyderiai, pavyzdžiui, Estija, padeda pirmauti e. valdžios paslaugų srityje. Visoje Europoje milijonams žmonių suteikta prieiga prie 5G tinklo.Šiandien pažangą darome pasitelkdami „NextGenerationEU“. Pagal šią 800 mlrd. EUR vertės priemonę visose 27 valstybėse narėse finansuojama šimtai projektų – nuo jūros vėjo elektrinių parkų iki elektrinių traukinių, nuo aukščiausios klasės skaitmeninių paslaugų iki pasaulinio lygio medicinos centrų, ir sukurta kokybiškų darbo vietų.Kadangi mus supanti strateginė aplinka toliau keičiasi ir Europa turi stiprinti gynybą, visos valstybės narės prisideda prie pastangų: Estija – gynybos moksliniais tyrimais, Švedija – orlaivių kūrimu, Lenkija – šaudmenų gamyba.
Researcher Sandra Charvatova works in the laboratory at the Blood Cancer Research Group, where she conducts research on hematological malignancies, i.e. blood cancers, in Ostrava, Czechia. Photo by Lukas Kabon/Anadolu Agency via Getty ImagesPer pastaruosius 20 metų Europos Sąjungoje pasiekta daug mokslinių tyrimų laimėjimų ir įdiegta daug kūrybiškų inovacijų, pavyzdžiui, ligų prevencijos ir vėžio gydymo srityse. Daugelį jų pavyko pasiekti 10-tyje naujųjų ES šalių arba jie buvo pasiekti dėl mokslininkų iš senbuvių valstybių narių ir naujesnių valstybių narių bendradarbiavimo, naudojant ES finansinę paramą.Padarę pažangą materijos tyrimuose Vengrijos ir Prancūzijos mokslininkai už savo darbą gavo Nobelio fizikos premiją. Mokslininkai nuo Latvijos iki Ispanijos glaudžiau bendradarbiavo, kad, pavyzdžiui, pagilintų mūsų žinias apie genomus.
A Greek helicopter loads water in the Cypriot village of Evrychou in the Troodos mountain area on June 20, 2016 during a forest fire. Photo by Georgios Lefkou Papapetrou / AFP via Getty Images Ištikus įvairioms nelaimėms: potvyniams, miškų gaisrams, žemės drebėjimams ar ekstremalioms medicininėms situacijoms, ES šalys viena kitai suteikė gyvybiškai svarbią paramą.Per pastaruosius 20 metų visos ES šalys per ES civilinės saugos mechanizmą teikė paramą visame žemyne ir už jo ribų. Pavyzdžių begalės. Po 2010 m. ištikusių staigių potvynių penkios valstybės narės skubėjo teikti pagalbą Vengrijai. 2022 m. vasarą, kai Slovėnijoje kilo pražūtingi gamtos gaisrai, pagalbos ranką ištiesė Austrijos ugniagesiai. Pernai Slovakijos skubiosios pagalbos specialistai pagelbėjo Graikijai, susidūrusiai su dar neregėto masto gamtos gaisrais.Nuo pirmos Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą dienos ES valstybės narės bendradarbiavo, kad teiktų paramą Ukrainos žmonėms. Logistikos centrai Lenkijoje ir Slovakijoje, taip pat Rumunijoje padėjo paskirstyti iš visų Sąjungos kampelių surinktą pagalbą. ES suteikė laikiną apsaugą daugiau kaip 4,1 mln. Ukrainos pabėgėlių, beveik 1,7 mln. jų priėmė 2004 m. įstojusios valstybės narės.
Pastaruoju metu Europa teikia humanitarinę paramą Sudane, Ukrainoje ir Gazoje. Ją vykdo Lenkijos nevyriausybinės organizacijos, Čekijos humanitarinės pagalbos partneriai ir Kipro pagalbos darbuotojai.Per pastaruosius 20 metų Europos vaidmuo pasaulinėje arenoje sustiprėjo: tiek telkiant pasaulį į kovą su klimato kaita, tiek kovojant su pandemija ar remiant demokratiją.Prisijungus 10 naujų valstybių narių, padidėjo mūsų ekonominė galia pasaulyje. Dėl didesnės bendrosios rinkos ES tapo dar patrauklesne prekybos partnere, todėl už jos sienų galime naudotis naujomis galimybėmis. Nuo 2004 m. mūsų pasaulinė tarptautinė prekyba išaugo 3 trln. EUR, o 2023 m. pasiekė 5 trln. EUR. Didesnė Sąjunga taip pat sustiprino Europos, kaip pagrindinės humanitarinės pagalbos teikėjos, vaidmenį. Europos humanitarinę paramą, ar tai būtų parama Ukrainai, Gazai ar Sudanui, teikia pagalbos darbuotojai iš visos ES, įskaitant, be kita ko, Lenkijos nevyriausybinių organizacijų atstovus, Čekijos humanitarinės pagalbos partnerius ir Kipro pagalbos darbuotojus. Plėtra padidino gerovę, sustiprino demokratiją ir užtikrino stabilumą visoje Sąjungoje. Iš 27 valstybių narių sudarytos ES geopolitinis vaidmuo sustiprėjo.
