Demografijos galia
Demografija suteikia informacijos apie mūsų gyvenimo istoriją. Iš jos sužinome apie tai, kokio amžiaus galime sulaukti, kiek vaikų galime tikėtis sulaukti, kur ir kaip greičiausiai gyvensime. Demografiniai pokyčiai daro didelį poveikį mūsų ekonomikai, mūsų gerovei ir sveikatos priežiūros sistemoms, taip pat būsto ir infrastruktūros poreikiams Europos regionuose. Tai savo ruožtu turi didelės įtakos valdžios sektoriaus biudžetui ir politikai. ES integruoja demografinius klausimus į atitinkamų sričių ES politikos formavimą ir ėmėsi įvairių konkrečių ES lygmens iniciatyvų, kuriomis padedama valstybėms narėms spręsti demografinių pokyčių problemas.
Skaityti ataskaitą adresu Demografinių pokyčių poveikis kintančios aplinkos sąlygomis
Pagrindiniai faktai
2024 m. balandžio 23 d. Komisija pateikė rekomendacijas dėl geresnės vaikų apsaugos nuo smurto
Šiandien Komisija, vykdydama įsipareigojimą pagal ES vaiko teisių strategiją, priėmė Rekomendaciją dėl integruotųjų vaiko apsaugos sistemų kūrimo ir stiprinimo atsižvelgiant į vaiko interesus. ES tebėra daug problemų, susijusių su vaikų apsauga nuo smurto, įskaitant patyčias ir seksualinę prievartą prieš vaikus. Rekomendacija padės valstybėms narėms stiprinti vaiko apsaugos sistemas.

Demografinės tendencijos
Suprasdami demografinių pokyčių priežastis ir poveikį, galėsime geriau valdyti jų padarinius ir pasinaudoti jų teikiamomis galimybėmis, o galiausiai jie padės mums kurti klestinčią ES ateities kartoms.
Dirbančių iš namų asmenų gausėjimasIš namų dirbančių asmenų dalis ES šoktelėjo nuo 1 iš 7 asmenų (2019 m.) iki 1 iš 5 (2020 m.). 2021 m. kone kas ketvirtas asmuo dirbo iš namų.
Mažesnis gimstamumas2020 m. vidutinis vienos moters pagimdytų vaikų skaičius buvo 1,5, o tai yra daug mažiau nei 2,1 – rodiklis, kurio reikia siekti stabiliam gyventojų skaičiui užtikrinti.
Didėjantis vyresnio amžiaus gyventojų skaičiusIki 2050 m. vyresnių nei 65 m. asmenų dalis bus apie 30 proc., palyginti su maždaug 20 proc. šiuo metu.
Mažesni namų ūkiaiNamų ūkių skaičius ir toliau augo, bet tęsėsi vidutinis namų ūkio dydžio kritimas. Iš vieno asmens sudaryti namų ūkiai 2021 m. išaugo sparčiausiai – iki daugiau kaip 70 mln.
Ilgesnė gyvenimo trukmėPer COVID-19 pandemiją sumažėjusi gyvenimo trukmė vėl pradėjo laipsniškai didėti. 2021 m. apskaičiuota moterų tikėtina gyvenimo trukmė ES siekė 82,8 metų, o vyrų – 77,2 metų.
Europiečių dalies pasaulyje mažėjimasEuropos gyventojų dalis pasaulyje mažėja: 2070 m. ji sudarys maždaug 4 proc. viso pasaulio gyventojų, palyginti su 6 proc. šiandien.
Demografinių pokyčių poveikis
Demografiniai pokyčiai ES daro poveikį:
- darbo rinkai - Europos darbingo amžiaus gyventojų skaičius mažėja, tad tam, kad ekonomika toliau augtų, turime į darbo rinką įtraukti daugiau žmonių ir (arba) didinti našumą pasinaudodami technologine pažanga ir įgūdžių ugdymu;
- užimtumui - kadangi žmonės gyvena ilgiau ir sveikiau, daugelis piliečių nori dirbti ilgiau, nors nebūtinai ir toliau tokį pat darbą;
- priežiūros paslaugoms - didėjant vyresnio amžiaus žmonių daliai ES, didėja priežiūros paslaugų poreikis ir kyla grėsmė ilgalaikiam mūsų gerovės valstybių finansiniam tvarumui;
- demografinei pusiausvyrai - demografinės tendencijos šalis ir regionus veikia nevienodai. Prognozuojama, kad kai kurių ES valstybių narių gyventojų skaičius jau netolimoje ateityje ims mažėti, o kitų valstybių narių gyventojų skaičius per tą patį laikotarpį didės;
- kaimo regionams - apskritai kaimo regionus labiau veikia gyventojų skaičiaus mažėjimas dėl natūralių pokyčių ir emigracijos nei miestus;
- Europos padėčiai pasaulyje - prognozuojama, kad ateinančiais dešimtmečiais ES gyventojų dalis pasaulyje toliau mažės, todėl poreikis glaudžiai bendradarbiauti visais lygmenimis, kad būtų užtikrintas mūsų bendrosios rinkos konkurencingumas, tampa vis aktualesnis.
Senėjanti Europos visuomenė
Šiandien europiečiai gyvena ilgiau ir sveikiau nei bet kada anksčiau. Artimiausiais dešimtmečiais vyresnio amžiaus žmonių dalis ir skaičius ES didės. Ši tendencija daro didelį poveikį kasdieniam žmonių gyvenimui ir mūsų visuomenei, o tai suteikia ir galimybių, ir iššūkių.
Mažėjanti jaunimo dalis15–29 metų amžiaus asmenų dalis sumažėjo nuo 18,1 proc. 2011 m. iki 16,3 proc. 2021 m. Manoma, kad ši jaunimo dalies mažėjimo tendencija išliks ir taps dar ryškesnė kaimo regionuose.
Didėjantis vyresnio amžiaus gyventojų skaičiusIki 2050 m. vyresnių nei 65 m. asmenų dalis bus apie 30 proc., palyginti su maždaug 20 proc. šiuo metu. Senėjant visuomenei, kyla sunkumų tokiose srityse kaip pensijų sistemos ir sveikatos priežiūros sektorius.
Atsižvelgiant į šios tendencijos mastą, įsigalėjimo greitį ir poveikį visoje visuomenėje, svarbu apsvarstyti naujus principus ir užtikrinti, kad politika būtų veiksminga didelių pokyčių – nuo žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos iki naujų darbo formų ir pagrindinių iššūkių sveikatai, įskaitant pandemijas, priėmimo – laikotarpiu.
Spręsti su senėjimo padariniais susijusius klausimus visų pirma yra įgaliotos valstybės narės, o ES yra pasirengusi nustatyti pagrindines problemas bei tendencijas ir remti su senėjimu susijusius veiksmus nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis. Ji gali padėti valstybėms narėms ir regionams parengti savas konkretiems su visuomenės senėjimu susijusiems poreikiams pritaikytas politikos priemones.
Žalioji knyga dėl senėjimo
2021 m. sausio mėn. Europos Komisija paskelbė Žaliąją knygą dėl senėjimo ir pradėjo plataus masto politikos debatus dėl senėjimo, kad būtų galima aptarti, kaip numatyti senėjimo keliamus iššūkius bei suteikiamas galimybes ir į juos reaguoti, taip pat kaip padėti kuo ilgiau išlaikyti gerą senėjančios visuomenės gyvenimo kokybę. Viešų konsultacijų dėl Žaliosios knygos metu gauti atsakymai padėjo nustatyti priemones, kurių reikia imtis ekonominiam ir socialiniam atsparumui senėjančioje Europoje skatinti.
Demografijos srities veiklos priemonių rinkinys
Europoje vyksta dideli demografiniai pokyčiai. Demografiniai pokyčiai daro didelį poveikį kasdieniam gyvenimui ir reikalauja holistinių ir integruotų sprendimų.
Kadangi mūsų piliečiai gyvena ilgiau ir sveikiau, visos mūsų politikos kryptys turi būti orientuotos į ateitį ir remti perėjimą nuo senėjančios prie ilgaamžės visuomenės.
2023 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose Komisija paraginta pateikti priemonių rinkinį, skirtą padėti valstybėms narėms spręsti demografines problemas ir jų poveikį Europos konkurenciniam pranašumui.
Atsakant į tai Komisijos parengtame demografijos srities veiklos priemonių rinkinyje remiamasi visos ES patirtimi ir nustatomas visapusiškas požiūris į demografinius pokyčius, suskirstytas į keturis ramsčius:
- parama tėvams geriau derinti šeimos siekius ir apmokamą darbą, visų pirma užtikrinant galimybę naudotis kokybiškomis vaikų priežiūros paslaugomis ir užtikrinant gerą profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;
- parama jaunosioms kartoms ir jų įgalinimas, kad jos galėtų klestėti, ugdyti savo įgūdžius; sudaryti joms palankesnes sąlygas patekti į darbo rinką ir gauti įperkamą būstą;
- vyresnio amžiaus žmonių įgalinimas ir jų gerovės išlaikymas vykdant reformas kartu su tinkama darbo rinkos ir darbo vietų politika;
- prireikus spręsti darbo jėgos trūkumo problemą pasitelkiama valdoma teisėta migracija, visapusiškai papildant talentų iš ES panaudojimą.
Priemonių rinkinyje pripažįstama, kad reikia atsižvelgti į demografinių pokyčių teritorinį aspektą, ypač regionuose, kurie susiduria su gyventojų skaičiaus mažėjimo reiškiniu ir dideliu jaunų darbuotojų judumu užsienyje (protų nutekėjimas).

Demografinių pokyčių vizualizavimo, stebėjimo ir numatymo priemonė.

Priežiūros paslaugų, kuriose pirmenybė teikiama žmonėms, užtikrinimas nuo vaikystės iki senatvės.

Sujungti kaimo vietoves, kad jos taptų stipresnės, atsparesnės ir labiau klestinčios.

Suteikti galių vaikams, kaip pokyčių skatintojams šiandien, ir siekiant tapti rytojaus lyderiais.

Pažeidžiamų vaikų parama, gerinant jų pagrindines galimybes gauti išsilavinimą ir būstą.

Seksualinės prievartos prieš vaikus internete ir realiame gyvenime prevencija ir kova su ja.

ES strategija, kuria siekiama internete apsaugoti vaikus ir suteikti jiems galių.

Ypatingos svarbos visuomenės sveikatos problemos sprendimas taikant veiksmingas intervencijos strategijas.
Dokumentai
- 2024 M. BALANDŽIO 23 D.
- Deutsch(182.16 KB - PDF)
- français(187.09 KB - PDF)
- 2024 M. BALANDŽIO 23 D.
- български(383.52 KB - PDF)
- español(215.23 KB - PDF)
- čeština(318.46 KB - PDF)
- dansk(267.41 KB - PDF)
- Deutsch(333.27 KB - PDF)
- eesti(257.6 KB - PDF)
- ελληνικά(382.83 KB - PDF)
- English(352.08 KB - PDF)
- français(391.9 KB - PDF)
- Gaeilge(282.68 KB - PDF)
- hrvatski(317.3 KB - PDF)
- italiano(284.4 KB - PDF)
- latviešu(316.99 KB - PDF)
- magyar(343.64 KB - PDF)
- Malti(378.79 KB - PDF)
- Nederlands(282.35 KB - PDF)
- polski(360.87 KB - PDF)
- português(284.19 KB - PDF)
- română(362.07 KB - PDF)
- slovenčina(378.21 KB - PDF)
- slovenščina(313.52 KB - PDF)
- suomi(262.23 KB - PDF)
- svenska(263.16 KB - PDF)
- 2024 M. BALANDŽIO 23 D.
- Deutsch(459.73 KB - PDF)
- français(480.66 KB - PDF)
- 2024 M. BALANDŽIO 23 D.
- 2024 M. BALANDŽIO 23 D.
- 2024 M. VASARIO 6 D.
- 2024 M. VASARIO 6 D.
- 2024 M. VASARIO 6 D.
- 2023 M. SPALIO 11 D.
- 2023 M. SPALIO 11 D.
- Report
- Jungtinis tyrimų centras
Understanding the links between population dynamics and the causes and consequences of climate change will help design future-looking policies for a greener planet.
- 2023 M. SAUSIO 17 D.
- 2023 M. SAUSIO 17 D.
- 2023 M. SAUSIO 17 D.
- 2022 M. RUGSĖJO 7 D.
- 2021 M. BIRŽELIO 14 D.
- 2021 M. SAUSIO 27 D.
- български(1.08 MB - PDF)
- español(1.15 MB - PDF)
- čeština(1.29 MB - PDF)
- dansk(1.59 MB - PDF)
- Deutsch(1.29 MB - PDF)
- eesti(1.3 MB - PDF)
- ελληνικά(1.25 MB - PDF)
- English(1.66 MB - PDF)
- français(1.56 MB - PDF)
- hrvatski(1.58 MB - PDF)
- italiano(1 MB - PDF)
- latviešu(1.4 MB - PDF)
- magyar(1.32 MB - PDF)
- Malti(1.9 MB - PDF)
- Nederlands(1.25 MB - PDF)
- polski(1.53 MB - PDF)
- português(1.59 MB - PDF)
- română(1.48 MB - PDF)
- slovenčina(1.44 MB - PDF)
- slovenščina(1.08 MB - PDF)
- suomi(1.79 MB - PDF)
- svenska(1.33 MB - PDF)
- 2021 M. SAUSIO 27 D.
- 2020 M. BIRŽELIO 17 D.
- 2020 M. BIRŽELIO 17 D.
- български(310.05 KB - HTML)
- español(254.18 KB - HTML)
- čeština(249.68 KB - HTML)
- dansk(247.46 KB - HTML)
- Deutsch(255.83 KB - HTML)
- eesti(243.35 KB - HTML)
- ελληνικά(316.13 KB - HTML)
- English(241.7 KB - HTML)
- français(265.47 KB - HTML)
- hrvatski(246.69 KB - HTML)
- italiano(256.96 KB - HTML)
- latviešu(253.97 KB - HTML)
- magyar(260.72 KB - HTML)
- Malti(253.68 KB - HTML)
- Nederlands(248.73 KB - HTML)
- polski(258.23 KB - HTML)
- português(250.71 KB - HTML)
- română(256.95 KB - HTML)
- slovenčina(250.35 KB - HTML)
- slovenščina(245.35 KB - HTML)
- suomi(247.99 KB - HTML)
- svenska(249.68 KB - HTML)
- 2020 M. BIRŽELIO 17 D.
- 2020 M. BIRŽELIO 17 D.