Skubiai reikalinga reforma
Netvarus ES gamtos išteklių naudojimas, ypač dirvožemio degradacija ir tarša, yra svarbus klimato ir biologinės įvairovės krizes skatinantis veiksnys. Dėl to jau prarasta tūkstančiai gyvybių ir patirta milijardai eurų nuostolių.
Vis dažnesnės sausros bei miškų gaisrai ir vis didesnis vandens trūkumas ir potvynių rizika jau atnešė tragiškų padarinių trims ketvirtadaliams Europos šalių.
Ūkininkai ir žvejai patiria nuostolių dėl nualintos aplinkos, taršos, sausrų, karščio bangų, potvynių ir naujų kenkėjų. Tačiau dėl to smarkiai nukenčia ir piliečiai, nes auga maisto kainos.
Europos Komisija siūlo priemones, kurių ilgalaikė nauda ekonomikai, visuomenei, sveikatai ir aplinkai užtikrins tausų ES gamtos išteklių naudojimą.
Dirvožemis, kaip vienas iš pagrindinių gyvųjų gamtos išteklių, yra labai svarbus aplinkai, ekonomikai ir visuomenei. Tai neatsinaujinantis gamtos išteklius, kuriame šimtai tūkstančių rūšių sąveikauja ir bendradarbiauja. Dirvožemis teikia daug ekosisteminių paslaugų, kurios mums yra būtinos, kad galėtume užkirsti kelią nelaimėms, švelninti klimato kaitą ir užtikrinti aprūpinimą maistu.
Siūlomu teisės aktu dėl dirvožemio stebėsenos Komisija nori iki 2050 m. pagerinti dirvožemio būklę Europos Sąjungoje – bus renkami duomenys apie dirvožemio būklę ir bus siekiama užtikrinti, kad jie būtų prieinami ūkininkams ir kitiems dirvožemio valdytojams. Pasiūlymu:
- nustatoma aiški bendra dirvožemio būklės apibrėžtis;
- nustatoma tvirta ir nuosekli stebėsenos sistema;
- bus užtikrinta, kad tvarus dirvožemio valdymas taptų norma;
- reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų ir ištirtų potencialiai užterštus sklypus ir pašalintų nepriimtiną riziką žmonių sveikatai ir aplinkai.
Geresni duomenys apie dirvožemį gali padėti:
- paremti inovacijas, technologinius ir organizacinius sprendimus ūkininkavimo praktikoje;
- geriau suprasti sausrų, vandens sulaikymo ir erozijos tendencijas, kad būtų pagerinta nelaimių prevencija ir valdymas;
- suteikti naujų verslo, inovacijų ir darbo galimybių ūkininkams ir žemės valdytojams.
Naujos technologijos gali padėti padidinti žemės ūkio paskirties bei mišku apaugusios žemės atsparumą ir apsaugoti derlių nuo klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo ir aplinkos būklės blogėjimo padarinių. Nauji genomikos metodai (NGM) yra novatoriškos priemonės, padedančios didinti mūsų maisto sistemos tvarumą ir atsparumą.
Jie leidžia mums kurti geresnes augalų veisles, kurios yra atsparios klimato kaitai ir kenkėjams, kurioms reikia mažiau trąšų bei pesticidų ir kurios gali užtikrinti didesnį derlių. Tai padeda perpus apriboti cheminių pesticidų naudojimą bei riziką, taip pat sumažinti ES priklausomybę nuo žemės ūkio produktų importo.
Kas yra nauji genomikos metodai?
NGM yra metodai, galintys padėti veisti naujas augalų veisles greičiau ir tiksliau nei klasikiniai selekcijos metodai, pvz., sėklų selekcija ar kryžminimas. NGM gali padėti sukurti labai įvairius augalinius produktus. Šių augalų modifikacijos gali būti nedidelės, galinčios vykti ir gamtoje ar būti vykdomos klasikinės selekcijos būdu, arba jos gali būti sudėtingesnės.
Naujosiomis taisyklėmis Europos Komisija siekia užtikrinti aukštą sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį, prisidėti prie įvairių rūšių augalų tvarumo ir sudaryti galimybes moksliniams tyrimams ir inovacijoms.
Pasiūlymu:
- nustatomos dvi naujais genomikos metodais (NGM) pagrįstų augalų kategorijos: augalai, panašūs į natūraliai paplitusių veislių augalus, ir augalai, kuriems būdingos sudėtingesnės modifikacijos;
- teikiamos paskatos valdyti augalų kūrimą siekiant tvarumo tikslų;
- užtikrinamas skaidrumas visų ES rinkoje esančių NGM pagrįstų augalų atžvilgiu (pvz., ženklinant sėklas);
- sudaromos sąlygos patikimai NGM pagrįstų produktų ekonominio, aplinkosauginio ir socialinio poveikio stebėsenai.
Augalų ir miško dauginamosios medžiagos tobulinimas
Europos sėklų sektorius yra didžiausias eksportuotojas pasaulinėje sėklų rinkoje.
Augalų dauginamoji medžiaga (sėklos, auginiai, šakniavaisiai, gumbavaisiai ir kt.) yra naudojama kitiems augalams dauginti. O miško dauginamoji medžiaga – tai medžių rūšių, naudojamų kuriant naujus miškus ir sodinant medžius, sėklos, sodinukai ir dalys. Svarbu, kad teisės aktai būtų priimami atsižvelgiant į mokslo raidą.
Siūlomu reglamentu Komisija nori padidinti sėklų, auginių ir kitos augalų dauginamosios medžiagos įvairovę ir kokybę. Tai padės užtikrinti stabilų derlių, sukurti sėklas, prisitaikiusias prie klimato kaitos poveikio, išsaugoti auginamų pasėlių genetinę įvairovę ir užtikrinti aprūpinimą maistu.
Naujos taisyklės padės pasiekti, kad naudojant miško dauginamąją medžiagą tinkamas medis būtų pasodintas tinkamoje vietoje, taip užtikrinant, kad miškai geriau prisitaikytų prie klimato kaitos.
Daugiau informacijos apie augalų ir miško dauginamąją medžiagą
Maisto ir tekstilės atliekų kiekio mažinimas
Maisto ir tekstilės atliekų kiekio mažinimas gali padėti efektyviau naudoti gamtos išteklius ir toliau mažinti šiuose sektoriuose šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
Kova su maisto švaistymu
ES ir jos valstybės narės yra įsipareigojusios siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų (DVT) – iki 2030 m. perpus sumažinti vienam gyventojui tenkančias maisto atliekas mažmeninės prekybos ir vartotojų lygmenimis. Siekdama paspartinti ES pažangą, Komisija siūlo valstybėms narėms iki 2030 m. sumažinti maisto švaistymą:
- 10 proc. – perdirbimo ir gamybos etapu;
- 30 proc. – mažmeninės prekybos, restoranų, maitinimo paslaugų ir namų ūkių sektoriuose (vienam gyventojui).
Kovojant su maisto švaistymu taupomas žmonėms vartoti skirtas maistas, padedama įmonėms ir vartotojams taupyti pinigus ir mažinamas maisto gamybos ir vartojimo poveikis aplinkai.
Tvarūs ir žiediniai tekstilės gaminiai
Tekstilės gaminių naudojimo poveikis aplinkai ir klimato kaitai Europoje – ketvirtas pagal dydį. Jį viršija tik su maistu, būstu ir judumu susijęs poveikis. Tekstilės gamyba yra viena iš trijų sričių, kurioms reikia daugiausiai vandens bei žemės, ir penkta sritis pagal žaliavų naudojimą ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
Siekdama užtikrinti tekstilės atliekų tvarkymą, Komisija siūlo nustatyti taisykles, pagal kurias visos ES gamintojai būtų atsakingi už visą tekstilės gaminių gyvavimo ciklą ir būtų remiamas tvarus tekstilės atliekų tvarkymas:
- visose ES valstybėse narėse būtų įvestos privalomos ir suderintos didesnės gamintojo atsakomybės sistemos tekstilės gaminiams, o gamintojai padengtų tekstilės atliekų tvarkymo išlaidas;
- būtų sudarytos palankesnės sąlygos valstybėms narėms įgyvendinti reikalavimą tekstilės gaminius surinkti atskirai nuo 2025 m.;
- būtų skatinami novatoriškų technologijų, skirtų tekstilės sektoriaus žiediškumui, moksliniai tyrimai ir plėtra sprendžiant neteisėto tekstilės atliekų eksporto į šalis, kurios neturi galimybių jas valdyti, problemą.
Tikimasi, kad suteikus daugiau galimybių panaudoti jau naudotus tekstilės gaminius, ES ir už jos ribų vietos mastu bus sukurta darbo vietų, sumažės vartotojų išlaidos, o kartu bus sumažintas tekstilės gamybos poveikis gamtos ištekliams.
Daugiau informacijos apie tvarius ir žiedinius tekstilės gaminius