Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktas – kas tai?
Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktas yra iniciatyva, grindžiama Žaliojo kurso pramonės planu, kuria siekiama didinti švarių technologijų gamybos mastą ES. Šiam tikslui reikia didinti ES technologijų, kuriomis remiamas perėjimas prie švarios energijos ir kurias naudojant išmetamas itin mažas, nulinis arba neigiamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, gamybos pajėgumus.
Dėl šio akto ES bus pritraukta investicijų ir sukurtos geresnės sąlygos bei rinkos prieiga švarioms technologijoms. Siekiama, kad iki 2030 m. Sąjungos bendri strateginiai poveikio klimatui neutralizavimo technologijų gamybos pajėgumai priartėtų arba pasiektų bent 40 proc. metinių diegimo poreikių. Dėl to paspartės pažanga siekiant ES 2030 m. klimato ir energetikos tikslų ir perėjimas prie poveikio klimatui neutralumo iki 2050 m., padidės ES pramonės konkurencingumas, bus kuriamos kokybiškos darbo vietos ir remiamos ES pastangos tapti energetiškai nepriklausoma.
Šiuo aktu taip pat supaprastinama tokių technologijų gamybos reglamentavimo sistema. Tai padės padidinti poveikio klimatui neutralizavimo technologijų pramonės konkurencingumą Europoje ir taip pat paspartinti išmetamo CO2 saugojimo pajėgumų kūrimą.
Šiuo aktu reglamentuojamos technologijos, kurios iš esmės padės sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Visų pirma juo remiamos strateginės poveikio klimatui neutralizavimo technologijos, kurių galima įsigyti rinkoje ir kurios turi gerą spartaus diegimo dideliu mastu perspektyvą. Tokios technologijos didina ES pramonės konkurencingumą ir energetikos sistemos atsparumą ir kartu sudaro sąlygas pereiti prie švarios energijos.
2024 m. vasario 6 d. Europos Parlamentas ir Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akto. Šis aktas įsigalios, kai jis bus oficialiai priimtas.
Pagrindinės technologijos
Teisės akte nustatytomis priemonėmis taip pat remiamos ir kitos poveikio klimatui neutralizavimo technologijos, įskaitant tvarias alternatyviųjų degalų technologijas, pažangias technologijas energijai gaminti iš branduolinių procesų naudojant kuo mažiau kuro ciklo atliekų, mažus modulinius reaktorius ir susijusį aukščiausios klasės kuro naudojimą.
Siekiant skatinti investicijas į poveikio klimatui neutralizavimo technologijas, aktu siūlomi šie veiksmai
- Poveikio klimatui neutralizavimo strateginiai projektai – nustatyti prioritetinius projektus, būtinus ES poveikio klimatui neutralizavimo pramonės atsparumui ir konkurencingumui stiprinti.
- Biurokratizmo mažinimas ir spartesnis leidimų išdavimas – mažinti poveikio klimatui neutralizavimo gamybinių projektų rengimo administracinę naštą ir supaprastinti bei paspartinti leidimų išdavimo procedūras. Tai ypač svarbu strateginiams projektams, kuriems itin pravers dar spartesnis leidimų išdavimas, siekiant užtikrinti didesnį planavimo ir investicijų tikrumą.
- CO2 įleidimo pajėgumas: remti anglies dioksido surinkimo ir saugojimo projektus, visų pirma didinant galimybes naudotis CO2 saugyklomis.
- Investicijų pritraukimas – pritraukti investicijų per Europinę poveikio klimatui neutralizavimo platformą ir Europos vandenilio banką.
- Palankesnių sąlygų patekti į rinkas sudarymas – skatinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių paklausą diegiant tvarumo ir atsparumo kriterijus viešųjų pirkimų procedūrose ir aukcionuose.
- Inovacijos – įdiegti bandomąją reglamentavimo aplinką, padedančią kurti ir išbandyti novatoriškas poveikio klimatui neutralizavimo technologijas ir sukurti vienodas sąlygas inovacijoms.
- Įgūdžių gerinimas – įsteigti poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akademijas, remiamas ir prižiūrimas Europinės poveikio klimatui neutralizavimo platformos. Šios akademijos teiks parengimą ir mokymą poveikio klimatui neutralizavimo technologijų tema ir rengs dirvą būsimoms kokybiškoms darbo vietoms.
Europinė poveikio klimatui neutralizavimo platforma
Europinė poveikio klimatui neutralizavimo platforma padės prižiūrėti visų akte numatytų priemonių įgyvendinimą. Joje dalyvaus Europos Komisija ir valstybės narės, kad koordinuotų ir aptartų siūlomus veiksmus. Prisijungti prie platformos gali būti kviečiami pramonės atstovai ir kiti ekspertai.
Europos vandenilio bankas
Vandenilio technologija yra viena iš pagrindinių Europos poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akto technologijų. Siekiant sumažinti Europos pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro ir įgyvendinti ES 2030 m. klimato srities 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslus ji yra būtina. Didinant vandenilio gamybą, Europos pramonė naudos mažiau iškastinio kuro, taip pat bus patenkinti sunkiai elektrifikuojamų sektorių poreikiai.
Europos vandenilio bankas rems vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių naudojimą Europos Sąjungoje ir importą iš tarptautinių partnerių. Jo paskirtis – paskatinti privačias investicijas į vandenilio vertės grandines, atsinaujinančiųjų išteklių energijos pasiūlą veiksmingai susiejant su paklausa ir sprendžiant pradines investavimo problemas.
Šis bankas padės sukurti Europos vandenilio rinką, kurios užuomazgos jau formuojasi, suteiks naujų augimo galimybių, padės kurti kokybiškas darbo vietas ir įgyvendinti ES su vandeniliu susijusius tikslus pagal planą „REPowerEU“ ir siekiant poveikio klimatui neutralumo.
Pirmieji bandomieji Inovacijų fondo aukcionai bus pradėti 2023 m. rudenį, jais bus remiama vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių gamyba. Tai aiški žinia, kad Europa yra tinkama vieta vandeniliui gaminti.
Pagrindiniai faktai
ES įsipareigojo iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, tačiau šiuo metu ji tik importuoja kelias poveikio klimatui neutralizavimo technologijas ir komponentus, būtinus šiam tikslui pasiekti. Todėl Komisija pasiūlė Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktą, įtrauktą į Žaliojo kurso pramonės planą, siekdama užtikrinti, kad dėl strateginių priklausomybių nekiltų pavojus žaliajai pertvarkai. Šiuo aktu bus nustatytas bendras 2030 m. gamybos pajėgumų tikslas ir supaprastinta poveikio klimatui neutralizavimo technologijų reglamentavimo sistema, todėl ES galės tapti šios rinkos pramonės lydere. Remiantis per COVID-19 pandemiją ir energetikos krizę įgyta patirtimi, šiuo aktu bus užtikrinta, kad tiekimo grandinės nebepatirtų sutrikimų ir kad perėjimas prie švarios energijos būtų grindžiamas reikiamais vidaus gamybos pajėgumais.