27-oji Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija (COP 27) vyko 2022 m. lapkričio 6–20 d. Šarm aš Šeiche.
Pirmininkaujant Egiptui COP 27 aukščiausiojo lygio konferencijoje susirinkusios šalys buvo raginamos sparčiau imtis priemonių, kad įgyvendintų Paryžiaus susitarimo ir JT bendrosios klimato kaitos konvencijos tikslus.
Per COP 27 Europos Komisija pademonstravo užmojį ir lankstumą siekdama užtikrinti, kad pavyktų pasiekti tikslą apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5 °C. Tvirti ir vieningi Europos veiksmai padėjo iškovoti susitarimą, kurio tikslas – palaikyti Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimą. Veikdama kaip tarpininkė ES taip pat padėjo nustatyti naujas subalansuotas finansavimo priemones, apimančias platesnį paramos teikėjų ratą, siekiant padėti pažeidžiamoms bendruomenėms valdyti klimato kaitos sukeltus nuostolius ir žalą.
COP 27 palaikė 1,5 °C tikslo įgyvendinimą. Deja, per konferenciją nebuvo užtikrintas nei pasaulio pagrindinių teršėjų įsipareigojimas laipsniškai mažinti iškastinio kuro naudojimą, nei nauji įsipareigojimai švelninti klimato kaitą. Tačiau ES išlaikys kryptį, visų pirma laikydamasi Europos žaliojo kurso ir vykdydama planą „REPowerEU“, nes labai svarbu, kad Paryžiaus susitarimo tikslai būtų pasiekti.
- Šalys sutarė, kad siekiant visuotinį atšilimą apriboti iki 1,5 °C, būtina sparčiai, iš esmės ir nuolat mažinti pasaulyje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir iki 2030 m. jį sumažinti 43 proc., palyginti su 2019 m. lygiu.
- Jos pakartojo Glazgo klimato pakto raginimą iki 2023 m. pabaigos reikiamu mastu atnaujinti nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, kad jie būtų suderinti su Paryžiaus susitarime nustatytu temperatūros tikslu.
- Glazgo klimato paktu bus vadovaujamasi rengiant naują Klimato kaitos švelninimo darbo programą, siekiant paskatinti Šalis suderinti savo tikslus ir veiksmus, kuriais siekiama neutralaus poveikio klimatui.
- Šalys pasiekė susitarimą nustatyti naujas finansavimo priemones, skirtas padėti besivystančioms šalims, kurios yra ypač pažeidžiamos dėl neigiamo klimato kaitos poveikio. Šios priemonės apima naują fondą, kurio tikslas – spręsti nuostolių ir žalos klausimus.
Per COP 27 pateiktos ES iniciatyvos
Strateginės partnerystės
Per COP 27 Komisija sudarė nemažai dvišalių ir daugiašalių susitarimų. Buvo pasirašyti strateginės partnerystės susitarimai su:
- Kazachstanu dėl žaliavų, baterijų ir vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių;
- Namibija dėl tvarių žaliavų ir vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių;
- Egiptu dėl vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių.
Miško srities partnerystės
Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen inicijavo miško srities partnerystes su Gajana, Mongolija, Kongu, Uganda ir Zambija. Pasinaudodama šiomis partnerystėmis ES padės savo partneriams darniai valdyti ir išsaugoti miškus, kurie yra vienas gausiausių pasaulio gamtos išteklių, siekiant kovoti su klimato kaita ir išsaugoti biologinę įvairovę, taip pat skatinti darnų vystymąsi. Daugiau informacijos
Gamtos svarbai tarpusavyje susijusioms klimato ir biologinės įvairovės krizėms daug dėmesio buvo skirta ir per gruodžio mėn. Monrealyje (Kanada) vykusią 15-ąją Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konferenciją (COP 15).
Pasaulinis įsipareigojimas dėl metano
Jungtinės Valstijos, ES ir jos partneriai 2021 m. oficialiai paskelbė Pasaulinį įsipareigojimą dėl metano – iniciatyvą, kuria siekiama sumažinti pasaulyje išmetamą metano kiekį, kad būtų galima pasiekti tikslą apriboti atšilimą iki 1,5 °C. Per COP 27 Komisija pasidžiaugė didėjančia parama šiai iniciatyvai – šiuo metu ją remia daugiau kaip 150 šalių. Daugiau informacijos
Parama prisitaikymui prie klimato kaitos ir atsparumo Afrikoje
ES ir Afrikos Sąjunga paskelbė naują Europos komandos iniciatyvą dėl prisitaikymo prie klimato kaitos ir atsparumo Afrikoje, kuri yra įtraukta į Strategijos „Global Gateway“ ES ir Afrikos investicinių priemonių rinkinį. Ši Europos komandos iniciatyva sutelks esamas ir naujas prisitaikymo prie klimato kaitos programas, kurių vertė – daugiau kaip 1 mlrd. EUR, ir sustiprins jų poveikį, nes bus pagerintas ES ir Afrikos Sąjungos veiksmų koordinavimas ir sustiprintas politinis dialogas prisitaikymo prie klimato kaitos klausimais.
Teisingos energetikos pertvarkos partnerystė
2021 m. Pietų Afrikos, Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir JAV vyriausybės kartu su ES paskelbė naują plataus užmojo ilgalaikę Teisingos energetikos pertvarkos partnerystę Pietų Afrikos pastangoms mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro remti. Partnerystės tikslas – spartinti Pietų Afrikos ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, sutelkiant dėmesį į elektros energijos sistemą. COP 27 metu ES taip pat palankiai įvertino ir parėmė Pietų Afrikos teisingos energetikos pertvarkos investicijų planą, o G20 susitikimo Balyje metu pasirašė susitarimą dėl Teisingos energetikos pertvarkos partnerystės su Indonezija.
Konferencijos metu Komisija ES paviljone Šarm aš Šeiche ir internetu surengė daugiau kaip 125 gretutinių renginių tokiais klausimais kaip biologinės įvairovės apsauga ir gamtos atkūrimas, energetinis saugumas ir žalioji pertvarka, tvarūs finansai, aprūpinimas maistu ir vandeniu, moksliniai tyrimai ir inovacijos. Čia galima paminėti ir vykdomojo pirmininko pavaduotojo Franso Timmermanso ir jaunimo atstovų iš viso pasaulio dialogą.
Europos komandos įnašas į pasaulinį kovos su klimato kaita finansavimą
Norint įveikti klimato krizę, visame pasaulyje turi sumažėti išmetamųjų teršalų kiekis. Daug šalių jau patiria šios krizės poveikį. 2013–2020 m. ES rinko lėšas padėti besivystančioms šalims švelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti:
- finansuojant klimato politikos priemones visame pasaulyje, daugiausia dėmesio skiriant skurdžiausioms ir pažeidžiamiausioms šalims ir bendruomenėms;
- naudojant dotacijas privačioms investicijoms ir tarptautinių plėtros bankų finansavimui pritraukti.
ES ir jos valstybės narės kartu ir toliau suteikia daugiausia kovai su klimato kaita skirtų viešųjų lėšų besivystančios ekonomikos šalims – 2020 m. jos įsipareigojo skirti 23,4 mlrd. EUR, iš kurių beveik pusė – dotacijomis. Tai sudaro didžiulę dalį visuotinio tikslo skirti 100 mlrd. JAV dolerių, kuriam 2009 m. Kopenhagoje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime klimato kaitos klausimais įsipareigojo išsivysčiusios šalys.