Pereiti prie pagrindinio turinio

Maisto sauga

ES maisto saugos politika – tai maisto produktams nuo ūkio iki stalo taikoma politika. Ja siekiama užtikrinti, kad maistas ir pašarai būtų saugūs ir maistingi, gyvūnų sveikatos ir gerovės bei augalų apsaugos standartai būtų aukšti bei kad būtų teikiama aiški informacija apie maisto produktų kilmę, sudėtį ir ženklinimą.

Politikos kryptys

Europos Sąjungoje ženklinimo taisyklės suteikia piliečiams galimybę gauti išsamią informaciją apie maisto produktų turinį ir sudėtį.

Naujas maisto produktas apibrėžiamas kaip maisto produktas, kurio žmonės ES iki 1997 m. gegužės 15 d. plačiai nevartojo.

Cheminės medžiagos atlieka svarbų vaidmenį maisto gamybos ir paskirstymo srityje.

Išsami teisinė sistema, skirta maisto saugos lygiui Europoje didinti

Maisto švaistymas yra ne tik etikos ir ekonomikos problema. Dėl jo eikvojami riboti gamtos ištekliai.

Pesticidas yra medžiaga, kuri neleidžia atsirasti kenksmingajam organizmui (kenkėjui) arba ligai, jį sunaikina ar kontroliuoja arba apsaugo augalus ar augalinius produktus.

Maždaug 5 mln. ES ūkininkų augina maisto gamybai skirtus gyvūnus, kurių vertė – apie 130 mlrd. EUR.

ES gyvūnų sveikatos politika yra dešimtmečius trukusios kovos su užkrečiamosiomis gyvūnų ligomis raidos rezultatas.

Maisto priedai, maisto fermentai ir kvapiosios medžiagos taip pat vadinami maisto gerinimo medžiagomis.

Suderinti gyvūnų sveikatos reikalavimai, susiję su spermos, oocitų ir gemalų, kuriuose nėra patogenų, įvežimu į ES ir vežimu joje.

RASFF užtikrinamas maisto grandinės saugumas. Nuo 2014 m. Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema yra pagrindinė priemonė, kuria užtikrinama, kad maistas būtų saugus vartotojams.

Europos Komisija yra įsipareigojusi užtikrinti būsimą maisto saugos biudžetą ir vykdyti nuoseklią bei atsakingą mitybos politiką.

ES tarptautiniai prekybos susitarimai padėjo parengti tarptautinius maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir teisės standartus.

Europos Komisija stebi ES maisto, pašarų saugos, gyvūnų sveikatos, gyvūnų gerovės, augalų sveikatos ir žmonių sveikatos teisės aktų įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą.

Europos Komisijos mokymo iniciatyva, kuria siekiama gilinti žinias apie ES taisykles dėl maisto, pašarų srities teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės, taip pat apie augalų sveikatos taisykles.

ES šalims teikiant paramą ir glaudžiai bendradarbiaujant, Europos Komisija jau daugiau kaip 40 metų siekia didinti gyvūnų gerovę ir gerinti ūkinių gyvūnų laikymo sąlygas.

Sąjungoje kasdien prekiaujama gyvais gyvūnais prekiaujama arba jie įvežami į Sąjungą. Kad visus šiuos gyvūnus būtų galima saugiai vežti, ES nustatė gyvūnų sveikatos reikalavimus.

Gyvūniniai produktai kasdien vežami iš vienos ES šalies į kitą arba įvežami į ES. Atsižvelgdama į tai, ES nustatė įvairius gyvūnų sveikatos reikalavimus.

Priėmus suderintas gyvūnų augintinių vežimo taisykles, ES piliečiams ir jų gyvūnams augintiniams tapo lengviau naudotis judėjimo Sąjungoje laisve.

ES holistinis požiūris į gyvūnų ligų kontrolę grindžiamas keliais aspektais.

Pagrindiniai ES gyvūnų tapatybės nustatymo taisyklių tikslai: Infekcinių ligų kontrolei itin svarbus gyvūnų buvimo vietos nustatymas ir jų atsekimas veterinariniais tikslais

Sąjungos zootechnikos teisės aktais skatinama laisva prekyba veisliniais gyvūnais ir jų genetine medžiaga.

Veterinarinė pasienio kontrolė yra pagrindinis veiksnys siekiant užtikrinti, kad į Europos Sąjungą įvežami gyvi gyvūnai ir gyvūniniai produktai būtų saugūs.

ES reglamentuoja prekybą žemės ūkio, daržovių, miškų, vaisių ir dekoratyvinių rūšių bei vynmedžių augalų dauginamąja medžiaga, užtikrindama, kad būtų laikomasi ES sveikatos ir kokybės kriterijų.