Kaip jis veikia?
Subsidiarumo kontrolės mechanizmas taikomas srityse, kuriose ES dalijasi kompetencija su valstybėmis narėmis.
Tais atvejais, kai nacionaliniai parlamentai mano, kad teisėkūros procedūra priimamų aktų projektai neatitinka subsidiarumo principo, jie per 8 savaites Komisijai gali pateikti pagrįstą nuomonę.
Komisija į gaunamas pagrįstas nuomones turi atsižvelgti.
Nacionalinių parlamentų nuomonės ir Komisijos atsakymai
Poveikis teisėkūros procedūrai
Pagrįstų nuomonių poveikis teisėkūros procedūrai priklauso nuo to, kiek nacionalinių parlamentų reaguoja ir kiek balsų už jas atiduodama. Kiekvienam iš 28 nacionalinių parlamentų skirti du balsai. Jeigu yra dveji rūmai, kiekvieni iš jų turi po vieną balsą.
Kai už pagrįstas nuomones atiduota ne mažiau kaip trečdalis visų nacionaliniams parlamentams skirtų balsų, Komisija turi persvarstyti savo pasiūlymą. Ši riba yra žemesnė teisėkūros procedūra priimamų aktų projektų, kurie susiję su teisingumu, laisve ir saugumu, atveju – tuomet tai ketvirtadalis balsų. Abiem atvejais Komisija gali nuspręsti, ar pasiūlymo nekeisti, jį iš dalies pakeisti, ar atsiimti. Komisija turi nurodyti savo sprendimo motyvus. Tai vadinama „geltonosios kortelės“ procedūra.
Kai už pagrįstas nuomones atiduota balsų dauguma ir akto projektui taikoma įprasta teisėkūros procedūra, Komisija privalo savo pasiūlymą persvarstyti ir nuspręsti, ar jo nekeisti, jį iš dalies pakeisti, ar atsiimti. Jei Komisija nusprendžia savo pasiūlymo nekeisti, ji turi savo sprendimą, kodėl pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą, pagrįsti Europos Parlamentui ir Tarybai. Tai vadinama „oranžinės kortelės“ procedūra.
Jeigu paprasta Europos Parlamento narių dauguma arba 55 % Tarybos narių mano, kad pasiūlymu pažeidžiamas subsidiarumo principas, pasiūlymas nebus svarstomas.
Iki šiol taikytos procedūros
Iki šiol „geltonosios kortelės“ procedūra taikyta tris kartus, o „oranžinės kortelės“ procedūra dar niekada nesinaudota.
2012 m.
Bent trečdalio nacionaliniams parlamentams skirtų balsų skaičiaus riba pirmą kartą buvo pasiekta pasiūlius reglamentą dėl naudojimosi teise imtis kolektyvinių veiksmų. Komisija persvarstė savo pasiūlymą, bet nenustatė, kad juo būtų pažeidžiamas subsidiarumo principas.
Tačiau Komisija įvertino pareikštas nuomones ir abiejų teisėkūros institucijų – Europos Parlamento ir Tarybos – diskusijas ir pripažino, kad jos pasiūlymas greičiausiai negaus būtinos politinės paramos, kad galėtų būti priimtas. Todėl Komisija nusprendė pasiūlymą atsiimti.
2013 m.
Antrą kartą „geltonosios kortelės“ procedūra taikyta 2013 m. dėl Komisijos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo pasiūlymo. Atidžiai išnagrinėjusi pagrįstas nuomones, Komisija padarė išvadą, kad pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą, ir nusprendė jo nekeisti. Komisija savo sprendimą motyvavo komunikate COM(2013) 851.
2016 m.
Trečią kartą procedūra taikyta 2016 m. gegužės mėn., kai 11 ES šalių 14 parlamentų rūmų paprieštaravo Komisijos pasiūlymui dėl Direktyvos dėl darbuotojų komandiravimo peržiūros. Atidžiai išnagrinėjusi pagrįstas nuomones, Komisija padarė išvadą, kad pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą, ir nusprendė jo nekeisti. Komisija savo sprendimą motyvavo komunikate COM(2016) 505.
Metinės ataskaitos
Komisija kasmet atsiskaito dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo.
Metinės subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ataskaitos