Pereiti prie pagrindinio turinio

ES teisės aktų priėmimas

ES priimant teisės aktus taikomos įvairios teisėkūros procedūros. Procedūra, kurios laikomasi rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, priklauso nuo pasiūlymo rūšies ir temos. Didžiąją daugumą ES teisės aktų bendrai priima Europos Parlamentas ir Taryba.

Priima Parlamentas ir Taryba įprasta teisėkūros procedūra

Dauguma ES teisės aktų priimami taikant įprastą teisėkūros procedūrą, pagal kurią Europos Parlamentas (renkamas tiesiogiai) ir ES Taryba (27 ES šalių atstovai) turi vienodas teises. Komisija teikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto Parlamentui ir Tarybai. Kad jis taptų ES teisės aktu, šios dvi institucijos privalo susitarti dėl teksto. 

Kaip tai vyksta?

Per siūlomo teisės akto svarstymus Parlamentas ir Taryba peržiūri ir iš dalies pakeičia tekstą. Jei abi institucijos susitaria dėl pakeitimų, siūlomas teisės aktas priimamas. Jei Parlamentui ir Tarybai dėl pakeitimų susitarti nepavyksta, rengiamas antrasis svarstymas. Jei jiems nepavyksta susitarti per antrąjį svarstymą, pasiūlymas perduodamas Taikinimo komitetui, sudarytam iš vienodo skaičiaus Parlamento ir Tarybos atstovų. Susitikimuose taip pat dalyvauja Komisijos atstovai. Komitetui pasiekus sutarimą, tekstas siunčiamas Parlamentui ir Tarybai trečiajam svarstymui, kad galiausiai jis galėtų būti priimtas kaip teisės aktas. Retais atvejais, kai jie negali susitarti, teisės aktas nepriimamas.

Daugiau informacijos apie Parlamento vaidmenį ir Tarybos vaidmenį įprastame ES teisėkūros procese.

Specialios teisėkūros procedūros

Šios procedūros taikomos tik tam tikrais atvejais. Paprastai ES Taryba yra vienintelė teisės aktų leidėja, o Europos Parlamentas tik turi pritarti pasiūlymui dėl teisėkūros procedūra priimamo akto arba su juo dėl pasiūlymo konsultuojamasi. Rečiau teisės aktus priimti vienas gali Parlamentas (prieš tai pasikonsultavęs su Taryba).

Priima Komisija

Taryba arba Parlamentas gali įgalioti Komisiją priimti dviejų rūšių ne teisėkūros procedūra priimamus teisės aktus:

  • įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos priemonės, skirtos užtikrinti, kad teisės aktai būtų įgyvendinami vienodai visose ES šalyse;
  • deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies pakeičiami arba papildomi esami teisės aktai, visų pirma siekiant įtraukti naujų neesminių taisyklių. 

Įgyvendinimo ir deleguotieji aktai

Sutarčių peržiūra

ES sutartys, kurios yra visos ES teisės pagrindas, gali būti peržiūrėtos siekiant pritaikyti ES teisės aktus ir politiką prie naujų uždavinių. Visiems Sutarčių pakeitimams turi vieningai pritarti visos 27 ES šalys.

Sutartis peržiūrėti galima dviem būdais: 

  • įprasta peržiūros procedūra taikoma darant svarbiausius Sutarčių pakeitimus, pavyzdžiui, didinant arba mažinant ES kompetenciją;
  • supaprastinta peržiūros procedūra gali būti taikoma daryti pakeitimams, susijusiems su ES vidaus politika ir veiksmais, pavyzdžiui, žemės ūkio ir žuvininkystės, vidaus rinkos, sienų kontrolės, ekonomine ir pinigų politika, su sąlyga, kad jais neišplečiama ES kompetencija.

Nacionalinių parlamentų vaidmuo

Nacionaliniai parlamentai gauna visus Komisijos pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų tuo pat metu kaip ir Europos Parlamentas ir Taryba. Tokiu būdu jiems suteikiama galimybė apie pasiūlymus pateikti nuomonę.

Tose srityse, kuriose ES dalijasi įgaliojimais veikti su ES šalimis, nacionaliniai parlamentai tikrina, ar veiksmai nebūtų efektyvesni nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu (subsidiarumo principas). Tai vadinama „subsidiarumo kontrolės mechanizmu“.

Ryšiai su nacionaliniais parlamentais