Pereiti prie pagrindinio turinio

Bendras vystomojo bendradarbiavimo programavimas

Bendradarbiaujama tarptautiniu mastu siekiant planuoti paramą vystymuisi ir parengti koordinuotą, strateginį atsaką į pagrindines pasaulinio masto problemas.

Apžvalga

Bendras programavimas – tai bendri ES ir jos valstybių narių veiksmai gavus nacionalinį šalies partnerės vystymosi planą.

Kartu su nacionalinėmis valdžios institucijomis ES vystomojo bendradarbiavimo partneriai parengia bendrą strategiją, visiškai suderintą su šalies partnerės nacionaliniu vystymosi planu. Bendroje strategijoje nustatomas bendras ES ir jos šalių teikiamos paramos pagrindimas ir kryptis. Taip pat apibrėžiama, kuriose srityse veiks kiekviena iš jų, kokie bendri tose srityse siekiami tikslai, ir pateikiami preliminarūs finansavimo duomenys bendros strategijos įgyvendinimo laikotarpiu.

Bendros strategijos laikotarpis suderinamas taip, kad atitiktų nacionalinių šalies partnerės planų laikotarpį. Tokiu būdu ES vystomojo bendradarbiavimo partneriai planuoja ir įgyvendina to paties laikotarpio priemones tuo pačiu metu kaip ir vyriausybė. Dėl to ES parteriai gali geriau reaguoti į nacionalinius poreikius.

Bendra strategija rengiama šalies partnerės lygmeniu siekiant užtikrinti, kad numatyti veiksmai kuo geriau atitiktų esamą padėtį ir poreikius. Tai taip pat sudaro sąlygas glaudžiai bendradarbiauti su kitomis suinteresuotosiomis šalimis.

Strategiją gali padėti įgyvendinti ir ES nepriklausantys vystomojo bendradarbiavimo partneriai, besilaikantys bendro programavimo principų.

Bendro programavimo nauda

Dėl bendro programavimo turėtų sumažėti šalių partnerių vyriausybių sandorių išlaidos, nes bus tik viena programavimo procedūra su visais ES vystomojo bendradarbiavimo partneriais.

Dėl bendro programavimo teikiama nuoseklesnė ir mažiau fragmentuota pagalba, nes bendradarbiaujant lengviau užpildyti spragas ir išvengti dubliavimo. Be to, bus didesnis poveikis ir veiksmingiau panaudotos lėšos, nes ES vystomojo bendradarbiavimo partneriai sutelkia savo išteklius. Kadangi ES šalys pasaulio mastu teikia daugiau kaip pusę oficialios paramos vystymuisi (OPV), tikimasi, kad dėl bendro programavimo iš esmės padidės visuotinės pagalbos veiksmingumas ir kasmet skiriamų dešimčių milijardų eurų poveikis bus didesnis.

Dėl bendro programavimo taip pat galima geriau informuoti ES šalių rinkėjus, gerinti visuomenės suvokimą ir atskaitomybę.

Be to, kiekvienam atskiram ES vystomojo bendradarbiavimo partneriui teks mažesnis spaudimas imtis spręsti visas visų sričių dėmesio reikalaujančias problemas konkrečioje šalyje. ES vystomojo bendradarbiavimo partneriai gali patikimai parodyti, kad veikia vadovaudamiesi vieningu bendru programavimu, kuriuo, dėl darbo pasidalijimo, užtikrinama, kad dėmesio būtų skirta visiems svarbiems sektoriams ir klausimams.

Bus daugiau galimybių vykdyti bendras iniciatyvas vietoje, nes ES vystomojo bendradarbiavimo partneriai to paties laikotarpio veiklą planuoja vienu metu. Tikimasi, kad taip bus sutaupyta lėšų dėl masto ekonomijos ir mažesnių administravimo išlaidų.

Dėl bendro programavimo Europos veikla pagalbos teikimo vietose gali būti veiksmingesnė, o bendros Europos vertybės ir politika tokiais klausimais kaip pagrindinės teisės ir geras valdymas šalyse partnerėse gali būti diegiamos nuosekliais ir tiksliniais veiksmais.

Tarptautinės aplinkybės ir įsipareigojimai

ES Lisabonos sutartyje žadėta daugiau ES valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo, be kita ko, ir vystymosi politikos srityje. Bendras programavimas yra vienas iš pagrindinių ES šalių, bendradarbiaujančių vystymosi srityje, įsipareigojimų siekiant užtikrinti, kad parama būtų veiksminga. Bendras programavimas įtvirtintas 2017 m. Europos konsensusu dėl vystymosi, jam daug dėmesio skirta Pokyčių darbotvarkėje – bendroje 2012 m. ES vystymosi politikoje.

Visi šie įsipareigojimai įtraukti į 2011 m. lapkričio mėn. ES Tarybos išvadas, kuriose nustatyta bendra ES ir ES šalių politikos kryptis.