Kasdieniame gyvenime, kad galėtume keliauti, dirbti ar naudotis esminėmis viešosiomis paslaugomis, kliaunamės pagrindine virtualiąja ir fizine infrastruktūra. Išpuoliai prieš tokius infrastruktūros objektus gali sukelti didžiulių sutrikimų.
Kadangi mūsų ekonomika ir visuomenė vis labiau persikelia į internetą, kibernetinis saugumas tampa strateginės svarbos klausimu. Vieno ypatingos svarbos infrastruktūros objekto veiklos sutrikimai gali turėti tiesioginį neigiamą poveikį veiklai kituose objektuose. Kibernetiniai išpuoliai daro didelį poveikį namų ūkiams, bankams, finansinėms paslaugoms ir įmonėms.
Dėl išaugusio technologijų naudojimo COVID-19 pandemijos metu smarkiai padaugėjo piktavališkų išpuolių, bandymų pasinaudoti perėjimu prie skaitmeninio darbo namuose. Todėl esant didžiausiam spaudimui buvo sutrikdytos pagrindinės sveikatos priežiūros paslaugos. ES turi užtikrinti, kad jos pajėgumai neatsiliktų nuo tikrovės.
Kaip parodė neseniai įvykdyti teroristiniai išpuoliai, viešosios erdvės (pvz., transporto mazgai ir religinių apeigų vietos) yra ypač pažeidžiamos dėl jų atviro ir prieinamo pobūdžio. Todėl reikia stiprinti tokių vietų fizinę apsaugą ir diegti tinkamas nustatymo sistemas, nepažeidžiant piliečių laisvių.
Komisijos siūlomo Jungtinio kibernetinio saugumo padalinio tikslas – sutelkti ES ir jos valstybių narių turimus išteklius ir ekspertines žinias, kad būtų galima veiksmingai užkirsti kelią masiniams kibernetiniams incidentams ir krizėms, atgrasyti nuo jų ir į juos reaguoti. Kibernetinio saugumo bendruomenės, be kita ko, piliečių, teisėsaugos, diplomatų ir kibernetinės gynybos bendruomenės, taip pat partneriai iš privačiojo sektoriaus pernelyg dažnai veikia pavieniui. Jungtinio kibernetinio saugumo padalinys bus virtuali ir fizinė jų bendradarbiavimo platforma. Atitinkamos ES institucijos, įstaigos ir agentūros kartu su valstybėmis narėmis palaipsniui sukurs Europos solidarumo, saugaus ir greito operatyvinio ir techninio bendradarbiavimo ir pagalbos kovojant su didelio masto kibernetiniais išpuoliais platformą.
Komisija siūlo Jungtinį kibernetinio saugumo padalinį kurti laipsniškai ir skaidriai – keturiais etapais, kuriuose dalyvautų valstybės narės ir įvairūs šioje srityje veikiantys subjektai. Siekiama, kad savo veiklą Jungtinis kibernetinio saugumo padalinys pradėtų 2022 m. birželio 30 d., o visiškai suformuotas būtų po vienų metų, iki 2023 m. birželio 30 d.
ENISA padeda vykdyti konkrečius veiksmus, kuriais įgyvendinama nauja kibernetinio saugumo politika. Briuselyje bus įsteigtas vietos biuras, kurio paskirtis – skatinti bendradarbiavimą su kitomis ES institucijomis, agentūromis ir įstaigomis.