Vertimas žodžiu ir raštu
Vertimas žodžiu ir raštu nėra tas pats. Vertėjai žodžiu verčia sakytinę, o vertėjai raštu – rašytinę kalbą.
Vertimo žodžiu rūšys
Konferencijos žodžiu gali būti verčiamos įvairiais būdais, Komisijos vertėjai žodžiu naudoja juos visus.
Nuoseklus vertimas
Vertimas pasakomas pranešėjui užbaigus mintį, vertėjas paprastai užsirašo išgirstą informaciją, kad lengviau atsimintų.
Sinchroninis vertimas
Verčiama pranešėjui kalbant, paprastai naudojamas specialius inventorius (pvz., kabinos, ausinės, mikrofonai).
Pašnibždomis (chuchotage)
Vertėjas žodžiu sėdi arba stovi kartu su dalyviais ir sinchroniškai verčia pašnibždomis į klausytojo ausį.
Terminologija
- aktyvioji kalba – tai kalba, į kurią vertėjas žodžiu verčia,
- pasyvioji kalba – tai kalba, iš kurios vertėjas žodžiu verčia,
- ribotas vertimas – vertimas žodžiu teikiamas, bet ne iš visų oficialiųjų kalbų,
- simetrinis vertimas – delegatai gali kalbėti ir klausytis vertimo tomis pačiomis kalbomis,
- asimetrinis vertimas – dalyviai gali kalbėti įvairiomis kalbomis, tačiau žodžiu verčiama tik į keletą tų kalbų,
- gestų kalba – gestų kalbos vertėjai dirba versdami iš sakytinės kalbos į gestų kalbą bei atvirkščiai arba iš vienos gestų kalbos į kitą ir atvirkščiai,
- grįžtamasis vertimas („retour“) – vertėjas žodžiu verčia iš savo gimtosios kalbos į antrąją aktyviąją kalbą,
- „cheval“ – vertėjas žodžiu per tą patį posėdį dirba dviejose kabinose,
- vertimas per tarpinę kalbą („relay“) – kartais dar vadinamas netiesioginiu vertimu. Vertėjas žodžiu turi versti iš kalbos, kurios savo mokamų kalbų kombinacijoje neturi, todėl verčia iš tarpinės kalbos.
Pavyzdys: reikia versti iš suomių kalbos į slovakų, bet pirmiausia išverčiama iš suomių į tarpinę prancūzų kalbą, o po to iš prancūzų į slovakų.