2022 m. strateginio prognozavimo ataskaita

2022 m. strateginio prognozavimo ataskaitoje „Žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos sąsajų užtikrinimas naujomis geopolitinėmis aplinkybėmis“, kurioje dėl sparčiai besikeičiančios geopolitinės padėties vėl kalbama apie būtinybę skubiai spręsti šių pertvarkų sąsajų užtikrinimo klausimą, pateikiama į ateitį orientuota ir visapusiška perspektyva dėl šių dviejų pertvarkų sąveikos iki 2050 m.

Abi šios pertvarkos yra tarp svarbiausių ES politinės darbotvarkės klausimų, o jų sąveika iš esmės nulems ateitį. Nors šios pertvarkos yra skirtingo pobūdžio ir kiekvienai būdinga tam tikra dinamika, jų dvejopą pobūdį, t. y. gebėjimą vienai kitą sustiprinti, reikėtų panagrinėti nuodugniau. Norint kuo labiau sustiprinti pertvarkų sinergiją ir sumažinti tarp jų įtampą, labai svarbu kuo geriau suprasti šią sąveiką. Tai labai svarbu dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis, kai ES siekia paspartinti tiek žaliąją, tiek skaitmeninę pertvarką, kad galiausiai sustiprintų ES atsparumą ir atvirą strateginį savarankiškumą. 2022 m. strateginio prognozavimo ataskaitoje pateikiama į ateitį orientuota pagrindinio skaitmeninių technologijų vaidmens, taip pat geopolitinių, ekonominių, socialinių ir su reglamentavimu susijusių veiksnių įtakos porinės veiklos vykdymui analizė. Remiantis jų analize, ataskaitoje nurodoma dešimt pagrindinių sričių, kuriose reikės imtis veiksmų.

Komunikatas grindžiamas Jungtinio tyrimų centro (JRC) politikos mokslinio konsultavimo ataskaita „Žalioji ir skaitmeninė ateitis. Pagrindinės abiejų pertvarkų sėkmės Europos Sąjungoje sąlygos“.

Pagrindinė pertvarkų sinergija ir trintis

Tarp žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų esama stiprios sinergijos:

• skaitmeninės technologijos galėtų atlikti esminį vaidmenį siekiant poveikio klimatui neutralumo, mažinant taršą ir atkuriant biologinę įvairovę. Pavyzdžiui, asmeninė taršos poveikio ar indėlio stebėsena ir prieiga prie aplinkosaugos duomenų naudojantis mikrojutiklių ir išmaniųjų įrenginių tinklais suteiks žmonėms daugiau galimybių rinktis,
• įgyvendinant žaliąją pertvarką bus pertvarkytas skaitmeninis sektorius. Pavyzdžiui, iki 2030 m. užtikrinus duomenų centrų ir debesijos infrastruktūrų neutralumą klimato požiūriu ir energijos vartojimo efektyvumą, be kita ko, patenkinant jų elektros energijos poreikį naudojant saulės ar vėjo energiją, bus padedama diegti tokias aplinkai draugiškesnes technologijas, kaip didžiųjų duomenų analitiką, blokų grandinę ar daiktų internetą.

Tačiau yra ir sričių, kuriose šios pertvarkos gali neigiamai paveikti viena kitą:

• jeigu nebus užtikrintas didesnis skaitmeninių technologijų energijos vartojimo efektyvumas, energijos suvartojimas gali padidėti. Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriuje suvartojama 5–9 proc. visos pasaulyje suvartojamos elektros energijos. Šis skaičius gali išaugti, nes didėja blokų grandinės, daiktų interneto, platformų, paieškos sistemų ir virtualios realybės koncepcijų naudojimo mastas,
• dėl didesnio skaitmeninių technologijų naudojimo gali padaugėti elektroninės įrangos atliekų ir padidėti jų poveikis aplinkai. Iki 2030 m. šių atliekų kiekis gali pasiekti 75 mln. tonų per metus,
• dėl skaitmenizacijos pažangos taip pat didės vandens naudojimas, pavyzdžiui, duomenų centrų aušinimui ar lustų gamybai.

Pagrindinės technologijos porinės veiklos vykdymui

Tinkamai valdomos skaitmeninės technologijos gali padėti sukurti neutralaus poveikio klimatui ir efektyviai išteklius naudojančią ekonomiką bei visuomenę ir taupyti išteklius ypač svarbiuose ekonomikos sektoriuose, kurie taip pat yra atsakingi už didžiąją dalį šiuo metu ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.

	Energetikos skaitmenizacija Naudojantis skaitmeninėmis technologijomis galima gauti būtinus duomenis, galinčius padėti geriau suderinti pasiūlą ir paklausą necentralizuotu lygmeniu ir beveik tikruoju laiku. Energijos gamybos ir paklausos prognozavimą galima pagerinti naudojant skaitmenines technologijas, naujoviškus jutiklius, palydovų duomenis ir blokų grandinę.
	Ekologiškesnis transportas Skaitmenizacija ir dirbtinis intelektas taip pat paskatins veiksmingesnių daugiarūšio judumo sprendimų, pavyzdžiui, „judumas kaip paslauga“ arba „transportas kaip paslauga“, atsiradimą. Naujos kartos baterijos ar skaitmeninės technologijos, pvz., daiktų internetas, sudarys sąlygas iš esmės pereiti prie tvaresnio judumo naudojant įvairių rūšių transporto priemones – nuo keleivinio transporto iki sunkiųjų sunkvežimių ar aviacijos.
	Pramonės neutralumo klimato požiūriu didinimas Išmanieji skaitikliai ir jutikliai galėtų padidinti energijos ir medžiagų vartojimo efektyvumą gamyboje. Skaitmeniniai dvyniai (virtuali objekto kopija) galėtų pagerinti sistemų projektavimą, atlikti naujų produktų bandymus, stebėti ir užtikrinti profilaktinę techninę priežiūrą, įvertinti produktų gyvavimo ciklą ir parinkti optimalias medžiagas.
	Pastatų žalinimas pasitelkiant skaitmenizaciją Duomenys ir technologijos, pavyzdžiui, informacinis modeliavimas, galėtų pagerinti ilgalaikius pasirinkimus projektavimo etape ir padidinti sektoriaus energijos vartojimo efektyvumą. Anonimizuotų duomenų prieinamumas, pažangieji prietaisai ir vartotojų elgsena sudarys sąlygas vykdyti tikslines investicijas į renovacijas.
	Pažangesnis ir ekologiškesnis ūkininkavimas Naudojant skaitmeninius jutiklius ir paslaugomis grindžiamus palydovų duomenis būtų galima sutaupyti vandens ir energijos, kartu sumažinant pesticidų ir trąšų naudojimą. Skaitmeninės platformos, palengvinančios paskirstymą vietoje ir padedančios užkirsti kelią maisto švaistymui, galėtų paskatinti vietinę gamybą ir sutrumpinti vartojimo grandines.

Geopolitinių, ekonominių, socialinių ir su reglamentavimu susijusių veiksnių vaidmuo

Porinės veiklos sėkmė taip pat priklausys nuo geopolitinių, ekonominių, socialinių ir su reglamentavimu susijusių veiksnių, kuriuose vyksta dvejopa pertvarka. Dabartiniai geopolitiniai pokyčiai, kuriuos paskatino Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą, verčia spartinti dvejopos pertvarkos įgyvendinimą ir didinti ES atsparumą bei atvirumą. Jie taip pat didina poreikį užsitikrinti prieigą prie svarbiausių žaliavų, kurios reikalingos vykdant dvejopą pertvarką ir dėl kurių ES vis dar labai priklauso nuo trečiųjų šalių.

Dėl žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų taip pat reikės koreguoti ES ekonomikos politiką siekiant didesnio tvarumo ir didesnio žiediškumo. Labai svarbu, kad tiek privatusis, tiek viešasis sektorius investuotų į tvarius projektus. Apskaičiuota, kad iki 2030 m. investicijų poreikis dvejopai pertvarkai gali siekti beveik 650 mlrd. eurų per metus.

Be to, įgyvendinant abi pertvarkas svarbiausia bus užtikrinti teisingumą ir įperkamumą, kad jos būtų naudingos visiems europiečiams, sektoriams ir regionams Europoje ir už jos ribų. Mažas ir vidutines pajamas gaunantys asmenys yra labiau pažeidžiami dėl dvejopos pertvarkos poveikio kalbant apie darbo vietas, galimybę naudotis skaitmeninėmis viešosiomis paslaugomis, didesnes energijos ir prekių kainas. Dvejopa pertvarka taip pat iš esmės pakeis darbo rinką ir joje reikalingus įgūdžius. ES turės atkreipti dėmesį į tai, kad įgyvendinant dvigubą pertvarką būtų stiprinama socialinė ir ekonominė sanglauda.

Galiausiai ES, kaip pasaulinės standartizacijos galios, vaidmuo bus svarbus siekiant sudaryti sąlygas porinės veiklos vykdymui. Tiek siekiant apsaugoti ES vartotojus nuo netvarių produktų ar procesų, tiek užtikrinti, kad tarptautiniai standartai atitiktų ES tvarumo ir etinius standartus.

Veiklos sritys sėkmingam porinės veiklos vykdymui

Strateginio prognozavimo ataskaitoje nustatyta 10 veiklos sričių, kurios reikalingos siekiant sustiprinti galimybes ir sumažinti galimą riziką, susijusią su žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų sąveika iki 2050 m.

1. Atsparumo ir atviro strateginio savarankiškumo stiprinimas abiem pertvarkoms būtinose srityse, pvz., pasitelkiant ES ypatingos svarbos technologijų stebėjimo centrą.
2. Žaliosios ir skaitmeninės diplomatijos intensyvinimas, pasinaudojant ES reguliavimo ir standartizacijos galia, kartu propaguojant ES vertybes ir puoselėjant partnerystes.
3. Strategiškas svarbiausių medžiagų ir žaliavų tiekimo valdymas, taikant ilgalaikį sisteminį požiūrį, kad būtų išvengta naujos priklausomybės spąstų.
4. Ekonominės ir socialinės sanglaudos didinimas, pavyzdžiui, stiprinant socialinę apsaugą ir plėtojant gerovės valstybę.
5. Švietimo ir mokymo sistemų pritaikymas, kad jos atitiktų sparčiai kintančias technologines, socialines ir ekonomines realijas, be kita ko, remiant tarpsektorinį darbo jėgos judumą.
6. Papildomų investicijų į naujas technologijas ir infrastruktūrą sutelkimas, kad būtų užtikrintos ateities perspektyvos.
7. Stebėsenos sistemų, skirtų ne tik BVP, bet ir gerovei vertinti, kūrimas.
8. Bendrosios rinkos reguliavimo sistemos, palankios tvariems verslo modeliams ir vartotojų įpročiams, užtikrinimas ateityje.
9. Kompleksiško požiūrio į standartų nustatymą formavimas ir naudojimasis ES, kaip pradininkės, pranašumu konkurencingo tvarumo srityje.
10. Patikimo kibernetinio saugumo ir saugios dalijimosi duomenimis sistemos skatinimas siekiant, be kita ko, kad ypatingos svarbos subjektai galėtų išvengti sutrikimų, būti jiems atsparūs ir po jų atsigauti.