Vakcinos saugo žmones ir bendruomenes nuo mirtinų ligų. Jų dėka visiškai likviduoti raupai ir beveik likviduotos kitos ligos, pvz., poliomielitas.
Kaip veikia vakcinos?
Skiepai padeda žmogaus imuninei sistemai įveikti paplitusią ligą, su kuria jis gali susidurti. Didžiąja dauguma atvejų skiepai padeda žmogui išvengti ligos.
Kai kuriais atvejais paskiepytas asmuo vis dar gali susirgti minėta liga, tačiau simptomai būna švelnesni, o sveikimas vyksta greičiau.
Kai kurios ligos, nuo kurių saugo vakcinos
- hepatitas B
- žmogaus papilomos viruso infekcija (ŽPV)
- gripas
- tymai, epideminis parotitas ir raudonukė
- poliomielitas
- stabligė
- tuberkuliozė
Visuotinė nauda
Tikimybė, kad paskiepytas asmuo užkrės infekcine liga kitus, yra mažesnė, todėl vakcinacija gali padėti apsaugoti tuos, kurie patys negali būti skiepijami. Tai:
- kūdikiai
- vaikai
- vyresni žmonės
- silpną imuninę sistemą turintys asmenys, pvz., vėžiu sergantys pacientai,
Šioms asmenų grupėms kitų vakcinacija naudinga, nes liga negali išplisti bendruomenėje.
Šiam kolektyviniam imunitetui susiformuoti būtinas didelis pasiskiepijusių asmenų skaičius. Kai pasiskiepija daug žmonių, nutrūksta infekcijų perdavimo grandinė. Pavyzdžiui, remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, kad bendruomenėje nebeplistų tymai, turi būti paskiepyti 95 % jos narių.
Piliečiams tenkančios naštos mažinimas
Dėl skiepų daugiau žmonių išlieka sveiki, o tai padeda mažinti ligų daromą socialinę ir psichologinę žalą žmonėms, taip pat mažina ligoninėms ir sveikatos priežiūros sistemai tenkančią naštą. Vadinasi, išteklius galima skirti kovai su kitomis ligomis, kaip antai vėžiu ar Alzheimerio liga.
Kaip veikia COVID-19 vakcinos?
Vakcinos parengia asmens imuninę sistemą (natūralią organizmo apsaugą) atpažinti konkrečią ligą ir apsiginti nuo jos.
Imuniteto kūrimas
Daugumos su COVID-19 vakcinomis susijusių tyrimų metu siekiama sukelti atsaką į COVID-19 sukeliančio viruso specifinį baltymą ar jo dalį. Žmogų paskiepijus bus sužadinamas jo imuninis atsakas. Kad susiformuotų imunitetas, dauguma COVID-19 vakcinų reikia skiepytis du kartus.
Jeigu paskiepytas asmuo vėliau užsikrečia šiuo virusu, jo imuninė sistema tą virusą atpažįsta. Tuomet ji yra pasirengusi su tuo virusu kovoti.
Šios rūšies vakcina apima viruso, kuris sukelia COVID-19, informacijos dalį. Todėl organizmo ląstelės pačios gali pagaminti baltymo, kuris būdingas išimtinai tam virusui.
Žmogaus imuninė sistema atpažįsta, kad šio specifinio baltymo organizme neturėtų būti, ir reaguoja sužadindama natūralią apsaugą nuo COVID-19 infekcijos.
Šios rūšies vakcina apima išimtinai tam virusui būdingo baltymo fragmentus.
To pakanka, kad žmogaus imuninė sistema atpažintų, kad to specifinio baltymo organizme neturėtų būti, ir reaguotų sužadindama natūralią apsaugą nuo COVID-19 infekcijos.
Šios rūšies vakcinoje naudojamas kitas, nežalingas virusas, kuris perduoda COVID-19 sukeliančio viruso informaciją.
Tokiu būdu organizmo ląstelės pradeda gaminti baltymą, kuris būdingas tik COVID-19 virusui.
Žmogaus imuninė sistema atpažįsta, kad šio specifinio baltymo organizme neturėtų būti, ir reaguoja sužadindama natūralią apsaugą nuo COVID-19 infekcijos.
„Valneva“ yra Europos biotechnologijų įmonė, kurianti inaktyvintų virusų vakciną, pagamintą iš gyvo viruso inaktyvinant cheminę medžiagą.
Tai tradicinė, 60–70 metų naudojama aukšto saugos lygio skiepų technologija, grindžiama nusistovėjusiais metodais.
Šia technologija paremta dauguma gripo vakcinų ir daugelis skiepų nuo vaikystės ligų.
Jeigu paskiepytas asmuo vėliau susiduria su COVID-19 virusu, jo natūrali organizmo apsauga pajėgia atpažinti COVID-19 viruse esantį baltymą. Organizmo apsauga yra pasirengusi sunaikinti virusą ir neleisti jam patekti į ląsteles arba plisti toliau.
Daugiau informacijos apie skiepijimą nuo COVID-19
Daugiau informacijos apie vakcinacijos programą jūsų šalyje galite rasti ECDC vakcinacijos kalendoriuje ir apsilankę Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalių vakcinacijai skirtose oficialiose svetainėse.
Sėkmingi skiepijimo pavyzdžiai
Dėl skiepų buvo visiškai išnaikinti raupai. Anksčiau tai buvo viena iš įprastų ligų, pražudydavusi trečdalį ja užsikrėtusiųjų. Paskutinis užsikrėtimo raupais natūralioje aplinkoje atvejis buvo užfiksuotas 1977 m., o 1980 m. jie buvo išnaikinti.
Poliomielitas – tai infekcinė liga, kuria dažniausiai užsikrečia vaikai. Vienam iš 200 persirgusiųjų šia liga išsivysto nepagydomas paralyžius. Skiepai buvo sukurti 1955 m. ir nuo tada plačiai taikomi. 2020 m. vieninteliai poliomielito atvejai nustatyti Pakistane ir Afganistane.
Tymų virusas aptiktas 1954 m., o skiepai atsirado 1963 m. 2000–2018 m. laikotarpiu mirusiųjų nuo tymų skaičius visame pasaulyje dėl skiepų sumažėjo 73 %. Nuo mirties apsaugoti 23 milijonai žmonių. Šiaurės ir Pietų Amerikoje nuo 2002 m. nebeužfiksuojama nė vieno tymų atvejo. Tačiau kai kuriose Europos šalyse vis dar pasitaiko tymų protrūkių, nes tam tikrose vietovėse skiepijimo aprėptis yra nepakankama.