Pereiti prie pagrindinio turinio

Europos ekonomikos gaivinimo planas

Įvadas

Didžiausias iki šiol skatinamųjų priemonių paketas

ES ilgalaikis biudžetas kartu su iniciatyva „NextGenerationEU“ (NGEU) – laikinąja priemone, skirta ekonomikos gaivinimui skatinti – yra didžiausias iki šiol Europoje finansuotas skatinamųjų priemonių rinkinys. Europos ekonomikai po COVID-19 atkurti iš viso skirta 2,018 trln. EUR (dabartinėmis kainomis*). Europa bus žalesnė, labiau skaitmeninė ir atsparesnė.

Lėšos naudojamos svarbiausiems Europos uždaviniams spręsti ir tiems, kuriems reikia pagalbos, remti. Prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą, ES biudžeto lėšos buvo sutelktos siekiant teikti skubią pagalbą ir paramą Ukrainoje bei ES šalyse ir sušvelninti humanitarines karo pasekmes.

*1,8 trln. EUR 2018 m. kainomis.

2021–2027 m. DFP ir „NextGenerationEU“ faktai ir skaičiai

Pagrindiniai priemonių rinkinio aspektai

Daugiau kaip 50 proc. ilgalaikio biudžeto ir priemonės „NextGenerationEU“ lėšų skirta modernizavimui remti, pavyzdžiui:

microscope

pagal programą „Europos horizontas“ bus remiami moksliniai tyrimai ir inovacijos;

investment icon

iš Teisingos pertvarkos fondo ir pagal Skaitmeninės Europos programą bus remiama teisinga klimato politikos ir skaitmeninė pertvarka;

vaccine

pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, iš rezervo „rescEU“ ir pagal naują sveikatos programą „EU4Health“ bus didinama ekonomikos parengtis, atsigavimo lygis ir atsparumas.

Be to, priemonių rinkinyje dėmesio skiriama:

farm icon

tradicinių politikos krypčių, kaip antai sanglaudos ir bendros žemės ūkio politikos, modernizavimui, kad jomis būtų kuo labiau prisidedama prie Sąjungos prioritetų įgyvendinimo;

globe icon

kovai su klimato kaita, kuriai skiriama kaip niekad didelė Europos biudžeto dalis – 30 proc. ES lėšų;

2 womens icon

biologinės įvairovės apsaugai bei lyčių lygybei.

Bendri 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos ir priemonės „NextGenerationEU“ asignavimai pagal išlaidų kategorijas

Išlaidų kategorija DFP Priemonė „NextGenerationEU“
1. Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika 149,5 mlrd. EUR 11,5 mlrd. EUR
2. Sanglauda, atsparumas ir vertybės 426,7 mlrd. EUR 776,5 mlrd. EUR
3. Gamtos ištekliai ir aplinka 401 mlrd. EUR 18,9 mlrd. EUR
4. Migracija ir sienų valdymas 25,7 mlrd. EUR
5. Saugumas ir gynyba 14,9 mlrd. EUR
6. Kaimyninės šalys ir pasaulis 110,6 mlrd. EUR
7. Europos viešasis administravimas 82,5 mlrd. EUR
IŠ VISO DFP 1 210,9 mlrd. EUR 806,9 mlrd. EUR

Visos sumos nurodytos EUR dabartinėmis kainomis. Šaltinis: Europos Komisija.

Priemonės „NextGenerationEU“ pagrindas yra Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – EGADP) – dotacijų ir paskolų teikimo priemonė reformoms ir investicijoms ES valstybėse narėse remti, jos bendra vertė yra 723,8 mlrd. EUR. Kad gautų lėšų pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, valstybės narės turi parengti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kuriuose būtų išdėstyta, kaip jos ketina tas lėšas investuoti. Be to, jos turi pasiekti atitinkamas tarpines reikšmes ir galutines reikšmes, o prieš atliekant bet kokius mokėjimus pagal EGADP Komisija įvertina, ar kiekviena tarpinė reikšmė ir galutinė reikšmė yra pakankamai įgyvendinta.

Jei norite susipažinti su įvairių ES valstybių narių planais ir sekti iki šiol atliktus mokėjimus, išbandykite interaktyvią Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinę.

Likusios priemonės „NextGenerationEU“ lėšos ES valstybėms narėms išmokamos pagal kelias ES programas: Sanglaudai ir Europos teritorijoms skirtą ekonomikos gaivinimo pagalbos iniciatyvą (REACT-EU), programą „Europos horizontas“, programą „InvestEU“, iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai arba iš Teisingos pertvarkos fondo (TPF).

Reaguodamos į Rusijos agresiją prieš Ukrainą ES valstybės narės dalį šių lėšų galėtų panaudoti į jų teritorijas atvykstančių pabėgėlių poreikiams tenkinti.

Priemonės „NextGenerationEU“ paskirstymas

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP)

723,8 mlrd. EUR

iš jų paskolos 385,8 mlrd. EUR
iš jų dotacijos 338 mlrd. EUR

 

Programa

Finansavimas
REACT-EU 50,6 mlrd. EUR
„Europos horizontas“ 5,4 mlrd. EUR
„InvestEU“ 6,1 mlrd. EUR
Kaimo plėtra 8,1 mlrd. EUR
Teisingos pertvarkos fondas (TPF) 10,9 mlrd. EUR
„RescEU“ 2 mlrd. EUR
IŠ VISO 806,9 mlrd. EUR

Visos sumos nurodytos EUR dabartinėmis kainomis. Šaltinis: Europos Komisija.

Nacionaliniai asignavimai

ES biudžetas nėra ir niekada nebuvo susijęs vien su mokėjimu ir lėšų rinkimu. Visoms valstybėms narėms naudinga būti bendrosios rinkos dalimi ir kartu spręsti bendras problemas. ES lėšos, pavyzdžiui, iš sanglaudos fondų arba pagal programą „Europos horizontas“, skiriamos visoms ES šalims.

Valstybės narės gavo iš anksto asignuojamas sumas, skirtas tam tikroms politikos sritims. Apie jas galite sužinoti čia.

Ilgalaikio ES biudžeto ir priemonės „NextGenerationEU“ finansavimas

Skolinimasis ekonomikos gaivinimui finansuoti

Siekdama finansuoti priemonę „NextGenerationEU“, Europos Komisija Europos Sąjungos vardu skolinasi lėšų rinkose palankesnėmis sąlygomis, nei tai galėtų padaryti dauguma valstybių narių, ir tas sumas po to perskirsto.

Prieš „NextGenerationEU“ Europos Komisija jau buvo išleidusi obligacijas, pavyzdžiui, paskoloms ES valstybėms narėms ir trečiosioms šalims finansuoti, įskaitant iki 100 mlrd. EUR vertės programą SURE, kuria siekta apsaugoti darbo vietas ir išlaikyti darbuotojus per COVID-19 pandemiją.

Iki 2026 m. Europos Sąjunga, taikydama diversifikuotą finansavimo strategiją, priemonei „NextGenerationEU“ surinks apie 800 mlrd. EUR dabartinėmis kainomis.

ES skolinimosi priemonės

Aiškios naujų pajamų šaltinių telkimo veiksmų gairės, padėsiančios grąžinti pasiskolintas lėšas

2021 m. gruodžio mėn. tarpinstituciniu susitarimu Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitarė bendradarbiauti, kad nustatytų pakankamus naujus nuosavus išteklius pagal priemonę „NextGenerationEU“ pasiskolintų lėšų sumoms padengti.

Taigi 2021 m. gruodžio mėn. Komisija pasiūlė tris naujus pajamų į ES biudžetą šaltinius, padėsiančius grąžinti priemonės „NextGenerationEU“ dotacijų dalį. Šiuo pasiūlymu taip pat būtų prisidėta prie Socialinio klimato fondo, kurio tikslas – užtikrinti, kad pereinant prie nuo iškastinio kuro nepriklausomos ekonomikos niekas neliktų nuošalyje, finansavimo.

2023 m. birželio 20 d. Komisija baigė rengti pasiūlymą dėl būsimų naujų nuosavų išteklių. Galutiniame rinkinyje, be kita ko, numatyti nauji laikini statistiniai nuosavi ištekliai, grindžiami įmonių pelnu. Kadangi pasiektas politinis susitarimas dėl Pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinio, kuriuo siekiama užtikrinti, kad ES politika padėtų neutralizuoti mūsų žemyno poveikį klimatui, Komisija taip pat patikslino pirminius 2021 m. gruodžio mėn. pasiūlymus dėl nuosavų išteklių, grindžiamus apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS) ir pasienio anglies dioksido korekciniu mechanizmu (PADKM).

Emissions trading

Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos nuosavi ištekliai

Carbon border adjustment mechanism

Pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo nuosavi ištekliai

reallocated profits

Laikini statistiniais įmonių pelno duomenimis grindžiami nuosavi ištekliai

Be to, išlaikomi nuosavi ištekliai, pagrįsti tarptautinių įmonių likutinio pelno dalimi, kuri bus perskirstyta ES valstybėms narėms pagal neseniai sudarytą EBPO ir G20 susitarimą dėl apmokestinimo teisių perskirstymo (pirmasis ramstis). Kad nauji pajamų šaltiniai būtų greitai patvirtinti, Komisija dirba su Europos Parlamentu ir Taryba (ES valstybėmis narėmis).

2021–2027 m. ES biudžeto pajamų šaltiniai

Naujos kartos ES nuosavi ištekliai

Pagalbos gavėjai

ES biudžeto finansavimą gali gauti visi. Ieškokite informacijos apie šiuo metu skelbiamus ir būsimus kvietimus teikti finansavimo paraiškas, susipažinkite su finansavimo tvarka bei programomis, teikite paraišką internetu.

Sužinokite, kokia viešųjų pirkimų tvarka ir kokių esama verslo su Europos Komisija galimybių.

Pagrindiniai faktai

2018 m. gegužės 2 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl naujo ilgalaikio ES biudžeto.

2020 m. gegužės 27 d., reaguodama į beprecedentę koronaviruso sukeltą krizę, Europos Komisija pasiūlė laikiną ekonomikos gaivinimo priemonę „NextGenerationEU“ ir tikslinius ilgalaikio 2021–2027 m. ES biudžeto papildymus.

2020 m. liepos 21 d., mažiau kaip po dviejų mėnesių, ES valstybių ir vyriausybių vadovai pasiekė politinį susitarimą dėl šio priemonių rinkinio.

Taryboje jis buvo galutinai priimtas 2020 m. gruodžio 17 d.

Derybų procesas

Dokumentai

2021 M. VASARIO 11 D.
Adopted MFF legal acts
2020 M. GRUODŽIO 17 D.
EU budget - European Commission welcomes the adoption of the EU's long-term budget for 2021-2027
2020 M. GRUODŽIO 22 D.
Questions and answers on the adoption of the EU's long-term budget for 2021-2027
2020 M. LAPKRIČIO 11 D.
EU’s next long-term budget & NextgenerationEU - Key facts and figures
2020 M. LAPKRIČIO 11 D.
Questions and Answers on the agreement on the €1.8 trillion package to help build greener, more digital and more resilient Europe
2020 M. LAPKRIČIO 10 D.
ES biudžetas. Europos Komisija palankiai vertina susitarimą dėl 1,8 trln.EUR vertės priemonių rinkinio, kuris padės kurti ekologiškesnę, labiau skaitmeninę ir atsparesnę Europą
2020 M. GEGUŽĖS 27 D.
Proga Europai atsigauti ir paruošti dirvą naujai kartai
2020 M. GEGUŽĖS 27 D.
ES biudžetas Europos ekonomikos gaivinimo planui įgyvendinti
2020 M. GEGUŽĖS 27 D.
Commission Staff Working Document: Identifying Europe's recovery need
2020 M. GEGUŽĖS 27 D.
Patikslinta 2020 m. Komisijos darbo programa
2020 M. GEGUŽĖS 27 D.
Adjusted Commission Work Programme 2020 - Annexes
2020 M. GEGUŽĖS 27 D.
MFF Legislation