Pereiti prie pagrindinio turinio

2020 m. strateginio prognozavimo ataskaita

Strateginis prognozavimas ir ES politikos formavimas

Europos Komisija, įtraukusi strateginį prognozavimą į ES politikos formavimą, galės:

  • didinti ir naudoti kolektyvinį intelektą, kad būtų galima numatyti pokyčius ir anksčiau bei veiksmingiau pasirengti naujoms galimybėms ir iššūkiams;
  • integruoti strateginį prognozavimą į Komisijos geresnio reglamentavimo priemonių rinkinį, pavyzdžiui, ex ante poveikio vertinimus, ir naudotis juo vykdydama Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą;
  • atlikti nuodugnią ir dalyvavimu grindžiamą su pagrindinėmis iniciatyvomis susijusią prognozavimo veiklą, padėsiančią parengti metinį pranešimą apie Sąjungos padėtį ir Komisijos darbo programas ir pagrįsti daugiametį programavimą;
  • prognozavimo srityje glaudžiai bendradarbiauti ir kurti aljansus su kitomis ES institucijomis, partneriais, valstybėmis narėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais.

Atsparumas – naujas ES politikos krypčių kelrodis

COVID-19 aiškiai parodė, kad Europa turi tapti atsparesnė. Atsparumas yra gebėjimas ne tik atlaikyti ir įveikti iššūkius, bet ir tvariai, teisingai ir demokratiškai persitvarkyti. Komunikate parodoma, kaip tam padės strateginiu prognozavimu ir ateities perspektyvomis grindžiama politika.

Strateginio prognozavimo argumentais galima pagrįsti keturiomis kryptimis vykdomą atsparumą stiprinančią politiką. Jis gali padėti numatyti įvykius, veikiausiai turėsiančius neigiamą poveikį, ir, įgyvendinant struktūrinius pokyčius, didinti atitinkamą atsparumą, atsižvelgiant į esamos ir būsimų krizių poveikį atitinkamoms didžiosioms tendencijoms ir naujas problemas. Politika, kuriai formuoti naudojamas strateginis prognozavimas, atveria naujų galimybių bei padidina Europos atsparumą ir taip gali labiau sumažinti krizės išryškintą pažeidžiamumą ir sustiprinti pajėgumus.

Pagrindinės išvados

digital

Socialinis ir ekonominis atsparumas

Pandemija pagilino nelygybę, padidino demografinį disbalansą ir skurdą, paspartino automatizavimą ir padarė neproporcingą poveikį paslaugų sektoriaus darbo vietoms. Naudojantis strateginiu prognozavimu galima identifikuoti ateičiai reikalingus įgūdžius, į kuriuos turime investuoti dabar, ir organizuoti platesnes visuomenės diskusijas apie socialinės ir fiskalinės sutarties atnaujinimą.

doors opening on a digital scenario

Geopolitinis atsparumas

Krizė prikišamai parodė pernelyg didelę ES priklausomybę nuo trečiųjų šalių, turinčių svarbiausių žaliavų, būtinų pagrindinėms technologijoms, kurių reikia norint sukurti neutralaus anglies dioksido poveikio skaitmeninę visuomenę. Strateginis prognozavimas gali padėti suformuluoti galimus scenarijus ir nustatyti strategines galimybes, kaip padidinti ES atvirą strateginį savarankiškumą.

tree

Žaliasis atsparumas

Pereinant prie žalesnės ekonomikos galėtų būti sukurta 24 mln. naujų darbo vietų visame pasaulyje, o pertvarkos poveikis atsigaunant po COVID-19 krizės galėtų būti gerokai didesnis, nei manyta anksčiau. Strateginis prognozavimas gali mums padėti ištirti kaitos veiksnius, suprasti būsimus struktūrinius pokyčius darbo rinkoje ir orientuotis, kaip perkvalifikuoti žmones, kurie neteko darbo per krizę arba veikiausiai jį praras ateityje dėl technologijų plėtros ir automatizavimo.

digital numbers

Skaitmeninis atsparumas

Krizė paspartino hipersusietumą ir naujų technologijų, turinčių įtakos žmonėms ir jų gyvensenai, integravimą. Strateginis prognozavimas gali mums padėti numatyti, kokia bus pagrindinių besiformuojančių technologijų plėtra ir jų poveikis visoms gyvenimo sferoms, ir rasti būdų pasinaudoti būsimomis galimybėmis.

Strateginio prognozavimo darbotvarkė

2020 m. strateginio prognozavimo ataskaita rodo, kad veiksmais grindžiamas strateginis prognozavimas nepaprastai naudingas sprendimus priimantiems asmenims, kai reikia suteikti postūmį dvejopai pertvarkai ir stiprinti ES atsparumą. Todėl šiame komunikate nurodomos tokios tolesnės priemonės:

  • atsparumo rodiklių suvestinės – viena iš galimų atsparumo stebėsenos priemonių. Suvestinių prototipai bus toliau plėtojami ir bendrai rengiami per tiriamąsias diskusijas su valstybėmis narėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais. Atliekant šį darbą daugiausia dėmesio bus skiriama vidutinės ir ilgos trukmės laikotarpiui, kad būtų sudarytos geriausios sąlygos prognozėmis pagrįstai politikai, kuri mažintų pažeidžiamumą ir stiprintų pajėgumus;
  • Komisijos strateginė prognozavimo darbotvarkė, padedanti įgyvendinti visa apimančius politinius prioritetus. Ji apims vienkartinius prognozavimo veiksmus, padėsiančius rengti pagrindines Komisijos darbo programoje numatytas iniciatyvas ir spręsti įvairias sritis apimančius klausimus, kurie, kaip nustatyta, daro didelį poveikį. Gali būti svarstoma, pvz., atviras strateginis savarankiškumas, žaliųjų darbo vietų ir įgūdžių ateitis, žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos bendras įgyvendinimas visose politikos srityse ir strategijose;
  • metinė ESPAS konferencija, numatyta 2020 m. lapkričio mėn., per kurią Komisija pakvies aptarti kitų metų strateginės prognozės ataskaitos temą. Ji taip pat planuoja per šią konferenciją inicijuoti visos ES strateginio prognozavimo tinklą, į kurį būtų įtraukti valstybių narių viešojo prognozavimo pajėgumai, ekspertų grupės, akademinė bendruomenė, pramonės atstovai ir pilietinė visuomenė;
  • prognostiniai scenarijai, padėsiantys pagrįsti būsimas diskusijas dėl politikos priemonių ir užtikrinti politikos krypčių derėjimą. Jais bus naudojamasi kaip bendru politikos pasiūlymų perspektyvos vertinimo kriterijų rinkiniu. Šie scenarijai padės nustatyti galimas dvejopos pertvarkos trajektorijas. Ši veikla taip pat gali būti naudinga konferencijai dėl Europos ateities.

Tolesni veiksmai

  • Metinė Europos strateginės ir politinės analizės sistemos (ESPAS) konferencija
  • Tolesnis atsparumo rodiklių suvestinių rengimas
  • 2021 m. strateginio prognozavimo ataskaita
  • Strateginio prognozavimo darbotvarkės įgyvendinimas

Kontaktiniai duomenys

Adresas pasiteirauti SG-FORESIGHTatec [dot] europa [dot] eu (SG-FORESIGHT[at]ec[dot]europa[dot]eu); JRC-FORESIGHTatec [dot] europa [dot] eu (JRC-FORESIGHT[at]ec[dot]europa[dot]eu)

Documents

2020 M. RUGSĖJO 9 D.
Strategic Foresight Report – Charting the course towards a more resilient Europe (reader-friendly version)

2020 M. RUGSĖJO 9 D.
STRATEGINIS PROGNOZAVIMAS – KELIAS Į DIDESNĮ EUROPOS ATSPARUMĄ

2019 M. LIEPOS 16 D.
2019–2024 m. Komisijos politikos gairės

[node:26659:view-mode:teaser]

2020 M. RUGSĖJO 9 D.
Prototype dashboard for monitoring the social and economic dimension of resilience

2020 M. RUGSĖJO 9 D.
Prototype dashboards for monitoring the geopolitical, green, and digital dimensions of resilience