Maisto sistemų visame pasaulyje stiprinimas teikiant humanitarinę pagalbą ir bendradarbiaujant tarptautiniu mastu Page contents Page contents Ši informacija taip pat pateikiama: arabų k. | العربية | Swahili | Kiswahili Rusijos invazija į Ukrainą kelia pavojų milijonų žmonių apsirūpinimo maistu saugumui visame pasaulyje, ypač mažas pajamas gaunančiose šalyse, kurios priklauso nuo maisto ir trąšų importo. Europos Sąjunga imasi veiksmų, kad bendradarbiaujant tarptautiniu mastu būtų užtikrintas pasaulio aprūpinimo maistu saugumas. Ji taip pat telkia humanitarinę pagalbą ir paramą labiausiai nukentėjusiems ūkininkams. 210 mln. EUR pagalbai maistu pažeidžiamiausiems asmenims visame pasaulyje2022 m. lapkričio 14 d. Komisija didina pagalbą, siekdama padėti asmenims, labiausiai nukentėjusiems nuo pražūtingų mažėjančio aprūpinimo maistu saugumo visame pasaulyje padarinių, todėl 15 šalių bus skirtas naujas 210 mln. EUR vertės humanitarines pagalbos paketas. Taip ES bendra pagalba, skirta prisidėti prie aprūpinimo maistu saugumo visame pasaulyje, 2020–2024 m. sieks iki 18 mlrd. EUR.Daugiau informacijos Rusijos invazijos į Ukrainą atgarsiai juntami visame pasaulyje. Tai daro poveikį milijonų viso pasaulio žmonių gyvenimui ir pragyvenimo šaltiniams – jie baiminasi, kad neišgalės apšildyti savo būstų ar pamaitinti vaikų. Rusijos agresija skatina pasaulinę maisto krizę Rusijos invazija į Ukrainą turėjo tiesioginį poveikį milijonų žmonių visame pasaulyje aprūpinimui maistu. Visoje maisto tiekimo grandinėje padidėjo sąnaudos. Padidėjusios energijos ir trąšų sąnaudos destabilizavo žemės ūkio rinkas, o prekybos srautai į Ukrainą ir Rusiją ir iš jų yra sutrikdyti. Vien tik Ukraina tiekia daugiau nei pusę Pasaulio maisto programos kviečių pasiūlos. Dėl artilerijos apšaudymų ir bombardavimo Ukrainos ūkininkai negali sėti.Rusija sąmoningai imasi veiksmų prieš žemės ūkio mašinas, maisto atsargas ir jo perdirbimo bei transporto pajėgumus Ukrainoje ir juos naikina.Rusija riboja savo maisto eksportą ir blokuoja šimtus laivų, pripildytus kviečių, Juodojoje jūroje.Rusijai ir Baltarusijai taikomos ES sankcijos nenukreiptos į žemės ūkio sektorių. Nedraudžiama pirkti, importuoti ir vežti žemės ūkio ir maisto produktus, naudojant su Rusijos vėliava plaukiojančius laivus. ES atsakas ES, kaip ilgalaikė ir patikima viso pasaulio šalių partnerė, deda pastangas, kad užtikrintų pasaulinį aprūpinimą maistu ir sukurtų atsparias maisto sistemas. Šiuo metu maisto ES pakanka, nes žemynas iš esmės yra pajėgus apsirūpinti daugeliu žemės ūkio produktų. Vis dėlto mūsų žemės ūkio sektorius tam tikrų produktų, pvz., pašarinių baltymų, turi įsivežti. Dėl to ir dėl didelių gamybos sąnaudų, pvz., išlaidų trąšoms ir iškastinių išteklių energijai, ūkininkams kyla gamybos sunkumų ir yra pavojus, kad maisto kainos šaus į viršų. Europos Komisija siūlo veiksmus, kurių bus imtasi trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu, siekiant didinti pasaulio apsirūpinimo maistu saugumą ir remti ES ūkininkus ir vartotojus brangstant maistui ir didėjant gamybos sąnaudoms. Mes: padedame iš Ukrainos išvežti grūdus,remiame pažeidžiamas gyventojų grupes,didiname maisto gamybos apimtį,šaliname prekybos maisto produktais apribojimus ir skatiname daugiašališkumą. Pasaulio apsirūpinimo maistu saugumo didinimas ES į pasaulio aprūpinimo maistu saugumą (2020–2024 m.) investavo18 mlrd. EURSiekdami padidinti maisto sistemų atsparumą,remsime daugiau kaip 70 šalių Sumažėjusios pasėlių produkcijos pasaulinis poveikisDėl sumažėjusios žemės ūkio kultūrų produkcijos ir sumažėjusio eksporto iš Rusijos ir Ukrainos kyla didelis pavojus tiek maisto prieinamumui, tiek įperkamumui ES kaimyninėse šalyse Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, taip pat Azijoje ir Užsachario Afrikoje. Tai ypač pasakytina apie kviečius – pagrindinius maisto produktus. Sumažėjusios pasėlių produkcijos pasaulinis poveikis Komisija yra įsipareigojusi imtis visų būtinų priemonių siekdama užtikrinti, kad ES, kaip grynoji maisto eksportuotoja ir didžiausia žemės ūkio maisto produktų gamintoja, prisidėtų prie pasaulinio aprūpinimo maistu saugumo. ES yra pirmaujanti humanitarinės pagalbos ir vystomosios paramos, susijusios su maistu ir maisto sistemomis, teikėja. Tikėtina, kad tiek humanitariniai poreikiai, tiek išlaidos didės ir dar labiau apsunkins su humanitarine pagalba susijusią padėtį. Nuo 2015 m. ES humanitarinei pagalbai maistu kasmet išleidžia ne mažiau kaip 350 mln. EUR. 2020–2024 m. ES numatė investuoti 18 mlrd. EUR į pasaulinį aprūpinimą maistu. 2021–2027 m. laikotarpiu ES rems maždaug 70 šalių partnerių maisto sistemas. 2022 m. balandžio 6 d. ES ir valstybės narės įsipareigojo skirti daugiau kaip 1 mlrd. EUR aprūpinimo maistu Sahelyje problemai spręsti. 2022 m. balandžio 26 d. ES ir valstybės narės įsipareigojo skirti 633 mln. EUR skubiai paramai, taip pat stiprinti maisto sistemas ir atsparumą Somalio pusiasalyje. 2022 m. rugsėjo 24 d. ES skyrė 600 mln. EUR pažeidžiamiausioms Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalims, nukentėjusioms nuo maisto krizės. 2022 m. lapkričio 14 d. Komisija paskelbė apie naują 210 mln. EUR vertės humanitarinės pagalbos paketą, skirtą 15 šalių, labiausiai nukentėjusių nuo pražūtingų mažėjančio aprūpinimo maistu saugumo pasekmių. Pietinių kaimyninių šalių regionui ES priėmė 225 mln. EUR paramos paketą, skirtą galimų maisto krizių dėl didelės priklausomybės nuo maisto importo, kurį sutrikdė karas, poveikiui sušvelninti. Taip pat ES toliau tvirtai pasisakys už tai, kad būtų vengiama maisto produktų eksporto apribojimų ir draudimų, ir propaguos gerą bendrosios rinkos veikimą. Dabartinė sudėtinga krizė patvirtina, kad, norėdami pasirengti krizėms ateityje, turime pasirūpinti, kad maisto sistemos tvarumas ir atsparumas didėtų sparčiau visame pasaulyje. Imdamasi su 2021 m. JT aukščiausiojo lygio susitikimu maisto sistemų klausimais susijusių tolesnių veiksmų, Komisija dalyvaus aštuoniose pasaulinėse koalicijose, kurių visų tikslas – maisto sistemos pertvarka, atsparumas ir tvarus našumo didinimas. Parama Ukrainai ES deda daug pastangų, kad padėtų užblokuotus Ukrainos grūdus išvežti į pasaulines rinkas, galėtų suteikti ukrainiečiams labai reikalingų pajamų, o Pasaulio maisto programai – išteklių, kurių jiems labai reikia.ES atvėrė solidarumo koridorius ir jais teikė finansinę paramą, kad Ukrainos grūdai pasiektų pažeidžiamiausias pasaulio šalis. ES solidarumo koridoriai. Pagrindiniai Ukrainos eksporto ir importo koridoriai Apie 68 mln. tonųžemės ūkio produkcijos eksportuota iš Ukrainos naudojantis ES solidarumo koridoriaisDaugiau kaip 2 mlrd. EURsutelkė Komisija ir tarptautinės finansų įstaigos ES valstybių narių ir Ukrainos bei Moldovos tarpvalstybinėms jungtims gerinti ES taip pat didina savo gamybą, kad sumažintų spaudimą pasaulinėms maisto rinkoms, ir bendradarbiauja su Pasaulio maisto programa, kad turimos atsargos ir papildomi produktai galėtų pasiekti pažeidžiamas šalis prieinamomis kainomis. Komisija taip pat padeda Ukrainai parengti ir įgyvendinti trumpalaikio ir vidutinės trukmės apsirūpinimo maistu strategiją, kuria siekiama užtikrinti, kad, kai įmanoma, parama pasiektų ūkius ir būtų išsaugoti transporto ir sandėliavimo įrenginiai, kad Ukraina galėtų išmaitinti savo piliečius ir galiausiai atgauti eksporto rinkas. ES solidarumas su Ukraina Parama ES ūkininkams 500 mln. EUR bus paskirstyta kaip nacionaliniai asignavimai siekiant tiesiogiai remti ūkininkus, kuriuos labiausiai paveikė didesnės gamybos sąnaudos ir eksporto rinkų uždarymas. ES šalys šią paramą gali papildyti nacionalinėmis lėšomis iki 200 proc.Siekiant spręsti su grynųjų pinigų srautais susijusius sunkumus, su kuriais šiuo metu susiduria ūkininkai, ES šalims bus leidžiama iš anksto mokėti didesnes BŽŪP tiesiogines išmokas. Komisija jau: suteikė išimtinę ir laikiną nukrypti leidžiančią išimtį, pagal kurią leidžiama auginti pasėlius ES atidėtoje žemėje, kartu išlaikant visas žalinimo išmokas ūkininkams pasiūlė naują laikinąją kovos su krize sistemą, kuri taip pat būtų taikoma ūkininkams, trąšų gamintojams ir žuvininkystės sektoriui Komisijai taip pat įves rinkos apsaugos priemones kiaulienos rinkai remti, atsižvelgdama į ypač sudėtingą sektoriaus padėtį. Prevencinės priemonės tam tikroms iš Ukrainos importuojamoms prekėms 2022 m. gegužės mėn. ES susitarė sustabdyti Ukrainos eksportui į Europos Sąjungą taikomų importo muitų, kvotų ir prekybos apsaugos priemonių (vadinamųjų autonominių prekybos priemonių) taikymą, kad padėtų sumažinti sunkumus, su kuriais Ukrainos gamintojai ir eksportuotojai susiduria po nepagrįstos Rusijos karinės agresijos. Bulgarijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje atsiradus logistinių kliūčių dėl Ukrainos kilmės kviečių, kukurūzų, rapsų ir saulėgrąžų sėklų, 2023 m. gegužės 2 d. jų importui laikinai įsigaliojo išskirtinės prevencinės priemonės. Penkiose su Ukraina besiribojančiose valstybėse rinkos iškraipymų nebepastebima, todėl 2023 m. rugsėjo 15 d. šios prevencinės priemonės nustojo galioti. Tačiau Ukraina sutiko nuo 2023 m. rugsėjo 16 d. taikyti veiksmingas eksporto kontrolės priemones keturioms prekių grupėms, kad kaimyninėse valstybėse narėse būtų išvengta rinkos iškraipymų. Ji taip pat sutiko per 30 dienų pradėti taikyti teisines priemones, kad būtų išvengta grūdų antplūdžio. Komisija toliau stebės padėtį, kad galėtų reaguoti į bet kokias nenumatytas aplinkybes. Kol bus taikomos ir visapusiškai funkcionuos veiksmingos Ukrainos priemonės, Komisija taip pat susilaikys nuo bet kokių apribojimų. Parama ES vartotojams Priemonės, kuriomis siekiama pagerinti pagrindinių maisto produktų tiekimą, padės sumažinti spaudimą kainoms.ES valstybės narės taip pat gali taikyti lengvatinius PVM tarifus ir skatinti ekonominės veiklos vykdytojus nekelti mažmeninių kainų. Valstybės narės taip pat gali pasinaudoti ES fondais, pavyzdžiui, Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondu (EPLSAF), kurio lėšomis remiami ES šalių veiksmai teikiant pagalbą maistu ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą labiausiai nuskurdusiems asmenims. Mūsų maisto sistemų atsparumas ir tvarumas Didinti atsparumą mažinant Europos žemės ūkio priklausomybę nuo energijos, energijai imlių produktų ir pašarų importo būtina kaip niekada anksčiau. Atsparumui užtikrinti reikia įvairinti importo šaltinius ir realizavimo rinkas vykdant tvirtą daugiašalę ir dvišalę prekybos politiką. Susijusios nuorodos Atsparumas maisto krizėmsInvesticijos į tvarų žemės ūkį ir maisto sistemasSuvestinė. Invazija į Ukrainą – poveikis žemės ūkio rinkomsPasaulinio maisto tiekimo ir apsirūpinimo maistu saugumo užtikrinimas
210 mln. EUR pagalbai maistu pažeidžiamiausiems asmenims visame pasaulyje2022 m. lapkričio 14 d. Komisija didina pagalbą, siekdama padėti asmenims, labiausiai nukentėjusiems nuo pražūtingų mažėjančio aprūpinimo maistu saugumo visame pasaulyje padarinių, todėl 15 šalių bus skirtas naujas 210 mln. EUR vertės humanitarines pagalbos paketas. Taip ES bendra pagalba, skirta prisidėti prie aprūpinimo maistu saugumo visame pasaulyje, 2020–2024 m. sieks iki 18 mlrd. EUR.Daugiau informacijos
Sumažėjusios pasėlių produkcijos pasaulinis poveikisDėl sumažėjusios žemės ūkio kultūrų produkcijos ir sumažėjusio eksporto iš Rusijos ir Ukrainos kyla didelis pavojus tiek maisto prieinamumui, tiek įperkamumui ES kaimyninėse šalyse Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, taip pat Azijoje ir Užsachario Afrikoje. Tai ypač pasakytina apie kviečius – pagrindinius maisto produktus.
