Ištesėtas pažadas Europai
2019 m. gruodžio mėn., darbą pradėjus U. von der Leyen vadovaujamai Komisijai, Europai pažadėjome, kad užsimosime drąsiai ir plačiai. Davėme pažadą įgyvendinti ES piliečių troškimus ir spręsti kylančius uždavinius. Nuo tada ši Komisija nenuilstamai dirbo, kad įgyvendintų tai, ką jai patikėjo Europos žmonės.
Savo pažadą ištesėjome. Tvirtai laikėmės šešių kadencijos pradžioje nusistatytų prioritetų, kartu ieškodami būdų įveikti vienus iš didžiausių iki šiol Europai tekusių išbandymų.
Pasiraitoję rankoves ryžtingai stojome į kovą su tokiais neeiliniais iššūkiais kaip pasaulinė pandemija, klimato kaitos sukelti ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, brutalus Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ir didžiausia per kelis dešimtmečius energetikos krizė. Nepaisant dėl įvairių pastarųjų metų krizių patiriamo spaudimo, šiai Komisijai pavyko žvelgti į ateitį ir spręsti būsimoms europiečių kartoms nepaprastai svarbius uždavinius. Parodėme, kad Sąjunga geriausiai veikia tada, kai esame drąsūs.
Tai – U. von der Leyen vadovaujamos Komisijos istorija.
Pasaulį ištikus grėsmingiausiai mūsų kartos gyvenime pandemijai, Komisija ėmėsi apsaugoti žmonių gyvybes, pragyvenimo šaltinius ir mūsų ekonomiką.
Padėjome per rekordiškai trumpą laiką sukurti ir išplatinti gyvybes gelbstinčias vakcinas. Užtikrinome, kad visi europiečiai, kad ir kurioje valstybėje narėje gyventų, prieigą prie vakcinų gautų tuo pačiu metu. Siekdami apsaugoti europiečius ir dalytis su šalimis partnerėmis, valstybių narių vardu užsitikrinome iki 4,6 mlrd. vakcinų dozių. Bent pirminio skiepijimo kurso dozėmis pasiskiepijo daugiau kaip 80 proc. ES suaugusiųjų.
Kai skiepijimas jau leido šalims atsargiai atverti savo sienas, sukūrėme praktinių priemonių, suteikusių europiečiams galimybę saugiai keliauti. Mūsų sukurta ES skaitmeninio COVID pažymėjimo sistema sujungė 78 šalis ir teritorijas. Dabar ji – pasaulinės sistemos, padedančios palengvinti judumą ir apsaugoti viso pasaulio piliečius nuo pandemijų, modelis.
Dėl izoliavimo priemonių kilus pavojui, kad užsidarys įmonės ir bus prarastos darbo vietos, sukūrėme Laikinos paramos priemonę nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE). 2020 m. ji padėjo išlikti 2,5 mln. įmonių bei išlaikyti 31,5 mln. europiečių darbo vietas ir taip išvengti didžiulės ekonominės ir socialinės krizės. O kai dėl uždarytų sienų kelyje užstrigo prekės, atvėrėme žaliuosius koridorius, padėjusius lengviau judėti pagrindinėms prekėms, kad jų nepritrūktų.
Vos tik visus europiečius vienu metu pasiekė vakcinos, ėmėmės užtikrinti, kad visų valstybių narių, ypač tų, kurios nuo pandemijos nukentėjo labiausiai, ekonomika galėtų greitai atsigauti. Didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo laikų nuosmukį patyrusi mūsų ekonomika atsigavo ir tapo stipresnė nei bet kada nuo pokario ekonomikos pakilimo laikų. Tai pavyko, nes parengėme drąsų naują planą, kaip pritraukti lėšų rinkoje ir drauge investuoti į Europos ekonomikos atsigavimą ir atsparumą.
„NextGenerationEU“ padidino pasitikėjimą mūsų ekonomika. Ši daugiau kaip 800 mlrd. EUR vertės priemonė, varanti į priekį mūsų ekonomikas, grindžiama investicijų ir reformų deriniu. Šimtai pagal priemonę „NextGenerationEU“ finansuotų projektų jau duoda europiečiams apčiuopiamos naudos – nuo jūros vėjo elektrinių parkų iki elektrinių traukinių ir nuo aukščiausios klasės skaitmeninių viešųjų paslaugų iki pasaulinio lygio ligoninių. Be to, ES valstybės narės strategiškai naudojasi priemone „NextGenerationEU“ įgyvendindamos esmines reformas, tokias kaip darbo rinkos reformos, pensijų reformos ir spartesnis leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektams išdavimas. Taip mūsų Sąjunga didina Europos gerovę.
Kai rusų tankai įsiveržė į Ukrainą, mūsų Sąjunga ją vieningai, tvirtai ir ryžtingai palaikė. Komisija ir vėl veikė pavyzdingai. Sudarėme sąlygas Europos Sąjungoje priimti daugiau kaip keturis milijonus Ukrainos pabėgėlių. Pasirūpinome, kad ES ir valstybės narės suteiktų beprecedentę humanitarinę, finansinę ir karinę pagalbą. Jos bendra suma šiuo metu viršija 98,5 mlrd. EUR, iš kurių 32 mlrd. EUR sudaro karinė parama. Be to, siekdami užtikrinti, kad kiekvienas euras būtų išleistas tam, ko Ukrainoje reikia labiausiai, glaudžiai bendradarbiaujame su G7 partneriais.
Kremliaus diktatorius vylėsi išlošti manydamas, kad europiečiai nebus vieningi. Bendromis jėgomis įrodėme, kad jis klydo. Ukrainą palaikysime tiek, kiek reikės. Pagal naująją priemonę su užpuolikais kovojančiai Ukrainai per ateinančius ketverius metus skirsime dar 50 mlrd. EUR. Šios lėšos turėtų padėti užtikrinti pagrindines paslaugas – kad šalyje ir toliau veiktų mokyklos, būtų mokamas darbo užmokestis ir pensijos. Kiekviena Ukrainos pergalė prieš agresorių prisideda ir prie bendro mūsų saugumo Europoje.
Kartu remiame kiekvieną Ukrainos žingsnį, kurį ji žengia labai stengdamasi persitvarkyti ir priartėti prie ES. Pripažindama didžiulę šios šalies pažangą ir reaguodama į jos žmonių troškimus, mūsų Sąjunga pagal Komisijos rekomendaciją priėmė istorinį sprendimą pradėti stojimo derybas su Ukraina.
Be to, padėjome mažinti Rusijos agresijos poveikį visame pasaulyje. Dėl Rusijos karo kilo pasaulinės maisto krizės grėsmė, todėl pasiūlėme unikalių sprendimų, padedančių užtikrinti, kad Ukrainos grūdai pasiektų tas šalis, kurioms jų reikia labiausiai. Mūsų atverti solidarumo koridoriai padėjo eksportuoti 122 mln. tonų Ukrainos prekių, įskaitant beveik 66 mln. tonų daugiausia eksportuoti skirtų žemės ūkio produktų.
Kartu dedame daugiausiai pastangų siekdami užtikrinti, kad Rusija atsakytų už savo veiksmus ir sumokėtų už tai, ką sunaikino. Parengėme 13 sankcijų paketų, skirtų Maskvos karo mašinai paralyžiuoti. Europos Sąjungoje įšaldėme daugiau kaip 200 mlrd. EUR vertės Rusijos centrinio banko turto. Padedame rinkti Rusijos karo nusikaltimų ir jos agresijos nusikaltimo įrodymus. Nes Europa gina tarptautinę teisę.
Mus supanti strateginė aplinka iš esmės pasikeitė ir Europa turi prisiimti naują atsakomybę. Todėl ši Komisija parengė naują Europos gynybos pramonės strategiją. Ši strategija užtikrina reikiamą strateginį dėmesį ir padeda vienyti valstybių narių ir Europos įmonių pastangas visose srityse – nuo naujų sistemų mokslinių tyrimų iki jų industrializavimo ir komercinimo, gamybos plėtros, koordinuotų viešųjų pirkimų ir tiekimo saugumo užtikrinimo. Nes saugumas – būtina taikos sąlyga.
Pradėjusi išpuolį prieš Ukrainą, prieš mus Rusija ėmėsi energetinio šantažo, taip Europoje sukeldama energetikos krizę ir pasėdama baimę, kad elektros energijos tiekimas visiškai nutrūks. Mūsų Sąjunga ir šįkart susitelkė.
Komisijos parengtas novatoriškas planas „REPowerEU“ padėjo užsitikrinti energijos tiekimą ir sumažinti mūsų priklausomybę nuo Rusijos. Radę patikimų naujų partnerių, diversifikavome savo tiekimo šaltinius. Didžiulėmis Europos žmonių ir įmonių pastangomis 18 proc. sumažinome dujų suvartojimą. Be to, ėmėme dvigubai sparčiau diegti atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijas.
Pernai pirmą kartą istorijoje Europos Sąjungoje daugiau elektros pagaminome ne iš dujų, o iš vėjo. Beveik dvigubai padidinome Europoje pagaminamos saulės energijos kiekį. O saulės ir vėjo energijos įrenginių skaičius kasmet didėjo maždaug po 35 proc.
Reaguodami į Rusijos šantažo nulemtą energijos kainų šuolį, sukėlusį sunkumų mūsų žmonėms ir įmonėms, ėmėme taikyti metodą, jau pasiteisinusį per pandemiją.
Sukūrėme ES energijos pirkimo platformą, kurios tikslas – telkti dujų paklausą ir skelbti konkursus, stiprinančius mūsų įmonių derybinę poziciją pasaulinėse rinkose. Tai veikia. 2023 m. Europos pirkėjai per šią platformą galėjo įsigyti 42 mlrd. kubinių metrų dujų. O per naujausią, 2024 m. vasario mėn. paskelbtą, ES bendrą konkursą pasiūla tris kartus viršijo paklausą – tarptautiniai tiekėjai pasiūlė iš viso 97,4 mlrd. kubinių metrų dujų.
Dėl bendrų veiksmų, kurių ėmėmės, kainos šiuo metu yra beveik dešimt kartų mažesnės nei per krizės piką. O Europa visiems laikams tapo nepriklausoma nuo iškastinio kuro iš Rusijos.
Per visą kadenciją Komisija didino Europos pajėgumą teikti gyvybiškai svarbią paramą šalims, nukentėjusioms nuo įvairių nelaimių: potvynių, miškų gaisrų, žemės drebėjimų, ekstremaliųjų medicininių situacijų ir kt.
Parama pagal ES civilinės saugos mechanizmą buvo suteikta visose mūsų žemyno dalyse ir už jo ribų. Praėjus vos kelioms valandoms po pražūtingų žemės drebėjimų, nusiaubusių Albaniją, Kroatiją ir Turkiją, mūsų komandos jau buvo vietoje ir gelbėjo žmones, šalino nuolaužas. Jos greitai teikė pagalbą vietoje ir po niokojančių potvynių Belgijoje, Italijoje, Slovėnijoje bei Vokietijoje.
Nuo 2019 m. nuo gaivalinių nelaimių ir ekstremaliųjų visuomenės sveikatos situacijų nukentėjusioms valstybėms narėms ir narystės siekiančioms šalims iš ES solidarumo fondo skyrėme daugiau kaip 3 mlrd. EUR.
Mūsų gaisrinių orlaivių pajėgos padėjo kovoti su gamtos gaisrais Graikijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje ir Albanijoje. Taip pat už Atlanto. Pirmą kartą istorijoje Europos pagalbos paprašė Kanada, kai jos teritorijoje įsiplieskė didžiausi pastarojo meto miškų gaisrai. Europa į šį prašymą atsiliepė. Su Kanados miškus niokojusiais didžiuliais gaisrais kovojo šimtai Europos ugniagesių.
Tačiau dažni ir intensyvūs ekstremalieji meteorologiniai reiškiniai, kaip ir pandemija, parodė, kad siekdami veiksmingai reaguoti į nelaimes turime nuveikti daugiau. Todėl sukūrėme „rescEU“ – bendrą Europos išteklių, įskaitant gaisrų gesinimo lėktuvų ir sraigtasparnių parką, medicininio evakavimo lėktuvus ir medicinos reikmenų atsargas, rezervą. Išties veiksmingą Europos apsaugos nuo ekstremaliųjų situacijų priemonę.
Šiuo metu mūsų Sąjunga kaip niekad gerai pasirengusi ištikus nelaimei suteikti paramą europiečiams ir kitų pasaulio šalių gyventojams. Nuo 2020 m. koordinavome 232 humanitarinio oro tilto operacijas, kuriomis reaguota į 12 įvairiose pasaulio vietose kilusių krizių, iš kurių naujausia – labai prasta humanitarinė padėtis Gazoje.
Vos tik pradėję savo kadenciją, sutelkėme Europos šalis bendram tikslui – parengti naują švaria ir žiedine ekonomika grindžiamą augimo modelį – Europos žaliąjį kursą. Nusistatėme tikslą iki 2050 m. neutralizuoti savo poveikį klimatui. Nes įvykdyti galima tik tai, ką galima išmatuoti. Nusibrėžę šią kryptį, skatinome imtis ekonomiškai pagrįstos ir socialiai teisingos, žmones ir planetą apsaugančios pertvarkos, kurios tikslas – pereiti prie švarios energijos.
Mūsų vizija aiški – Europa turėtų išlikti stabilias, perspektyvias ir kokybiškas darbo vietas užtikrinančių investicijų traukos centru su tvirta pramonine baze.
Nustatėme sistemą, kuria siekiama iki šio dešimtmečio pabaigos išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m., sumažinti bent 55 proc. Padidinome ES lygmens investicijas. Su klimatu susijusiems projektams finansuoti pagal priemonę „NextGenerationEU“ ir sanglaudos politiką skirta beveik 400 mlrd. EUR ES lėšų. Sukūrėme tvirtą tvaraus finansavimo sistemą ir tapome didžiausiu pasaulyje žaliųjų obligacijų emitentu.
Be to, įrodėme, kad ekonomikos augimą įmanoma atsieti nuo išmetamo teršalų kiekio – išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų nuo 1990 m. sumažėjo 32,5 proc., o mūsų ekonomika išaugo beveik 70 proc.
Taip pat skatinome kurti novatoriškas technologijas, reikalingas išmetamam teršalų kiekiui mažinti. Įgyvendindami Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktą smarkiai paspartinsime švarių technologijų gamybos leidimų išdavimo procesus ir padėsime Europos įmonėms įgyvendinti pertvarką kartu išlaikant savo konkurencinį pranašumą.
Vis dėlto ir kitos pasaulio šalys turi neatsilikti. Siekdami spręsti anglies dioksido nutekėjimo problemą, sukūrėme pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą. Jis padeda užtikrinti, kad teršalų kiekis būtų mažinamas visur, kur jie išmetami, ir nebūtų sutrukdyta siekti ES klimato srities tikslų.
Jau pačioje pradžioje europiečiams pažadėjome siekti, kad pertvarka būtų socialiai teisinga. Savo pažadą ištesėjome. Tiems, kurie yra labiau pažeidžiami ir kuriems prisitaikyti sudėtingiausia, remti sukūrėme Teisingos pertvarkos fondą ir Socialinį klimato fondą.
Mūsų žaliojo kurso tikslai įgyvendinami – Europa sėkmingai siekia nusistatytų klimato srities tikslų. Be to, būtiną mūsų pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą paverčiame augimo galimybe.
Pastaraisiais metais Europa skaitmeninėje erdvėje piliečių ir įmonių labui nuveikė kaip niekad daug.
Kadencijos pradžioje nustatėme aiškią viziją – užtikrinti, kad mūsų visuomenė gautų naudos iš technologijų ir kad inovacijos didintų mūsų konkurencingumą, kartu kuo labiau sumažinant piliečiams kylančią riziką.
Savo užduotį įvykdėme. Visoje Europoje į šviesolaidinių ir 5G tinklų plėtrą investavome milijardus eurų. Užtikrinome kaimo regionų junglumą ir šimtams tūkstančių darbuotojų suteikėme skaitmeninei ateičiai reikalingų įgūdžių. Įgyvendinome į žmogų orientuotą skaitmeninės erdvės viziją ir sustiprinome savo technologinę lyderystę.
2019 m. nė vienas iš aštuonių galingiausių superkompiuterių nepriklausė Europai. Šiandien ES turi keturis iš galingiausių pasaulyje kompiuterių – Suomijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Vokietijoje.
Be to, Europa rodo pasauliui pavyzdį, kaip ginti piliečių teises internete. Skaitmeninių paslaugų akte išdėstėme pagrindinius principus, taikomus visoms Europoje veikiančioms skaitmeninio sektoriaus įmonėms, ir aiškias naudotojų teises. Nustatėme tam tikras didelių interneto platformų pareigas, susijusias su jų propaguojamu ir skleidžiamu turiniu, pavyzdžiui, pareigą padėti kovoti su neapykantos kalba bei dezinformacija ir pareigą apsaugoti nepilnamečius. O štai Skaitmeninių rinkų aktu užtikrinome, kad didžiosios skaitmeninio sektoriaus bendrovės veiktų sąžiningai ir užtikrintų skaidrumą bei teisinį tikrumą ES įmonėms.
Tas pats pasakytina apie dirbtinį intelektą. Parengėme inovacijoms palankų DI aktą ir tapome pirmuoju ir kol kas vieninteliu žemynu, turinčiu specialias DI reglamentuojančias taisykles, pirmiausia skirtas didelės rizikos naudojimo atvejams. DI aktas – ne tik taisyklių sąvadas. Jis taip pat suteikia postūmį mūsų įmonėms pirmauti kuriant patikimą DI.
Žinome, kad DI gali neapsakomai padidinti mūsų įmonių našumą. Todėl padedame joms integruoti šią technologiją į savo veiklą. Pavyzdžiui, suteikiame MVĮ ir startuoliams galimybę naudotis mūsų pasaulinio lygio superkompiuteriais, kad jie galėtų kurti, mokyti ir bandyti didžiuosius DI modelius.
Kartu sukūrėme saugų būdą išnaudoti ekonominį duomenų potencialą. Duomenų aktu skatinsime duomenis generuojančius subjektus jais dalytis ir didinsime savo debesijos rinkų konkurencingumą – iki 2028 m. tai padidins mūsų BVP dešimtimis milijardų eurų.
Europos skaitmeninis dešimtmetis sėkmingai duoda rezultatų.
Europos pramonė – kertinis mūsų pastangų užtikrinti žmonių gerovę akmuo. Ji taip pat labai svarbi mūsų siekiui kurti švarią ekonomiką. Siekdami padėti mūsų pramonei per pertvarką išlikti konkurencingai pasaulyje, sugalvojome būdą, kaip greitai suteikti paramą itin svarbiems – lustų, švarių technologijų, baterijų, vėjo technologijų ir kt. – sektoriams. Tai apima investicijas, įgūdžių ugdymą, pažangias reglamentavimo priemones ir bendradarbiavimą su partneriais.
Šį būdą išbandėme priimdami Europos lustų aktą, kuriuo siekiama didinti lustų gamybos mastą ir remti veiklos plėtrą bei inovacijas visoje vertės grandinėje. Ir mums pavyko. Įgyvendinant šį aktą, visoje vertės grandinėje jau pritraukta daugiau kaip 100 mlrd. EUR suplanuotų investicijų. Be to, kuriamos geros darbo vietos visoje Europoje – Magdeburge, Katanijoje, Dubline, Dresdene, Vroclave, Grenoblyje.
Tokiu pačiu būdu siekiame užtikrinti, kad mūsų švarių technologijų pramonės ateitis būtų kuriama Europoje. Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktas padės ES suformuoti stiprius vidaus gamybos pajėgumus. Iki 2030 m. turėtų būti užtikrinta, kad Europos gamybos pajėgumai patenkintų bent 40 proc. technologijų, naudojamų poveikiui klimatui neutralizuoti, paklausos. Mūsų strateginiai projektai ir slėniai, leidimų išdavimo procedūrų reformos ir tikslinės viešųjų pirkimų ir aukcionų taisyklės gali padėti ES tapti pasauline perėjimo prie švarios energijos lydere ir savo teritorijoje kurti kokybiškas žaliąsias darbo vietas.
Be to, parengėme Ypatingos svarbos žaliavų aktą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad mūsų įmonės galėtų gauti pagrindinių žaliavų, būtinų Europos konkurencingumui ir ekonominiam saugumui. Šiuo metu didžiąją dalį retųjų žemių elementų ir kitų ypatingos svarbos žaliavų Europa gauna iš Kinijos. Geopolitinė įtampa ar tokie įvykiai kaip pandemija gali bet kuriuo metu Europoje sukelti didelių galutinės grandies gamybos problemų. Todėl suformulavome naują Kinijai taikytiną principą, pagal kurį, užuot nutraukus su ja santykius, reikia mažinti su jais susijusią riziką. Šiam principui jau pritarė ES valstybės narės ir G7 partneriai. Ypatingos svarbos žaliavų tiekimui užsitikrinti, joms perdirbti ir Europos įmonių tiekimo grandinėms įvairinti ne tik rengiame naujus projektus Europoje, bet ir mezgame naudingas strategines partnerystes su tokiomis šalimis kaip Australija, Čilė, Kanada.
Siekdami prisitaikyti prie geopolitinių realijų, parengėme pirmąją ekonominio saugumo strategiją, kurioje numatyti konkretūs mūsų atsparumo didinimo ir mūsų ekonomikai kylančios rizikos mažinimo veiksmai. Ją taip pat grindžiame pragmatiškais siekiais: didinti pačios Europos pajėgumus svarbiausiuose sektoriuose, išvengti priklausomybės ir megzti bendrų interesų siekti padedančias partnerystes. Tai padeda stiprinti ir geriau apsaugoti Europą.
Europos socialinės rinkos ekonomikos konkurencingumas priklauso nuo mūsų žmogiškojo kapitalo – mūsų darbuotojų įgūdžių ir gerovės. Šiems dalykams nuo pat savo kadencijos pradžios skyrėme labai daug dėmesio.
Parengėme Įgūdžių paktą, kurio tikslas – suteikti darbuotojams galimybę mokytis to, ko reikia verslui. Šį paktą parėmėme 65 mlrd. EUR vertės investicijomis į įgūdžius iš ES biudžeto ir priemonės „NextGenerationEU“ lėšų. Tai nepaprastai svarbu mūsų žmonėms ir įmonėms, nes du trečdaliai Europos MVĮ teigia negalinčios rasti reikiamų specialistų.
Mūsų konkurencingumas priklauso ir nuo darbo sąlygų, užtikrinančių darbuotojų gerovę ir leidžiančių jiems susitelkti į darbą. U. von der Leyen vadovaujama Komisija pažadėjo imtis veiksmų ir pažadą tesėjo – dabar turime ES sistemą, padedančią užtikrinti tinkamesnį minimalųjį darbo užmokestį. Darbuotojai turėtų gauti darbo užmokestį, leidžiantį gyventi oriai, kad ir kur jie dirbtų.
Randantis naujiems darbo būdams kyla ir sunkumų, susijusių su, pavyzdžiui, galimybe naudotis darbuotojų teisėmis ir socialine apsauga. Todėl, kaip įsipareigojome šios Komisijos kadencijos pradžioje, pasiūlėme darbo skaitmeninėse platformose sąlygų gerinimo taisykles. 2021 m. ES veikė per 500 skaitmeninių platformų. Dauguma iš jose dirbančių daugiau kaip 28 mln. žmonių – savarankiškai dirbantys asmenys, tačiau nemaža dalis yra darbuotojai.
Taip pat nustatėme darbo užmokesčio skaidrumo taisykles, kuriomis siekiama įgyvendinti pagrindinį principą, kad už vienodą darbą visiems – ir vyrams, ir moterims – turi būti mokama vienodai. Sukūrėme ir vaiko garantijų sistemą, padedančią užtikrinti, kad nepritekliuje gyvenančios šeimos išgalėtų susimokėti už vaiko priežiūros paslaugas ir kad motinos bei tėvai galėtų derinti darbą su šeima. Europai reikalingas kiekvienas specialistas.
Mums taip pat pavyko išjudinti seną iniciatyvą – siekti, kad Europos įmonių valdybose būtų daugiau moterų. Priimdama visą dešimtmetį atidėliotą Direktyvą dėl moterų valdybose Sąjunga išsikėlė tikslą užtikrinti, kad biržinėse bendrovėse 40 proc. nevykdomųjų direktorių būtų moterys. Tai gera žinia moterims, nes pramušamos jų karjerą ribojusios stiklo lubos. Kartu tai gera žinia ir mūsų ekonomikai, nes įvairovę puoselėjančios įmonės veikia sėkmingiau.
Per šią kadenciją Komisija taip pat pasiūlė naujų kovos su rasizmu ir antisemitizmu iniciatyvų ir naujų iniciatyvų, skirtų LGBTIQ asmenims, neįgaliesiems ir romams. Dėjome pastangas kurti geresnę Sąjungą, kurioje galėtų klestėti bet kokios odos spalvos, tikėjimo, amžiaus, lyties ir seksualinės orientacijos europiečiai.
Europa – žemynas, kurio istoriją formavo daugybė tautų. Visada laikysimės savo įsipareigojimų užtikrinti tarptautinės apsaugos prašančių žmonių saugumą ir didžiuojamės galėdami pasiūlyti teisėtos migracijos būdų, duosiančių naudos ir Europos visuomenėms bei ekonomikoms.
Tačiau per ankstesnes krizes, į ES atvykstant kaip niekad daug pabėgėlių ir neteisėtų migrantų, pasimatė, kad Europa neturi tinkamų priemonių migracijos spaudimui suvaldyti.
Todėl šios Komisijos kadencijos pradžioje įsipareigojome sukurti bendrą geresnio migracijos valdymo Europos Sąjungoje sistemą. Šiuo tikslu pasiūlėme naują migracijos ir prieglobsčio paktą.
Po sudėtingų politinių ir teisinių derybų valstybės narės ir Europos Parlamentas pasiekė susitarimą dėl šio išsamaus taisyklių rinkinio, leidžiančio Europai atversti naują puslapį, įveikiant kliūtis ir sąstingį, dešimtmečius trukdžiusius judėti į priekį.
Taikydami naująsias taisykles geriau užtikrinsime savo išorės sienų kontrolę. Spartiname prieglobsčio suteikimo, grąžinimo ir pasienio procedūras ir didiname jų veiksmingumą nustatydami griežtesnius terminus ir griežtesnes taisykles, kurių paskirtis – sumažinti apgaulingų ir papildomų prašymų, taip pat suteikdami asmenims būtinas garantijas. Sprendimai grąžinti teisės likti šalyje neturinčius asmenis bus priimami nedelsiant.
Patobulinę antrinio judėjimo ribojimo priemones, dabar turime ir aiškesnes valstybių narių atsakomybės taisykles.
Valstybės narės padės viena kitai pagal lankstų, bet nuolatinį solidarumo mechanizmą. Kiekviena iš jų galės pasirinkti, kokiu būdu ji norėtų solidarizuotis su kitomis. Dabar mūsų Sąjunga geriau pasirengusi valdyti migraciją.
Per šią kadenciją Komisija ne tik rengė veiksmingesnius teisės aktus, bet ir padėjo valstybėms narėms reaguoti į neatidėliotinus iššūkius: atvykstančių žmonių daugėjimą Viduržemio jūros regione, Baltarusijos vykdomą migracijos instrumentalizavimą ir kt. Šiuo tikslu buvo teikiama operatyvinė parama ir ES agentūrų pagalba. Be to, siekdami kovoti su neteisėtu migrantų gabenimu ir didinti grąžinamų asmenų skaičių, mezgėme partnerystes su trečiosiomis valstybėmis.
Pavyzdžiui, su Tunisu pasirašytas visapusiškos partnerystės susitarimas duoda abipusės naudos ne tik migracijos, bet ir energetikos, švietimo, įgūdžių ugdymo ir saugumo srityse. Šiuo pavyzdžiu turėtų būti grindžiami ir kiti su šalimis partnerėmis pasirašytini susitarimai, kurių tikslas – skatinti bendradarbiavimą ir gerinti migracijos valdymą.
Kadencijos pradžioje U. von der Leyen vadovaujama Komisija įsipareigojo laikyti teisinę valstybę vienu iš prioritetų ir suteikti naują postūmį Europos demokratijai. Daugybė įvykių Sąjungoje ir už jos ribų patvirtino, kad esame teisūs manydami, jog demokratijos negalime laikyti savaime suprantamu dalyku. Dėl jos turime kasdien kovoti iš naujo. Ši Komisija parengė teisės aktų, kurių paskirtis – ginti ir stiprinti demokratiją, kovoti su užsienio kišimusi ir dezinformacija, apsaugoti žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą, užtikrinti žurnalistų saugumą.
Be to, ėmėmės beprecedenčių veiksmų siekdami užtikrinti, kad visose valstybėse narėse būtų laikomasi teisinės valstybės principo. Pradėjome rengti metines teisinės valstybės principo taikymo ataskaitas, kuriose kiekvienai valstybei narei pateikiama individualių rekomendacijų, kaip užkirsti kelią teisinės valstybės principo pažeidimams ir toliau stiprinti teisinę valstybę. Kai nepakako dialogo, taikėme visas turimas priemones, kaip antai pažeidimų nagrinėjimo procedūras ir biudžeto apsaugos sąlygų mechanizmą. Pastarasis leidžia sustabdyti mokėjimus iš ES biudžeto, jei valstybėje narėje nesilaikoma teisinės valstybės principo. Komisijos prašymu ši nuostata buvo pradėta taikyti Vengrijai.
Su teisine valstybe susijusias problemas sprendėme griežtai, kad apsaugotume Europos demokratiją ir užtikrintume, kad mūsų visuomenės liktų laisvos ir atviros.
Pastaraisiais metais U. von der Leyen vadovaujama Komisija daug kartų parodė, kaip bendradarbiavimas su draugais ir partneriais gali padėti įveikti milžiniškus iššūkius. ES gebėjimas visame pasaulyje kurti galingus aljansus padėjo sustiprinti Europos vaidmenį pasaulyje.
Pirmasis dabartinės Komisijos narių kolegijos vizitas buvo į Afriką. U. von der Leyen vadovaujamos Komisijos nuveiktas darbas – glaudus bendradarbiavimas paramos Ukrainai ir energetikos, klimato politikos veiksmų, prekybos ir technologijų klausimais – į naują lygmenį pakylėjo santykius su Jungtinėmis Valstijomis. Ši Komisija taip pat padėjo perkrauti santykius su Jungtine Karalyste po „Brexit’o“. Mūsų suderėta Vindzoro sistema padėjo užtikrinti, kad šie mums vieni iš svarbiausių Europoje santykių vėl pakryptų teigiama linkme.
Be to, įgyvendindami didžiausią lig šiol Europos pasaulinių investicijų programą – strategiją „Global Gateway“ – mezgėme naujas partnerystes. Šia strategija, kurios vertė – 300 mlrd. EUR, siūlome imtis kokybiškų infrastruktūros ir investicijų projektų, atitinkančių aukštus aplinkosauginius bei socialinius standartus ir padedančių kurti darbo vietas bei skatinti ekonomikos augimą vietoje.
Strategijos „Global Gateway“ tikslas – plėtoti abipusiškai naudingas partnerystes, atsižvelgiant tiek į mūsų partnerių, tiek į ES geopolitinius interesus.
Ši strategija jau duoda rezultatų. Į atrinktus daugiau kaip 200 pavyzdinių projektų numatyta investuoti 66 mlrd. EUR. Tai tokie projektai kaip žaliavų srities strateginės partnerystės su Namibija, Čile ir Argentina, bendradarbiavimas su Maroku ir Egiptu vandenilio gamybos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje, ES su Šiaurės Afrikos šalimis sujungianti jūrinio skaitmeninio ryšio kabelio sistema „Medusa“. Tokių projektų bus dar daugiau.
Strategija „Global Gateway“, įgyvendinama vadovaujantis Europos komandos principu (t. y. bendradarbiaujant ES institucijoms ir ES valstybėms narėms), padeda ne tik visame pasaulyje remti perėjimą prie švarios energijos ir skaitmeninę pertvarką, bet ir didinti ES įtaką pasaulinėje arenoje.
Europa stiprina savo, kaip patikimos, ilgalaikės, abipusės naudos siekiančios partnerės, reputaciją.
Veikti išvien – kaip Sąjungai
Nuo pat kadencijos pradžios ši Komisija nuolat rūpinosi didinti Europos vienybę ir stiprybę. Sąjungos viduje bendromis jėgomis atlaikėme beprecedentes krizes.
Laikydamasi Europos komandos principo, ES tapo strategiškesnė, ryžtingesnė ir vieningesnė pasaulinėje arenoje.
Per šią kadenciją gimė tikra geopolitinė Sąjunga – remianti Ukrainą, drąsiai stojanti prieš Rusijos agresiją, propaguojanti taisyklėmis grindžiamą tvarką ir investuojanti į partnerystes.
Pažadėjome, kad užsimosime drąsiai ir plačiai. Nusistatyto kurso laikėmės ir pažadus ištesėjome.
Leidiniai
- Parsisiųsdintiбългарски
- Parsisiųsdintiespañol
- Parsisiųsdintičeština
- Parsisiųsdintidansk
- ParsisiųsdintiDeutsch
- Parsisiųsdintieesti
- Parsisiųsdintiελληνικά
- ParsisiųsdintiEnglish
- Parsisiųsdintifrançais
- ParsisiųsdintiGaeilge
- Parsisiųsdintihrvatski
- Parsisiųsdintiitaliano
- Parsisiųsdintilatviešu
- Parsisiųsdintimagyar
- ParsisiųsdintiMalti
- ParsisiųsdintiNederlands
- Parsisiųsdintipolski
- Parsisiųsdintiportuguês
- Parsisiųsdintiromână
- Parsisiųsdintislovenčina
- Parsisiųsdintislovenščina
- Parsisiųsdintisuomi
- Parsisiųsdintisvenska
- Parsisiųsdintiбългарски
- Parsisiųsdintiespañol
- Parsisiųsdintičeština
- Parsisiųsdintidansk
- ParsisiųsdintiDeutsch
- Parsisiųsdintieesti
- Parsisiųsdintiελληνικά
- ParsisiųsdintiEnglish
- Parsisiųsdintifrançais
- ParsisiųsdintiGaeilge
- Parsisiųsdintihrvatski
- Parsisiųsdintiitaliano
- Parsisiųsdintilatviešu
- Parsisiųsdintimagyar
- ParsisiųsdintiMalti
- ParsisiųsdintiNederlands
- Parsisiųsdintipolski
- Parsisiųsdintiportuguês
- Parsisiųsdintiromână
- Parsisiųsdintislovenčina
- Parsisiųsdintislovenščina
- Parsisiųsdintisuomi
- Parsisiųsdintisvenska