Pereiti prie pagrindinio turinio

Antroji nuodugni strateginių Europos interesų sričių apžvalga

2022 m. vasario 23 d. Europos Komisija pristatė antrąją nuodugnią Europos strateginių priklausomybių analizę. Šioje analizėje apžvelgiamos penkios sritys, kuriose Europa vis labiau priklauso nuo trečiųjų šalių; jos tikslas – skatinti geriau suprasti su šiomis priklausomybėmis susijusią riziką ir galimybes.

Retųjų žemių metalai ir magnis

Pagrindinės problemos

  • ES prieiga prie magnio ir retųjų žemių metalų labai stipriai priklauso nuo Kinijos. Kinijos dalis pasaulinėje retųjų žemių magnetų gamyboje sudaro 93 proc., o magnio – 89 proc.
  • ES šių žaliavų paklausa auga. 2030 m. retųjų žemių nuolatinių magnetų poreikis ES gali padvigubėti ir siekti 40 400 tonų per metus (palyginti su 18 000 tonų 2019 m.).

Cheminės medžiagos

1,1 mln.
Europos chemijos pramonėje dirbančių asmenų –
543 mlrd. EUR.
Apyvarta –
9,3 mlrd. EUR.
Investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas –

Pagrindinės problemos

  • Europa yra iš dalies priklausoma nuo riboto trečiųjų šalių skaičiaus dėl prieigos prie kelių cheminių medžiagų. Kai kurios jų, pvz., jodas, fluoras, raudonasis fosforas, ličio oksidas ir hidroksidas, molibdeno dioksidas ir volframatas, yra ypač strategiškai svarbios.
  • Eurazijos šalys (pvz., Kazachstanas, Rusija, Kinija) yra svarbios šių nustatytų strateginių cheminių medžiagų eksportuotojos į ES.
  • Šios cheminės medžiagos gali būti naudojamos labai įvairiems galutiniams tikslams kaip tiekimo ir vertės grandinių dalys, pvz., energijos kaupimui, maisto gamybai, fotovoltinėms plokštėms naudojamų puslaidininkių gamybai ir elektrinių automobilių baterijų gamybai.

Fotovoltinės plokštės

Pagrindinės problemos

Europos žaliasis kursas kuria ypač didelę saulės energijos gamybos paklausą – iki 2050 m. jos reikės dešimt kartų daugiau.

ES įmonės keliuose fotovoltinės saulės energijos technologijos vertės grandinės galutinės grandies segmentuose užima pasaulinių lyderių poziciją. Tačiau ES susiduria su svarbia strategine priklausomybe pradinės grandies gamybos sektoriuose:

  • Kinijoje pagaminama 96 proc. visų pasaulio saulės plokščių.
  • ES įmonės pagamina 1 proc. pasaulio saulės plokščių, 0,4 proc. saulės elementų ir 2–3 proc. fotovoltinių modulių.

Pastarojo meto įvykiai visame pasaulyje rimtai paveikė fotovoltinių plokščių importą į ES ir diegimą. 2021 m. ES atidėta ar atšaukta 20–25 proc. saulės energijos projektų.

Privačiojo sektoriaus Europos saulės energijos iniciatyva siekiama, kad ES fotovoltinės energijos gamyba iki 2025 m. sudarytų 20 GW.

Kibernetinis saugumas

Pagrindinės problemos

Nors ES pirmauja pasaulinių kibernetinio saugumo tyrimų srityje, ji atsilieka kibernetinio saugumo inovacijų ir privačių investicijų srityse.

  • Tik 14 proc. iš 500 didžiausių pasaulio kibernetinio saugumo bendrovių turi būstinę ES.
  • Didžioji dalis aparatinės ir programinės įrangos, naudojamos ES kibernetinei gynybai, yra sukurta JAV ir pagaminta Kinijoje.
  • Dauguma ES kibernetinio saugumo įmonių taip pat yra labai mažos arba mažosios įmonės, priklausančios nuo trečiųjų šalių.

Debesija ir pažangioji IT programinė įranga

Pagrindinės problemos

  • Tokių technologijų rinkoje veikia ribotas ne ES pasaulinių debesijos paslaugų teikėjų skaičius. Tai gali kelti riziką ES dėl galimo debesijos paslaugų sutrikimų užsienyje, Europos naudotojų susaistymo ar neteisėtos prieigos prie duomenų dėl perteklinio trečiųjų šalių teisės aktų įgyvendinimo ir pakeitimų.
  • Europos debesijos rinkos vertė yra 5,6 mlrd. EUR. Jos vertė 2017–2020 m. išaugo trigubai. Tačiau ES debesijos paslaugų teikėjų dalis sumažėjo nuo 26 proc. 2017 m. iki 16 proc. 2020 m.