2022 m. vasario 23 d. Europos Komisija pristatė antrąją nuodugnią Europos strateginių priklausomybių analizę. Šioje analizėje apžvelgiamos penkios sritys, kuriose Europa vis labiau priklauso nuo trečiųjų šalių; jos tikslas – skatinti geriau suprasti su šiomis priklausomybėmis susijusią riziką ir galimybes.
Svarbiausiosios žaliavos, tokios kaip retųjų žemių metalai ir magnis, yra įvairių pagrindinių produktų ir technologijų, kurios prisidės prie ES gebėjimo mažinti išmetamą anglies dioksido kiekį, pamatas. Retųjų žemių metalų nuolatiniai magnetai yra labai svarbūs elektra varomoms transporto priemonėms ir vėjo turbinoms. Magnis yra svarbi legiruojamoji medžiaga, pvz., aliuminio gamybai, kuris atlieka svarbų vaidmenį mažinant kuro sąnaudas ir su judumu susijusio išmetamo CO2 kiekį.
Pagrindinės problemos
- ES prieiga prie magnio ir retųjų žemių metalų labai stipriai priklauso nuo Kinijos. Kinijos dalis pasaulinėje retųjų žemių magnetų gamyboje sudaro 93 proc., o magnio – 89 proc.
- ES šių žaliavų paklausa auga. 2030 m. retųjų žemių nuolatinių magnetų poreikis ES gali padvigubėti ir siekti 40 400 tonų per metus (palyginti su 18 000 tonų 2019 m.).
Ko gali imtis ES?
- Europos žaliavų aljansas jau nustatė 14 pramonės projektų, skirtų retųjų žemių kasybai Europoje užtikrinti.
- ES, 2021 m. susidūrusi su tiekimo suvaržymais, taip pat koordinuoja pastangas magnio gamybai Europoje didinti.
- Toliau nagrinėjamos galimybės užmegzti tarptautinius partnerystės ryšius dėl žaliavų.
- Daugiau dėmesio skiriama perdirbimui ir medžiagų pakeitimui alternatyviomis.
Saugūs ir tvarūs cheminiai produktai yra labai svarbūs įvairiems gaminiams ir technologijoms – nuo vėjo turbinų iki baterijų, nuo pastatų izoliacijos iki vaistų.
Pagrindinės problemos
- Europa yra iš dalies priklausoma nuo riboto trečiųjų šalių skaičiaus dėl prieigos prie kelių cheminių medžiagų. Kai kurios jų, pvz., jodas, fluoras, raudonasis fosforas, ličio oksidas ir hidroksidas, molibdeno dioksidas ir volframatas, yra ypač strategiškai svarbios.
- Eurazijos šalys (pvz., Kazachstanas, Rusija, Kinija) yra svarbios šių nustatytų strateginių cheminių medžiagų eksportuotojos į ES.
- Šios cheminės medžiagos gali būti naudojamos labai įvairiems galutiniams tikslams kaip tiekimo ir vertės grandinių dalys, pvz., energijos kaupimui, maisto gamybai, fotovoltinėms plokštėms naudojamų puslaidininkių gamybai ir elektrinių automobilių baterijų gamybai.
Ko gali imtis ES?
Galimos priemonės sustiprinti atvirą strateginį savarankiškumą, atsižvelgiant į cheminių medžiagų strategiją tvarumui užtikrinti, gali būti:
- naujų tarptautinių partnerystės ryšių kūrimas;
- investicijos į tvarių alternatyvų gamybą ES.
Fotovoltinės saulės energijos technologijos tapo pasaulyje greičiausiai auganti energetikos technologija; ji atlieka svarbų vaidmenį, kad būtų galima tiekti pakankamą kiekį švarios elektros energijos. Konkrečios fotovoltinės technologijos taip pat yra ypač svarbios ES kosmoso ir gynybos interesams, pvz., kad būtų užtikrintas energijos tiekimas palydovams.
Pagrindinės problemos
Europos žaliasis kursas kuria ypač didelę saulės energijos gamybos paklausą – iki 2050 m. jos reikės dešimt kartų daugiau.
ES įmonės keliuose fotovoltinės saulės energijos technologijos vertės grandinės galutinės grandies segmentuose užima pasaulinių lyderių poziciją. Tačiau ES susiduria su svarbia strategine priklausomybe pradinės grandies gamybos sektoriuose:
- Kinijoje pagaminama 96 proc. visų pasaulio saulės plokščių.
- ES įmonės pagamina 1 proc. pasaulio saulės plokščių, 0,4 proc. saulės elementų ir 2–3 proc. fotovoltinių modulių.
Pastarojo meto įvykiai visame pasaulyje rimtai paveikė fotovoltinių plokščių importą į ES ir diegimą. 2021 m. ES atidėta ar atšaukta 20–25 proc. saulės energijos projektų.
Privačiojo sektoriaus Europos saulės energijos iniciatyva siekiama, kad ES fotovoltinės energijos gamyba iki 2025 m. sudarytų 20 GW.
Ko gali imtis ES?
Priemonės, kurių reikia siekiant padidinti ES gamybos mastą, visų pirma segmentuose, kuriuose priklausomybė didžiausia, galėtų būti šios:
- finansavimas ir parama, siekiant padėti, kad pažangiosios ir besiformuojančios technologijos taptų parengtos rinkai;
- riboti priklausomybę nuo tam tikrų ypač svarbių žaliavų;
- plėtoti bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais.
Kibernetinis saugumas yra ypač svarbus, siekiant užtikrinti mūsų skaitmeninių technologijų, judumo, energetikos ir sveikatos, taip pat gynybos ir kosmoso saugumą. Dėl didėjančio kibernetinių išpuolių skaičiaus ES privalo stiprinti savo kibernetinį saugumą ir ginti savo interesus.
Pagrindinės problemos
Nors ES pirmauja pasaulinių kibernetinio saugumo tyrimų srityje, ji atsilieka kibernetinio saugumo inovacijų ir privačių investicijų srityse.
- Tik 14 proc. iš 500 didžiausių pasaulio kibernetinio saugumo bendrovių turi būstinę ES.
- Didžioji dalis aparatinės ir programinės įrangos, naudojamos ES kibernetinei gynybai, yra sukurta JAV ir pagaminta Kinijoje.
- Dauguma ES kibernetinio saugumo įmonių taip pat yra labai mažos arba mažosios įmonės, priklausančios nuo trečiųjų šalių.
Ko gali imtis ES?
Kad sustiprintų ES kibernetinio saugumo pajėgumus, Komisija ėmėsi šių veiksmų:
- Europos skaitmeninio dešimtmečio kibernetinio saugumo strategija, įskaitant Europos kibernetinio atsparumo aktą, parems Europos atsparumą kibernetinėms grėsmėms;
- kuriama saugi kvantinė ryšių infrastruktūra („EuroQCI“);
- Europos kibernetinio saugumo kompetencijos centras sustiprins ES kibernetinio saugumo pajėgumus;
- specialus finansavimas kibernetiniam saugumui pagal Skaitmeninės Europos programą ir programą „Europos horizontas“; finansavimas kibernetinei gynybai iš Europos gynybos fondo;
- ES teisėkūros veiksmai dėl konkrečių technologijų ir produktų.
Debesija ir pažangioji IT programinė įranga yra labai svarbi Europos skaitmeninei transformacijai. Ji apima IT taikomąsias programas ir paslaugas, kurias pagal pareikalavimą naudoja įmonės ir kurios taiko mokėjimo „pagal naudojimą“ modelį, įskaitant programas ir paslaugas, reikalingas pagrindinei kompiuterijos infrastruktūrai valdyti.
Pagrindinės problemos
- Tokių technologijų rinkoje veikia ribotas ne ES pasaulinių debesijos paslaugų teikėjų skaičius. Tai gali kelti riziką ES dėl galimo debesijos paslaugų sutrikimų užsienyje, Europos naudotojų susaistymo ar neteisėtos prieigos prie duomenų dėl perteklinio trečiųjų šalių teisės aktų įgyvendinimo ir pakeitimų.
- Europos debesijos rinkos vertė yra 5,6 mlrd. EUR. Jos vertė 2017–2020 m. išaugo trigubai. Tačiau ES debesijos paslaugų teikėjų dalis sumažėjo nuo 26 proc. 2017 m. iki 16 proc. 2020 m.
Ko gali imtis ES?
Galimybės ir veiksmai sustiprinti Europos debesijos sektoriaus pajėgumus apima:
- finansavimą pagal Skaitmeninės Europos programą ir programą „Europos Horizontas“ dirbtinio intelekto, duomenų ir debesijos pajėgumams;
- Europos pramonės duomenų, tinklo paribio ir debesijos aljansas
- Europos infrastruktūros tinklų priemonės skaitmeninės ekonomikos sektoriaus dalį.