ES kuria bendrąją duomenų rinką, kurioje:

• duomenys visų labui galės judėti ES viduje ir iš vienų sektorių į kitus;
• bus visapusiškai laikomasi Europos taisyklių, visų pirma privatumo ir asmens duomenų apsaugos, taip pat konkurencijos teisės aktų;
• bus taikomos sąžiningos, praktiškos ir aiškios prieigos prie duomenų ir jų naudojimo taisyklės.

Kad sukurtų patrauklią, saugią ir dinamišką duomenų ekonomiką ES:

• nustatys aiškias ir sąžiningas prieigos prie duomenų ir pakartotinio jų naudojimo taisykles;
• investuos į naujos kartos duomenų saugojimo ir tvarkymo priemones ir infrastruktūrą;
• suvienys Europos debesijos pajėgumus;
• telks Europos pagrindinių sektorių duomenis bendrose ir sąveikiose duomenų erdvėse;
• suteiks naudotojams teisių, priemonių ir įgūdžių, padedančių jiems visiškai valdyti savo duomenis.

2022 m. vasario mėn. pasiūlytu Europos duomenų aktu Komisija siekia, kad būtų galima naudotis daugiau duomenų, ir nustato taisykles dėl to, kas, kokiais duomenimis ir kokiu tikslu gali naudotis visuose ES ekonomikos sektoriuose. Tikimasi, kad dėl naujųjų taisyklių ES valstybėms narėms iki 2028 m. bus sukurta 270 mlrd. EUR papildomo BVP, nes bus išspręstos teisinės, ekonominės ir techninės problemos, dėl kurių duomenys nepakankamai naudojami.

Vartotojai ir įmonės generuoja duomenis naudodami produktus ir paslaugas. Duomenų akto nauda:

• mažesnės kainos už antrinėje rinkoje teikiamas paslaugas ir susietųjų daiktų remontą,
• naujos galimybės naudotis paslaugomis, grindžiamomis prieiga prie šių duomenų,
• geresnė prieiga prie prietaiso surinktų ar sukurtų duomenų.

• Reaktyviniuose varikliuose įtaisyta tūkstančiai jutiklių, kuriais surinkti duomenys persiunčiami siekiant užtikrinti tų variklių efektyvų veikimą.
• Vėjo elektrinių parkuose tokie duomenys naudojami siekiant mažinti poveikį kraštovaizdžiui ir optimizuoti vėjo energetiką.
• Naudojantis tikralaikės navigacijos sistema, padedančia išvengti eismo spūsčių, galima sutaupyti iki 730 mln. valandų. Išreiškus darbo sąnaudomis tai gali sudaryti iki 20 mlrd. EUR.
• Tikralaikiai pranešimai apie traukinių vėlavimą gali padėti sutaupyti 27 mln. darbo valandų. Išreiškus darbo sąnaudomis tai atitinka 740 mln. EUR.
• Geriau paskirsčius kovos su maliarija išteklius, pasaulio mastu būtų galima sutaupyti iki 5 mlrd. EUR sveikatos priežiūrai skiriamų lėšų.