Skip to main content

Laisvas judėjimas ir teisė gyventi kitoje šalyje

Informacija apie ES piliečių laisvo judėjimo teisę, finansavimą ir paramą.

Laisvo judėjimo teisė

Visi ES piliečiai ir jų šeimos nariai turi teisę laisvai judėti ir gyventi ES. Ši pagrindinė teisė nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsniu ir Pagrindinių teisių chartijos 45 straipsniu.

ES piliečių ir jų šeimos narių naudojimosi laisvo judėjimo ir apsigyvenimo valstybių narių teritorijoje teise sąlygos išdėstytos Laisvo judėjimo direktyvoje (2004/38/EB).

  • ES piliečiai gali iki trijų mėnesių gyventi kitoje ES šalyje, turėdami tik galiojančią tapatybės kortelę arba pasą, jokių kitų reikalavimų nėra.
  • ES piliečiai turi įvykdyti tam tikras sąlygas, priklausomai nuo savo statuso (pvz., darbuotojas, savarankiškai dirbantis asmuo, studentas ir pan.), kad galėtų pasilikti kitoje ES šalyje ilgiau nei tris mėnesius, be to, jų gali būti paprašyta atlikti administracinius formalumus.
  • ES piliečiai turi teisę nuolat gyventi kitoje ES šalyje po to, kai joje teisėtai ir nepertraukiamai gyveno penkerius metus, Jie gali būti laikinai išvykę (pavyzdžiui, dėl ligos, studijų ar komandiruotės).
  • ES piliečių šeimos nariai – ES piliečiai arba ES nepriklausančių šalių piliečiai – turi teisę lydėti ES piliečius kitoje ES valstybėje narėje arba prie jų prisijungti. Jų gali būti paprašyta įvykdyti tam tikras sąlygas ar atlikti formalumus.

Laisvo judėjimo teisės vadovas

Teisingumo Teismo sprendimuose nuolat atsižvelgiama į ES pilietybę ir laisvo judėjimo teisę.

Daugiau informacijos apie laisvą judėjimą ES

Papildomi dokumentai dėl Laisvo judėjimo direktyvos

Po to, kai buvo priimta Laisvo judėjimo direktyva, Komisija paskelbė:

Komisija paskelbė Geresnio Direktyvos 2004/38/EB perkėlimo ir taikymo gaires. Kaip paminėta 2020 m. ES pilietybės ataskaitoje, Komisija šiuo metu peržiūri šias gaires siekdama užtikrinti didesnį teisinį tikrumą ES piliečiams, kurie naudojasi savo laisvo judėjimo teisėmis, ir veiksmingesnį vienodą laisvo judėjimo teisės aktų taikymą visoje ES.

Siekdama padėti nacionalinėms valdžios institucijoms kovoti su galimu piktnaudžiavimu laisvo judėjimo teise, 2014 m. Komisija paskelbė komunikatą, kuriuo siekiama spręsti įtariamų fiktyvių santuokų klausimą.

ES piliečių šeimos nariai

ES piliečių šeimos nariai – ES piliečiai arba ES nepriklausančių šalių piliečiai – turi teisę lydėti ES piliečius kitoje ES valstybėje narėje arba prie jų prisijungti. Jų gali būti paprašyta įvykdyti tam tikras sąlygas ar atlikti formalumus. Direktyvos 2 straipsnio 2 dalyje kaip pagrindiniai šeimos nariai įvardijami:

  • sutuoktinis,
  • partneris, su kuriuo ES pilietis sudarė registruotą partnerystę, remiantis valstybės narės teisės aktais, jei priimančioji valstybė narė traktuoja registruotą partnerystę kaip lygiavertę santuokai,
  • piliečio ir sutuoktinio ar partnerio, kaip apibrėžta pirmiau, tiesioginiai palikuonys, kuriems dar nėra 21 metų, arba išlaikytiniai,
  • piliečio ir sutuoktinio ar partnerio, kaip apibrėžta pirmiau, išlaikomi tiesioginiai giminaičiai, esantys aukščiau pagal giminystės liniją.

Kelionės į kitą ES valstybę narę ir apsigyvenimas joje

Daugiau informacijos apie įvairius klausimus, kurie gali kilti keliaujant į kitą ES valstybę narę ir joje apsigyvenant, galima rasti spustelėjus šias nuorodas:

Jei manote, kad buvo pažeistos jūsų laisvo judėjimo teisė, veiksmingiausia priemonė apginti savo teises – pateikti skundą nacionalinio lygmens teismui. Tik nacionaliniai teismai gali priteisti jums kompensaciją už patirtą žalą. Taip pat galite kreiptis teisinės konsultacijos į vietos advokatą. Be to, ES tarnyba SOLVIT taip pat gali padėti jums spręsti reikalus su savo nacionalinėmis valdžios institucijomis, jei kiltų sunkumų.

Reglamentas dėl asmens tapatybės kortelių ir teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų

ES piliečiai dažnai naudojasi tapatybės kortelėmis, kad pasinaudotų laisvo judėjimo teise ir nuvyktų į kitas valstybes nares, bet taip pat ir tam, kad patvirtintų savo tapatybę kasdieninėse situacijose, pavyzdžiui, tvarkydami reikalus su valdžios institucijomis arba oro transporto bendrovėmis, bankais ar sveikatos priežiūros įstaigomis. Teisę gyventi šalyje patvirtinantys dokumentai praverčia laisvai judantiems ES piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie nėra ES piliečiai, taip pat kai reikia įrodyti, kad jie gyvena ES šalyje.

Siekiant padėti ES piliečiams ir jų šeimos nariams naudotis laisvo judėjimo teise, taip pat kovoti su suklastotų dokumentų ir suklastotos tapatybės naudojimu, priimtas Reglamentas 2019/1157 dėl ES piliečių tapatybės kortelių ir ES piliečiams bei jų šeimos nariams išduodamų teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų saugumo didinimo. Pagal šį reglamentą, siekiant sudaryti sąlygas paprasčiau naudotis laisvo judėjimo teisėmis, įdiegti bendri minimalieji saugumo standartai, didinantys tapatybės kortelių ir teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų saugumą ir patikimumą.

Nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. valstybės narės turi išduoti reglamente nustatytus reikalavimus atitinkančio formato tapatybės korteles ir teisę gyventi šalyje patvirtinančius dokumentus. Šiuo metu naudojamos šių naujų standartų neatitinkančios tapatybės kortelės, atsižvelgiant į jų saugumo lygį, turės būti pakeistos per penkerius arba dešimt metų. Tapatybės kortelių apsaugos priemonės suderintos su pasų apsaugos priemonėmis – abiejų rūšių kelionės dokumentuose įdiegtas labai saugus bekontaktis lustas su asmens tapatybės dokumento turėtojo nuotrauka ir pirštų atspaudais.

Pagal šį Reglamentą valstybės narės nėra įpareigojamos išduoti tapatybės kortelių. Be to, valstybės narės ir toliau spręs, ar turėti asmens tapatybės kortelę būtų galima pasirinkti, ar ji būtų privaloma. Valstybės narės taip pat gali pasilikti savo nacionalinio dizaino elementus ir elektroninės valdžios paslaugas. Tačiau visos naujos tapatybės kortelės turi atitikti naujus saugumo standartus ir būti pažymėtos ES vėliava su išduodančios valstybės narės dviejų raidžių šalies kodu.

Kas pasikeis dėl naujų asmens tapatybės kortelių taisyklių? - Informacijos suvestinė

Kompetentingų institucijų, turinčių prieigą prie biometrinių duomenų, sąrašą, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2019/1157 11 straipsnio 7 dalyje, galima rasti čia.

ES skaitmeninis COVID pažymėjimas ir su pandemija susiję kelionių apribojimai

2021 m. birželio 14 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą dėl ES skaitmeninio COVID pažymėjimoReglamentu nustatytas ES skaitmeninis COVID pažymėjimas – tai visoje ES teisiškai galiojantis paskiepijimo, tyrimo rezultatų ar persirgimo liga įrodymas.Šis reglamentas galioja iki 2023 m. birželio 30 d.

Nuo 2021 m. liepos 1 d.:

  • kiekvienas ES pilietis turi teisę gauti ES skaitmeninį COVID pažymėjimą, kuriuo patvirtinamas pasiskiepijimas, neigiami tyrimo dėl SARS-CoV-2 infekcijos rezultatai arba persirgimas COVID-19 liga po teigiamų tyrimo rezultatų;
  • tokį pažymėjimą taip pat turi teisę gauti ne ES piliečiai, teisėtai esantys ar gyvenantys valstybėse narėse ir turintys teisę keliauti į kitas valstybes nares.

Jei valstybė narė, siekdama panaikinti tam tikrus kelionių į jos teritoriją apribojimus, pripažįsta paskiepijimo, tyrimo rezultatų ar persirgimo liga įrodymus, ji privalo tomis pačiomis sąlygomis pripažinti kitų valstybių narių išduotus ES skaitmeninius COVID pažymėjimus.

Tarybos priimtoje atskiroje rekomendacijoje nagrinėjamas laisvo judėjimo ES viduje apribojimų COVID-19 pandemijos metu klausimas ir tokių apribojimų panaikinimo sąlygos.

Tačiau rekomendacija nėra privaloma ir kiekviena valstybė narė turi tam tikrą veiksmų laisvę ją taikyti. Todėl, nors visos valstybės narės turi pripažinti pažymėjimą kaip galiojantį įrodymą, pasekmės jų turėtojams gali šiek tiek skirtis.

Šiomis aplinkybėmis Komisija sulaukė daugybės žmonių klausimų apie ES skaitmeninį COVID pažymėjimą, su pandemija susijusius kelionių apribojimus ir kitus susijusius klausimus. Šiuo tikslu Komisija parengė DUK, kuriuo mėginama atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus. DUK reguliariai atnaujinami, atsižvelgiant į gautus klausimus.