EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 07 14

COM(2021) 555 final

2021/0200(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį

(Tekstas svarbus EEE)

{SEC(2021) 555 final} - {SWD(2021) 553 final} - {SWD(2021) 611 final} - {SWD(2021) 612 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

• Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Europos žaliojo kurso komunikatu 1 buvo nustatyta nauja ES augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti ES į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika. Juo dar kartą patvirtinamas Komisijos siekis padidinti savo klimato tikslus ir pasiekti, kad Europa iki 2050 m. taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Be to, juo siekiama apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusių grėsmių ir poveikio. Atsižvelgiant į labai stiprų COVID-19 pandemijos poveikį Sąjungos piliečių sveikatai ir ekonominei gerovei, Europos žaliojo kurso būtinybė ir svarba dar labiau padidėjo.

Kova su klimato kaita yra neatidėliotinas uždavinys. Vadovaujantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiosios ataskaitos mokslinių tyrimų rezultatais, nulinis išmetamo CO2 kiekis pasauliniu mastu turi būti pasiektas maždaug 2050 m., o visų kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio neutralumas – vėliau šiame amžiuje. Atsižvelgiant į šį neatidėliotiną uždavinį, būtina, kad ES paspartintų savo veiksmus ir pademonstruotų pasaulinę lyderystę, iki 2050 m. tapdama neutralaus poveikio klimatui visuomene. Šis tikslas nustatytas komunikate „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“ 2 .

Remiantis išsamiu poveikio vertinimu, 2020 m. rugsėjo mėn. Komisijos komunikate „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis“ 3 buvo pasiūlyta padidinti Europos užmojį ir pateikti išsamų planą, kuriuo būtų siekiama padidinti ES privalomą 2030 m. tikslą ir atsakingai sumažinti grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį bent 55 %, palyginti su 1990 m. 2030 m. užmojo padidinimas dabar padeda užtikrinti tikrumą politikos formuotojams ir investuotojams, kad ateinančiais metais priimtais sprendimais nebus susisaistyta su išmetamų teršalų kiekiais, neatitinkančiais ES tikslo iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui. 2030 m. tikslas atitinka Paryžiaus susitarimo tikslą užtikrinti, kad pasaulio temperatūra didėtų gerokai mažiau nei 2 °C, ir toliau dėti pastangas, kad temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 1,5 °C.

2020 m. gruodžio mėn. posėdžio metu Europos Vadovų Taryba patvirtino naują ES privalomą 2030 m. tikslą 4 . Ji taip pat paragino Komisiją „įvertinti, kaip visi ekonomikos sektoriai gali geriausiai padėti siekti 2030 m. tikslo, ir pateikti būtinus pasiūlymus, kartu nuodugniai išnagrinėjant poveikį aplinkai ir ekonominį bei socialinį poveikį valstybių narių lygmeniu, atsižvelgiant į nacionalinius energetikos bei klimato srities veiksmų planus ir peržiūrint esamas lankstumo galimybes“.

Šiuo tikslu parengus reglamentą, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema (Europos klimato teisės aktą) 5 , ES tikslas iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą tapo teisiškai privalomu, o 2030 m. užmojis buvo padidintas nustatant tikslą, kad iki 2030 m. grynasis išmetamas ŠESD kiekis (išmetamas kiekis, likęs atėmus absorbentais pašalintą kiekį) Sąjungos viduje būtų sumažintas bent 55 %, palyginti su 1990 m.

Siekdama laikytis Europos klimato teisės akte nustatytos trajektorijos ir įgyvendinti šį padidintą užmojį iki 2030 m., Komisija peržiūrėjo šiuo metu galiojančius klimato ir energetikos teisės aktus, pagal kuriuos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų sumažintas tik 40 % iki 2030 m. ir 60 % iki 2050 m.

Šis pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą (angl. Fit for 55) teisinių priemonių rinkinys, apie kurį buvo paskelbta Komisijos klimato politikos tikslo įgyvendinimo plane, yra išsamiausia pastangų įgyvendinti plataus užmojo naują klimato tikslą iki 2030 m. sudedamoji dalis, ir prie jo turės prisidėti visi ekonomikos sektoriai ir politikos sritys, įskaitant kelių transporto sektorių.

Šiuo pasiūlymu, kuris yra pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio dalis, siekiama iš dalies pakeisti Reglamentą dėl pastangų pasidalijimo 6 (RPP), kad jo indėlis būtų suderintas su didesnio 2030 m. siekio įgyvendinimu. 2020 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba paragino visą ES bendrai siekti kuo efektyviau įgyvendinti šį tikslą, išsaugant ES konkurencingumą ir atsižvelgiant į skirtingas valstybių narių pradines pozicijas, konkrečias nacionalines aplinkybes ir išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo galimybes. Ji pateikė tolesnes gaires dėl esminių peržiūrėtos 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos elementų. Siekdami bent 55 % sumažinti visos ekonomikos mastu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, sektoriai, kuriems taikomas Reglamentas dėl pastangų pasidalijimo, turės paspartinti savo veiksmus. Poveikio vertinime, kuriuo grindžiamas klimato politikos tikslo įgyvendinimo planas, nurodyta, kad bendras sumažintas kiekis turėtų būti maždaug 10 procentiniais punktais didesnis, skaičiuojant pagal šiuo metu RPP nustatytą −30 % tikslą, palyginti su 2005 m. Poreikis peržiūrėti RPP, nuspręsti dėl jo taikymo srities ir padidinti užmojus jau buvo numatytas klimato politikos tikslo įgyvendinimo plane.

RPP šiuo metu taikomas visiems į ES tikslą įtrauktiems išmetamiems šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiams, kuriems netaikoma nei Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS), nei Reglamentas dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (angl. LULUCF). Šiuo metu jis taikomas tiesiogiai išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, susijusiam su transportu (išskyrus aviaciją ir ne Sąjungos viduje vykdomą laivybą), pastatais, žemės ūkiu, pramoniniais įrenginiais bei dujomis, kurioms netaikoma ES ATLPS, ir atliekomis, taip pat energijos ir produktų naudojimo metu išmetamam su deginimu nesusijusių teršalų kiekiui. Jis taikomas ir išmetamam CO2, ir didžiajai daliai kitų nei CO2 išmetamų teršalų. RPP teisės aktai buvo priimti 2018 m., kad, palyginti su 2005 m., išmetamų teršalų kiekis iki 2030 m. turėjo būti sumažintas 30 % 7 , laikantis numatyto tikslo iki 2030 m. visos ekonomikos mastu išmetamą teršalų kiekį sumažinti bent 40 %, palyginti su 1990 m. RPP nustatomos privalomos metinės išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio normos valstybėms narėms, kurios bendrai įgyvendina šį mažinimo tikslą. Jeigu teisės aktai nebus pakeisti, sektorių, kuriems šiuo metu taikomas RPP, bendras išmetamųjų teršalų kiekis 2030 m. bus sumažintas 32 %, palyginti su 2005 m. 8 Nors tai ir reikštų, kad būtų viršytas pirmiau minėtas 30 % tikslas, to vis tiek nepakaktų siekiant bendro Europos klimato teisės akte nustatyto tikslo sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį bent 55 %, palyginti su 1990 m. Todėl bendras šios iniciatyvos tikslas yra patikslinti RPP taip, kad juo būtų padedama įgyvendinti 2030 m. klimato srities užmojį ekonomiškai efektyviai ir nuosekliai pasiekti, kad iki 2030 m. grynasis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų sumažintas bent 55 %, palyginti su 1990 m., kartu atsižvelgiant į poreikį užtikrinti teisingą pertvarką ir poreikį, kad prie ES pastangų klimato srityje prisidėtų visi sektoriai. Tikslas yra pasiekti laipsnišką ir subalansuotą trajektoriją, vedančią link poveikio klimatui neutralumo 2050 m.

Šiuo pasiūlymu nacionaliniai tikslai atnaujinami taip, kad sektorių, kuriems šiuo metu taikomas RPP, ES mastu bendras išmetamųjų teršalų kiekis iki 2030 m. būtų sumažintas 40 %, palyginti su 2005 m. Valstybės narės prisidės prie bendro ES išmetamų teršalų kiekio mažinimo iki 2030 m., siekdamos kiekvienai iškeltų tikslų, kurie svyruoja nuo -10 % iki -50 %, palyginti su 2005 m.

• Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis 

Sąjunga, visų pirma įgyvendindama Švarios energijos dokumentų rinkinį 9 , vykdo plataus užmojo priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo darbotvarkę, visų pirma kurdama tvirtą energetikos sąjungą, apimančią 2030 m. Energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo tikslus.

Šis pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą klimato ir energetikos priemonių rinkinys yra išsamios Sąjungos teisės aktų peržiūros žingsnis siekiant suderinti juos su platesniu ES klimato srities užmoju. Visos šio rinkinio iniciatyvos yra glaudžiai susijusios.

Šiuo pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto papildomi kiti pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio pasiūlymai, kuriais siekiama kartu įgyvendinti klimato srities tikslus. ES ir valstybių narių taikomų priemonių sąveika tampa vis svarbesnė ir intensyvesnė. Todėl šis pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dera su:

a)Europos klimato teisės aktu,

b)Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS) direktyvos 2003/87/EB peržiūra 10 ;

c)reglamento dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo peržiūra;

d)Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos (ES) 2018/2001 11  pakeitimu siekiant įgyvendinti plataus užmojo naują 2030 m. klimato srities tikslą;

e)Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 2012/27/ES 12 pakeitimą siekiant įgyvendinti plataus užmojo naują 2030 m. klimato srities tikslą;

Kartu su nauja ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija, nustatyta 2021 m. vasario mėn. Komisijos komunikate „Klimato kaitai atsparios Europos kūrimas. Naujoji ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“ 13 , ši iniciatyva ir pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą klimato ir energetikos priemonių rinkinys padės Europai tinkamai reaguoti į klimato srities problemas.

• Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis 

Šio pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio pasiūlymai turi derėti su visais ES veiksmais ir politikos kryptimis ir padėti ES įgyvendinti didesnį 2030 m. tikslą bei užtikrinti sėkmingą ir teisingą pertvarką siekiant 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo, kaip nurodyta Komisijos Europos žaliojo kurso komunikate.

Taigi, ši reglamento dėl pastangų pasidalijimo iniciatyva atitinka Sąjungos švarios ir žiedinės ekonomikos, tvaraus ir pažangaus judumo politiką, strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją, Nulinės taršos veiksmų plano užmojus ir teisės aktus dėl atliekų, Reglamento dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (Fluorintų dujų reglamento) ir Reglamento dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (Ozono reglamento) peržiūras, taip pat Sąjungos poziciją tarptautinėje erdvėje ir jos žaliojo kurso diplomatiją.

Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinys, priemonė „Next Generation EU“ ir 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa padės įgyvendinti dvejopą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, kurios siekia Europa. Taikant šių politikos krypčių ir ES finansinės paramos derinį bus galima spręsti COVID-19 pandemijos sukeltos ekonominės krizės problemą ir paspartinti perėjimą prie švarios ir darnios ekonomikos, susiejančios klimato politikos veiksmus ir ekonomikos augimą, tuo pat metu iki 2050 m. pasiekiant poveikio klimatui neutralumą. Apskritai 2021–2027 m. ES biudžetas (DFP) ir „Next Generation EU“ priemonių paketas užtikrins 30 % klimato srities integravimo išlaidų tikslo įgyvendinimą. Kalbant konkrečiai apie priemonės „Next Generation EU“ ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, ne mažiau kaip 37 % kiekvieno nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų turės sudaryti klimato srities investicijos. Sanglaudos politikos priemonės prie klimato srities lėšų prisidės skirdamos 100 % Teisingos pertvarkos fondo lėšų ir ne mažiau kaip 37 % Sanglaudos fondo bei 30 % Europos regioninės plėtros fondo lėšų. Šios lėšos gali labai padėti užtikrinti investicijas ir vykdyti reformas, nurodytas nacionaliniuose energetikos bei klimato srities veiksmų planuose, patvirtintuose remiantis Reglamentu (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo 14 (Valdymo reglamentu) ir padėti sumažinti su socialine ir ekonomine pertvarka susijusias išlaidas.

Be to, siekdama sustiprinti politikos krypčių nuoseklumą ir, kaip skelbiama komunikate „Geresnis reglamentavimas. Vienijamos jėgos siekiant kokybiškai rengti ES teisės aktus“ 15 , Komisija tobulina savo geresnio reglamentavimo gaires, siekdama užtikrinti, kad visos jos iniciatyvos atitiktų reikšmingos žalos nedarymo principą laikantis Europos klimato teisės akte nustatytų įsipareigojimų.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI 

• Teisinis pagrindas

Šio pasiūlymo teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 192 straipsnis. Pagal SESV 191 straipsnį ir 192 straipsnio 1 dalį Europos Sąjunga padeda siekti, inter alia, šių tikslų: išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę; remti tarptautinio lygio priemones, skirtas regioninėms ar pasaulinėms aplinkos problemoms spręsti, visų pirma kovai su klimato kaita.

• Subsidiarumo principas

Klimato kaita yra tarpvalstybinė problema, kurios negalima išspręsti vien tik nacionalinio arba vietos lygmens veiksmais. Klimato politiką būtina koordinuoti visos Europos ir, kai įmanoma, pasaulio lygmeniu. ES veiksmai yra pagrįsti pagal subsidiarumo principą, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje. Europos Sąjunga nuo 1992 m. stengiasi rasti bendrų sprendimų ir skatinti viso pasaulio veiksmus kovojant su klimato kaita. Konkrečiau, imantis ES lygmens veiksmų bus galima ekonomiškai efektyviai pasiekti 2030 m. tikslus ir ilgalaikius išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus, tuo pačiu metu užtikrinant teisingumą ir aplinkosauginį naudingumą. SESV 191–193 straipsniuose patvirtinama ir patikslinama ES kompetencija klimato kaitos srityje.

• Proporcingumo principas

Šis pasiūlymas atitinka proporcingumo principą, nes juo nesiekiama daugiau negu būtina, kad būtų ekonomiškai efektyviai ir kartu užtikrinant teisingumą ir aplinkosauginį naudingumą įgyvendintas ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2030 m. tikslas.

Europos klimato teisės akte nustatyta, kad iki 2030 m. visos ES ekonomikos mastu ir valstybių narių nacionaliniu lygmeniu išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turi būti sumažintas ne mažiau kaip 55 %, palyginti su 1990 m. Šis pasiūlymas apima didelę šių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų dalį ir siekiant šio tikslo juo persvarstomas RPP.

• Priemonės pasirinkimas

Pagrindinis šios iniciatyvos tikslas yra atnaujinti RPP nustatytus tikslus, siekiant juos suderinti su didesniu 2030 m. užmoju, todėl pasiūlymo tikslo geriausia siekti reglamentu, pagrįstu ankstesne teisėkūros priemone, kuria nustatomi teisiškai privalomi nacionaliniai išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslai.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI 

• Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

RPP buvo priimtas 2018 m., įvertinus 16 ankstesnę sistemą – Sprendimą dėl valstybių narių pastangų Nr. 406/2009/EB 17 . Apskritai, dėl Sprendimo Nr. 406/2009/EB valstybės narės pradėjo aktyviau svarstyti naujas priemones, skirtas mažinti jų sektoriuose išmetamų teršalų kiekį, ir tai, kaip geriausia jas kurti.

• Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

RPP peržiūra grindžiama grįžtamąja informacija, gauta rengiant ir pristačius 2030 m. klimato politikos tikslo įgyvendinimo planą.

Tiksliau, šio pasiūlymo tikslu 2020 m. spalio 29 d. Komisija paskelbė įžanginį poveikio vertinimą, kuriame buvo išdėstyti pirminiai peržiūros aspektai ir politikos krypčių galimybės. Įžanginio poveikio vertinimo metu atsiliepimus buvo galima teikti nuo 2020 m. spalio 29 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. ir buvo gautas 101 atsiliepimas 18 .

Be to, siekdama surinkti duomenų ir užtikrinti didesnį skaidrumą, Komisija nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki 2021 m. vasario 5 d. rengė viešas konsultacijas. Šios konsultacijos buvo pradėtos kartu su konsultacijomis dėl ES ATLPS direktyvos, LULUCF reglamento ir Reglamento dėl keleivinių ir krovininių automobilių išmetamo CO2 normų. Viešų konsultacijų metu buvo gauti 45 678 atsakymai, iš kurių 45 403 atsakymus pateikė su kampanija susiję piliečiai. Likusius 276 atsakymus pateikė verslo asociacijos, įmonės, fiziniai asmenys, valdžios institucijos ir profesinės sąjungos. Dauguma respondentų sutiko, kad sektorių, kuriems taikomas RPP, išmetamų teršalų kiekis turėtų būti dar mažesnis, o valstybės narės turėtų paspartinti savo veiksmus ir siekti platesnio užmojo tikslų. Dauguma respondentų pritarė, kad RPP ir ES ATLPS turėtų būti taikomi lygiagrečiai, jeigu ES ATLPS būtų išplėsta ir taip pat taikoma pastatams bei kelių transporto sektoriui, šiai galimybei pritarė ir dauguma NVO bei piliečių. Mažesnė, bet reikšminga respondentų dalis pritarė, kad sektorių, kuriems taikomas RPP, sritis turėtų būti mažesnė, ir šiai galimybei pritarė žymiai mažesnė privačiojo sektoriaus respondentų dauguma (ypač energetikos sektoriaus atstovų). Išsami viešų konsultacijų santrauka ir rezultatai pateikti šio pasiūlymo poveikio vertinimo 2 priede.

2021 m. birželio 1 d. Vykdomasis pirmininko pavaduotojas F. Timmermansas ir Komisijos narys N. Schmitas surengė socialinių partnerių posėdį, kuriame buvo aptarti ekonominiai ir socialiniai pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio aspektai. Socialiniai partneriai pritarė tikslui bent 55 % sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir išsakė savo nuomones dėl įvairių priemonių rinkinio pasiūlymų. 

• Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Kaip ir kituose su pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkiniu pateikiamuose pasiūlymuose ir poveikio vertinimuose, šiame pasiūlyme taip pat naudojamas integruotų modeliavimo priemonių rinkinys, apimanti visą ES ekonomikos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Šios priemonės naudojamos kuriant pagrindinius scenarijus, atspindinčius nuoseklius politikos priemonių rinkinius, suderintus su padidintais 2030 m. klimato srities tikslais, grindžiamais 2030 m. klimato politikos tikslo įgyvendinimo planui parengtais scenarijais. Scenarijai grindžiami atnaujintu 2020 m. ES atskaitos scenarijumi (REF 2020) 19 – ES ir nacionalinių energetikos sistemų raidos ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio prognozėmis pagal šiuo metu galiojančią politikos strategiją 20 , apimančią ir COVID-19 poveikį. Šie scenarijai buvo parengti sudarius sutartį su „E3M“ laboratorija, Atėnų nacionaliniu technikos universitetu, Tarptautiniu taikomųjų sistemų analizės institutu (IIASA) ir „EuroCare“, derinant su valstybių narių atskaitos scenarijų ekspertų grupės ekspertais, o išsamūs modeliavimo rezultatai bus paskelbti kartu su teisiniais pasiūlymais.

Pagrindinis modeliavimo priemonių rinkinys, kuris buvo pristatytas rengiant šiame poveikio vertinime pateiktus scenarijus, sėkmingai naudojamas Komisijos energetikos ir klimato politikos vertinimuose. Pirmiausia jis buvo naudojamas rengiant Komisijos pasiūlymus dėl Klimato politikos tikslo įgyvendinimo plano 21 , analizuojant padidintą 2030 m. klimato kaitos švelninimo tikslą, Ilgalaikę strategiją 22  bei 2020 m. ir 2030 m. ES klimato ir energetikos politikos strategiją.

Pagrindiniai energetikos, transporto ir išmetamo CO2 kiekio modeliavimo sistemos elementai yra šie du modeliai: i) Kainų nulemtos rinkos pusiausvyros sistema 23 (PRIMES) ir ii) PRIMES-TREMOVE (transporto sektoriaus modelis). Šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir oro taršos informacijos bei modeliavimo (GAINS) modelis naudojamas rengiant išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išskyrus CO2, kiekio prognozes, visuotinio biosferos valdymo (GLOBIOM-G4M) modeliai – rengiant žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriaus išmetamo ir absorbuojamo kiekio prognozes, o rengiant su žemės ūkio veikla susijusias prognozes naudojamas visuotinis daugiašalis žemės ūkio sektoriaus (CAPRI) modelis.

Šis pasiūlymas taip pat grindžiamas šia informacija: i) išmetamųjų teršalų duomenimis ir ES stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemų įgyvendinimo patirtimi, ii) poveikio vertinime surinktais įrodymais, kuriais buvo grindžiamas 2016 m. RPP pasiūlymas, iii) ankstesniais tyrimais, susijusiais su kelių transporto sektoriaus ir pastatų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu.

Remiantis REF2020 buvo sukurtas pagrindinių politikos scenarijų rinkinys. Jie sukurti taip, kad grynasis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis įgyvendinant politikos priemonių rinkinius, atitinkančius įvairiuose poveikio vertinimuose išnagrinėtas politikos galimybes, būtų sumažintas 55 %. Šiuos pagrindinius politikos scenarijus galutinai papildo konkrečioms politikos sritims pritaikytomis galimybėmis ir papildoma analizė, aprašyta šį pasiūlymą pagrindžiančiame poveikio vertinime bei susiję pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą politikos priemonių rinkinio poveikio vertinimai.

• Poveikio vertinimas

Įvairių pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą politikos priemonių rinkinio iniciatyvų poveikio vertinimas grindžiamas integruotais modeliavimo scenarijais, atspindinčiais įvairių politikos priemonių sąveiką su ekonominės veiklos vykdytojais, siekiant užtikrinti papildomumą, nuoseklumą ir veiksmingumą įgyvendinant 2030 m. ir 2050 m. klimato užmojus (žr. pirmesnį skyrių).

Prie šio pasiūlymo pridedamas poveikio vertinimas papildo analizę, atliktą per 2020 m. poveikio vertinimą, kuriuo grindžiamas 2030 m. klimato politikos tikslo įgyvendinimo planas. Jis sudarė analitinį pagrindą nustatyti tikslą, kad iki 2030 m. išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų sumažintas bent 55 %, palyginti su 1990 m., o poveikio klimatui neutralumo tikslas būtų pasiektas iki 2050 m.

Reglamentavimo patikros valdyba 2021 m. balandžio 19 d. apie jį pateikė teigiamą nuomonę kartu su rekomendacijomis dėl patobulinimų. Poveikio vertinimas buvo atitinkamai iš dalies pakeistas. Pagrindiniai pakeitimai susiję su šiais punktais:

·patobulintu problemos aprašymu, kad būtų galima tiksliai nustatyti šiuo metu galiojančio RPP trūkumus,

·suderinamumu su kitomis susijusiomis iniciatyvomis, ypač su ATLPS ir LULUCF peržiūromis ir Europos klimato teisės aktu,

·sektorių, kuriems taikomas RPP, proporcingumo išsaugojimo pritaikius naują ATLPS įrodymu,

·patobulintu ir aiškesniu valstybių narių pastangų paskirstymu;

·patobulinta informacija apie tai, kas ir kaip bus paveiktas, su pageidaujama galimybe susijusias išlaidas ir naudą bei išsamias suinteresuotųjų šalių nuomones.

• Galimos politikos priemonės

Poveikio vertinime analizuojamos trys pagrindinės galimos politikos priemonės:

1.ATLPS išplėtimas ir įtraukimas į tam tikrus sektorius, kuriems šiuo metu taikomas RPP (t. y. pastatų ir kelių transporto sektorius), kartu jiems toliau taikant RPP,

2.tam tikrų sektorių (t. y. pastatų ir kelių transporto sektorius) perkėlimas į ATLPS taikymo sritį ir atitinkamas RPP taikymo srities sumažinimas,

3.tam tikrų sektorių perkėlimas į ATLPS (visų, kuriuose deginamas iškastinis kuras) ir palaipsniui panaikintas RPP, sujungiant su energetiką nesusijusį teršalus išmetantį žemės ūkio sektorių su sektoriais, kuriems taikomas LULUCF reglamentas (vadinamuoju žemės sektoriumi), o likusiems sektoriams būtų taikomos atitinkamos klimato politikos priemonės ir specialus naujas reglamentas (jei reikia), kuris apimtų visus šiuo metu į RPP įtrauktus sektorius, kuriems netaikoma ATLPS.

1 ir 2 galimybių atvejais, poveikio vertinime taip pat aptariamas tinkamas išmetamųjų teršalų mažinimo normų padidinimo lygis, t. y. ar toks padidinimas turėtų būti ženklus ar vidutinis, valstybių narių pastangų paskirstymas ir jų indėlis siekiant bendro tikslo, metinių asignavimų trajektorijų atskaitos taškas ir ATLPS ir LULUCF lankstumo galimybių taikymas.

Iki šiol ES ATLPS direktyva, RPP ir LULUCF reglamentas kartu apėmė skirtingų ekonomikos dalių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ir kiekviename iš jų buvo apibrėžtas aprėptų sektorių indėlis į bendrą tikslą. Kyla konkretūs klausimai dėl anglies dioksido kainodaros, kuri yra svarbi priemonė kovojant su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu, išplėtimo į naujus sektorius.

Kuriant naują kelių transporto ir pastatų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą buvo apsvarstyta paties Reglamento dėl pastangų pasidalijimo taikymo sritis, atsižvelgiant į priemonės veiksmingumą, ekonominį efektyvumą ir teisingumą bei visą klimato politikos struktūrą. Panašiai, LULUCF reglamento taikymo srities pakeitimas pradėjus taikyti žemės naudojimo priemone taip pat gali turėti įtakos RPP taikymo sričiai. Tačiau LULUCF pasiūlyme numatomi nacionaliniai žemės sektoriaus tikslai tik nuo 2030 m., todėl jis neturi įtakos pasiūlymui dėl RPP, kurio terminas yra nustatytas iki 2030 m. Be to, atliekant poveikio vertinimą buvo apsvarstytos ir įvertintos įvairios RPP taikymo srities galimybės, ypač tai, ar sektorius yra įtrauktas ir į RPP, ir į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį ir (arba) tai, ar žemės naudojimo priemonė turėtų įtakos įgyvendinant bendrą ES 2030 m. tikslą

Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymas tokiuose sektoriuose kaip pastatai ir kelių transportas apims maždaug pusę to išmetamųjų teršalų kiekio, kuriam šiuo metu taikomas Reglamentas dėl pastangų pasidalijimo. Kaip ir šiuo metu naudojamos ATLPS atveju, taikant tokią sistemą CO2 kaina bus integruota į ekonominius bei finansinius sprendimus; ji bus svarbi priemonė skatinant ekonomiškai efektyvius šių sektorių įmonių ir vartotojų veiksmus visose valstybėse narėse. Tačiau vien tik anglies dioksido kaina neužtikrins reikiamos atitinkamų sektorių pertvarkos. 2030 m. klimato politikos tikslo įgyvendinimo plane padaryta išvada, kad akivaizdžiai reikia papildomos kryptingos politikos, kad būtų sprendžiami rinkos nepakankamumo ir skirtingų paskatų klausimai, spartinami technologiniai pokyčiai ir koordinuotai vystoma reikalinga infrastruktūra (pavyzdžiui, pastatų renovacijai, elektrifikavimui ir vandenilio technologijų naudojimui pramonėje reikalingos priemonės).

Todėl vien tik apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos nepakanka, kad būtų pasiektas numatytas pastatų ir kelių transporto sektoriuose išmetamų teršalų kiekio sumažinimo tikslas. Tokia galimybė turi būti tinkamai išnagrinėta būsimoje RPP peržiūroje, remiantis šių dviejų sektorių apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos srityje išmoktomis pamokomis.

Pirmenybė teikiama RPP užmojo didinimui, atsižvelgiant į ekonomiškai efektyvias prognozes, kad iki 2030 m. būtų pasiekti 2030 m. klimato politikos tikslo įgyvendinimo plane nustatyti bendri siekiai. Apyvartinių taršos leidimų prekybos išplėtimas į naujus – kelių transporto ir pastatų – sektorius (nenustojant jiems taikyti ir RPP) laikomas papildoma priemone, padėsiančia siekti RPP tikslo, o ne jį pakeičiančia.

Prieš padidinant nacionalinius RPP nustatytus tikslus reikia iš naujo apsvarstyti šios priemonės socialinio teisingumo ir ekonominio efektyvumo aspektus. Kalbant apie socialinį teisingumą, vertinime daroma išvada, kad tikslinio rodiklio nustatymo metodo, kuris grindžiamas BVP vienam gyventojui, atnaujinimas vis dar yra tinkamas, kartu taikant tam tikras tikslines pataisas siekiant išspręsti ekonominio efektyvumo problemas. Apskritai tai paskatins šių sektorių išmetamųjų teršalų kiekio vienam gyventojui konvergenciją visos ES mastu.

Siekiant užtikrinti didžiausią ekonominį efektyvumą, tikimasi, kad visos taikomos lankstumo galimybės bus naudojamos su didesniu užmoju, kurį atspindi 40 % ES RPP tikslas. Laikoma, kad lankstumo priemonės tiek savo mastu, tiek veikimu yra tinkamos, siekiant užtikrinti didesnį visos politikos ekonominį efektyvumą.

2023–2030 m. reikės nustatyti naujas privalomas, metinėmis išmetamųjų teršalų kvotomis išreiškiamas nacionalines ribas, kad iki 2030 m. būtų palaipsniui pasiektas kiekvienos valstybės narės tikslas. Išmetamųjų teršalų kiekis 2023, 2024 ir 2025 m. bus apskaičiuojamas remiantis 2005 m. ir 2016–2018 m. išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio duomenimis, kuriuos Komisija peržiūrėjo pagal RPP 4 straipsnio 3 dalį. Siekiant didesnio tikslumo, metiniai 2026–2030 m. išmetamųjų teršalų kiekiai bus apskaičiuojami remiantis kiekvienos valstybės narės 2021, 2022 ir 2023 m. išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vidurkiu, 2025 m. Komisijai atlikus išsamią nacionalinių apskaitos duomenų peržiūrą.

Be to, 2027 m. Komisija turės atlikti išsamią nacionalinių apskaitos duomenų peržiūrą, siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi RPP, kaip numatyta Valdymo reglamento 38 straipsnyje. Siekdama išvengti nereikalingo užduočių dubliavimo, Komisija įgyvendinimo aktais nustatys šių dviejų išsamių peržiūrų apimtį.

Europos klimato teisės akte numatyta, kad siekiant užtikrinti, kad iki 2030 m. būtų dedama pakankamai klimato kaitos švelninimo pastangų, grynasis absorbentais pašalinto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, siekiant, kad iki 2030 m. grynasis išmetamas jų kiekis būtų sumažintas bent 55 %, turės neviršyti 225 mln. t CO2(e). Ši Europos klimato teisės akto nuostata nepažeidžia Sąjungos teisės aktų peržiūros. Siūlomas LULUCF reglamento užmojų didinimas ir esamų LULUCF lankstumo galimybių paskirstymas pagal kiekvieną 5 metų atitikties užtikrinimo laikotarpį sumažina tikimybę, kad nebus laikomasi Klimato teisės akto reikalavimų. Vis dėlto, siekiant suteikti galimybę valstybėms narėms veiksmingai vykdyti savo atskirus įsipareigojimus, naudinga užtikrinti, kad RPP sektorius būtų lankstus LULUCF sektoriaus atžvilgiu bei apriboti LULUCF sektoriaus lankstumą RPP sektoriaus atžvilgiu.

Siūloma, kad būtų sukurtas naujas papildomo rezervo mechanizmas. Valstybės narės gali nuspręsti jo netaikyti. Šis rezervas gali būti naudojama tikįvykdžius Klimato teisės akto reikalavimus, siekiant, kad būtų laikomasi nacionalinių RPP tikslų, pervedant nepanaudotus LULUCF kreditus 24 antrojo reikalavimų vykdymo laikotarpio pabaigoje toms valstybėms narėms, kurioms jų reikia. Tačiau šio rezervo panaudojimas priklausys nuo to, ar bus viršyti LULUCF sektoriaus veiklos rezultatų lūkesčiai.

• Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas 

Laikantis Komisijos įsipareigojimo užtikrinti geresnį reglamentavimą, pasiūlymas buvo rengiamas įtraukiai, skaidriai ir nuolat bendraujant su suinteresuotosiomis šalimis.

RPP nustatomi išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslai valstybėms narėms nacionaliniu lygmeniu. Todėl valstybės narės turi nuspręsti, kaip tuos tikslus pasiekti (dėl subsidiarumo). Šiuo pasiūlymu, nors jame ir peržiūrimi tikslai, kuriuos kiekviena valstybė narė turi pasiekti iki 2030 m., nesukuriama papildoma administracinė našta nacionalinėms administracijoms, kurios yra pagrindiniai subjektai, kurių atžvilgiu taikomas RPP.

• Pagrindinės teisės 

Pasiūlymu užtikrinamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, visų pirma pripažįstamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje 25 . Juo visų pirma prisidedama prie tikslo užtikrinti aukšto lygio aplinkos apsaugą pagal tvaraus vystymosi principą, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 37 straipsnyje.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI 

Geras pasiūlymo, kuriuo iš dalies keičiamas RPP, įgyvendinimas bus labai svarbus siekiant jo tikslų ir Europos klimato teisės akte nustatytų tikslų. Norint padidinti RPP tikslus, reikės nacionaliniu lygmeniu įgyvendinti papildomas priemones, o valstybės narės turės peržiūrėti ir įgyvendinti griežtesnes klimato veiksmų strategijas. Todėl reikia, kad per penkerius metus (2023–2027 m.) būtų įgyvendintos gebėjimų stiprinimo paramos priemonės, leidžiančios valstybėms narėms prisitaikyti prie daugiau pastangų reikalaujančios strategijos. Bendros numatomos paramos priemonių išlaidos sieks 1 750 000 EUR.

Pasiūlymu taip pat peržiūrimos RPP 7 straipsnyje numatytos LULUCF lankstumo galimybės ir nustatomas naujas savanoriškas rezervas – papildomas rezervas, padedantis valstybėms narėms siekti jų atskirų tikslų, leidžiantis joms 2026–2030 m. naudoti nepanaudotą grynąjį absorbentais pašalintą kiekį su sąlyga, kad 2030 m. bus pasiektas Sąjungos 55 % išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo tikslas, o didžiausias leidžiamas naudoti grynasis absorbentais pašalintas kiekis turės neviršyti 225 mln. T CO2(e), kaip reikalaujama Europos klimato teisės akte. Šiems pakeitimams reikės atlikti Sąjungos registro pakeitimus, kuriuos reikės įgyvendinti padedant išorės rangovui, o numatoma jų kaina – 600 000 EUR.

Vykdant pirmiau minėtas užduotis taip pat reikės padidinti Komisijos tarnybų pajėgumus trim naujais AD etatais, kurie taip pat padės vykdyti bendrų sprendimų priėmimo procesą. Pridedamoje finansinėje teisės akto pažymoje pateikiama išsami informacija apie šio pasiūlymo poveikį ES biudžetui.

IT plėtojimui ir viešiesiems pirkimams iš anksto turės pritarti Europos Komisijos informacinių technologijų ir kibernetinio saugumo valdyba.

5.KITI ELEMENTAI 

• Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka 

Siekiant užtikrinti, kad būtų daroma pažanga siekiant įvykdyti ES ilgalaikius išmetamo dujų kiekio mažinimo įsipareigojimus, būtina, kad valstybės narės reguliariai ir skaidriai teiktų savo įsipareigojimų įgyvendinimo ataskaitas ir kad kartu būtų vykdomos patikimos atitikties patikros. Pagal šią iniciatyvą išlaikoma RPP atitikties užtikrinimo tvarka ir toliau remiamasi Valdymo reglamente numatyta patikima stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistema. Atlikdama reguliarų pažangos vertinimą Komisija naudosis, inter alia, valstybių narių pagal Valdymo reglamentą pateikta ir į ataskaitas įtraukta informacija. Tai informacija apie išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, politiką ir priemones, projekcijas ir prisitaikymo veiksmus. Be to, šia informacija Komisija naudosis atlikdama aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūras ir vykdydama aplinkosaugos veiksmų programų stebėseną. Iš valstybių narių gauta informacija gali būti papildyta informacija, surinkta atliekant tokius sistemingus atmosferos stebėjimus in situ ir tolimuosius stebėjimus, kokie numatyti programoje „Copernicus“.

Pasiūlymo veiksmingumas siekiant patikslintų 2030 m. tikslų priklauso nuo valstybių narių gebėjimo pritaikyti savo planus ir strategijas, kad jos ryžtingiau reaguotų į klimato kaitos iššūkius. Atsižvelgdama į tai Komisija nustatys pajėgumų stiprinimo priemones, kad padėtų valstybėms narėms stengiantis įtraukti patikslintus tikslus į savo nacionalinius klimato planus ir strategijas, įskaitant nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus.

Šia iniciatyva taip pat išlaikomos galiojančios peržiūros nuostatos, kuriomis reikalaujama, kad Komisija per šešis mėnesius nuo kiekvieno bendros pažangos įvertinimo, dėl kurio susitarta pagal Paryžiaus susitarimo 14 straipsnį, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl to, kaip šis reglamentas veikia. Pirmasis bendros pažangos įvertinimas vyks 2023 m., o vėliau bus kartojamas kas penkerius metus.

Galiausiai, RPP, kaip reguliavimo priemonės, aktualumas ir taikymo sritis bus peržiūrimi siekiant sukurti klimato ir energetikos sistemą, kuri bus naudojama po 2030 m., atsižvelgiant į įvairių priemonių sąveiką, visų pirma į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos išplėtimą į naujus sektorius ir žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ir miškininkystės gairių reglamentavimą.

• Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

1 straipsnis 

Šiame straipsnyje nurodyti visi siūlomi RPP pakeitimai:

1)1 straipsnis. Dalykas: atnaujinamas RPP ES lygmeniu nustatyto išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslo atskaitos taškas;

2)2 straipsnis. Taikymo sritys: atsižvelgiant į siūlymą į Direktyvos 2003/87/EB I priedą įtraukti jūrų transportą, pakoreguojamas taikymo srities apibrėžimas;

3)4 straipsnio 2 ir 3 dalys dėl per metus išmetamo teršalų kiekio 2021–2030 m. laikotarpiu: atnaujinama sistemą, pagal kurią Komisija 2023–2030 m. nustatys naujų valstybių narių per metus išmetamą teršalų kiekį. Naujoji sistema apima nacionalinių per metus išmetamųjų teršalų leidimų atnaujinimą, naudojant naujus duomenis, kurie bus prieinami tik nuo 2025 m. Atsižvelgiant į neapibrėžtumą, susijusį su vidutinės trukmės COVID-19 pandemijos poveikiu ekonomikai ir atsigavimo greitį, 2025 m. peržiūros metu bus galima pakoreguoti metinės išmetamų teršalų kvotas 2026–2030 m., užtikrinant, kad jos nebūtų nei per mažos, nei per didelės;

4)6 straipsnio nauja 3a dalis dėl ES ATLPS lankstumo galimybių: Maltai nustatomas terminas, per kurį ji turi nurodyti, ar ketina naudotis didesnėmis ATLPS lankstumo galimybėmis. Šis naujas terminas yra būtinas, atsižvelgiant į tai, kad Malta, dėl jos ekonomikos ypatumų, galės naudotis didesnėmis ATLPS lankstumo galimybėmis, kurios numatomos RPP II priedo pakeitime;

5)7 straipsnis dėl LULUCF absorbentais pašalinto kiekio: LULUCF lankstumo galimybių naudojimas padalijamas į du penkerių metų laikotarpius ir kiekvienam laikotarpiui nustatoma viršutinė riba, kuri atitinka pusę viso kiekio, ir panaikinama 2 dalis, atsižvelgiant į tai, kad planuojamas III priedo pavadinimo pakeitimas bus atliktas pakeitus RPP, kaip siūloma šiame dokumente (žr. tolesnį 9 punktą);

6)Įtrauktas naujas straipsnis (11a straipsnis): nustatomas savanoriškas papildomas rezervas (sudaromas iš nepanaudotų LULUCF kreditų antrojo atitikties laikotarpio pabaigoje), kurį valstybės narės galės naudoti, kad įgyvendintų savo 2030 m. RPP tikslus, su sąlyga, kad ES 55 % tikslas bus pasiektas absorbentais pašalinant tik 225 mln. t CO2ekv., kaip nustatyta Europos klimato teisės akte. Ši papildoma lankstumo galimybė padės vykdyti reikalavimus valstybėms narėms, kurioms gali kilti sunkumų įgyvendinant griežtesnius nacionalinius RPP ir LULUCF nustatytus tikslus (tik laikotarpio pabaigoje);

7)I priedas dėl valstybių narių išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo: įtraukiami nauji valstybių narių išmetamųjų teršalų sumažinimo tikslai iki 2030 m., palyginti su 2005 m., sektoriuose, kuriems taikomas RPP;

8)II priedas dėl ATLPS lankstumo galimybių: Maltos ATLPS lankstumo galimybių riba padidinama nuo 2  iki 7 %;

9)III priedas: priedo pavadinimas pakeičiamas pagal naują 7 straipsnio tekstą.

2021/0200 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 26 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 27 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

1)2016 m. lapkričio mėn. įsigaliojo 2015 m. gruodžio mėn. pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) priimtas Paryžiaus susitarimas (toliau – Paryžiaus susitarimas). Jo šalys susitarė užtikrinti, kad vidutinė temperatūra pasaulyje kiltų gerokai mažiau nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir dėti pastangas apriboti temperatūros kilimą iki 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu;

2)dar prieš įsigaliojant Paryžiaus susitarimui Sąjunga nustatė reguliavimo sistemą, kuria siekiama iki 2030 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 40 %, kaip patvirtino Europos Vadovų Taryba 2014 m. Teisės aktai, kuriais įgyvendinamas šis tikslas, inter alia, yra Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB 28 , nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 29 , kuriuo nustatoma, kad valstybės narės turi įtraukti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekį į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842 30 , kuriuo valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai iki 2030 m. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, sektoriuose, kuriems netaikoma nei Direktyva 2003/87/EB, nei Reglamentas 2018/841;

3)Europos žaliasis kursas 31 apima visą rinkinį viena kitą papildančių priemonių ir iniciatyvų, kuriomis siekiama iki 2050 m. neutralizuoti ES poveikį klimatui ir nustatoma nauja augimo strategija, kurios tikslas – pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurios augimas atsietas nuo išteklių naudojimo. Žaliojo kurso priemonėmis taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Tačiau ši pertvarka skirtingai veikia moteris ir vyrus ir daro ypatingą poveikį kai kurioms nepalankioje padėtyje esančioms grupėms, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems ir rasinių ar etninių mažumų atstovams. Todėl turi būti užtikrinta, kad pertvarka būtų socialiai teisinga ir įtrauki ir nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje;

4)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1119 32 (Europos klimato teisės aktu) Sąjungos teisėje įtvirtintas tikslas iki 2050 m. pasiekti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą. Tame reglamente taip pat nustatytas privalomas Sąjungos įsipareigojimas iki 2030 m. ES viduje išmetamą grynąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (išmetamą ŠESD kiekį atskaičius absorbentais pašalintą jų kiekį) sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m;

5)siekiant įgyvendinti tuos įsipareigojimus ir Sąjungos įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą 33 , priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC), Sąjungos reguliavimo sistema turėtų būti pritaikyta taip, kad ji padėtų siekti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslo;

6)Reglamentu (ES) 2018/842 valstybėms narėms nustatyti įpareigojimai dėl jų minimalių indėlių 2021–2030 m. laikotarpiu siekiant įvykdyti Sąjungos tikslą – sektoriuose, kuriems taikomas to reglamento 2 straipsnis, išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 2030 m. sumažinti 30 %, palyginti su 2005 m. lygiu. Šiuo reglamentu taip pat nustatytos metinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo kvotų nustatymo taisyklės ir valstybių narių pažangos joms užtikrinant jų minimalų indėlį vertinimo taisyklės;

7)nors apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema bus taikoma ir kelių bei jūrų transporto ir pastatų sektorių išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, Reglamento (ES) 2018/842 taikymo sritis išliks tokia pati. Todėl Reglamentas (ES) 2018/842 ir toliau bus taikomas Sąjungos viduje vykdomos laivybos sektoriaus išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, bet nebus taikomas tarptautinės laivybos sektoriaus išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui. Valstybės narės išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuriam taikomas Reglamentas (ES) 2018/842 ir į kurį reikia atsižvelgti vykdant atitikties patikras, ir toliau bus nustatomas atlikus apskaitos duomenų peržiūrą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1999 34 ;

8)savo 2020 m. rugsėjo 17 d. komunikate 35  Komisija nurodė, kad bendrą padidintą tikslą iki 2030 m. pavyks pasiekti tik tokiu atveju, jei prisidės visi sektoriai;

9)savo 2020 m. gruodžio 11 d. išvadose Europos Vadovų Taryba paminėjo, kad 2030 m. tikslą Sąjunga bendrai įgyvendins ekonomiškai efektyviausiu būdu ir visos valstybės narės dalyvaus dedant šias pastangas, atsižvelgdamos į sąžiningumo bei solidarumo aspektus ir nė vieno nepalikdamos nuošalyje, ir kad naujojo 2030 m. tikslo reikia siekti kartu išsaugant ES konkurencingumą ir atsižvelgiant į skirtingą valstybių narių, be kita ko, salose esančių valstybių narių ir salų, pradinę padėtį, konkrečias nacionalines aplinkybes ir išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo potencialą, taip pat dedamas pastangas;

10)kad būtų pasiektas tikslas sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 55 %, sektoriai, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2018/842, turės palaipsniui mažinti išmetamų teršalų kiekį, kol 2030 m. jis bus 40 % mažesnis nei 2005 m.;

11)todėl turi būti peržiūrėti visų valstybių narių išmetamo ŠESD kiekio sumažinimo iki 2030 m. tikslai. Peržiūrint išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo tikslus turėtų būti taikoma ta pati metodologija, kuri buvo taikoma pirmą kartą priimant Reglamentą (ES) 2018/842: pagal ją, siekiant užtikrinti teisingą ir subalansuotą pastangų paskirstymą, valstybių narių indėliai buvo nustatyti atsižvelgiant į skirtingus valstybių narių pajėgumus ir ekonominio efektyvumo galimybes. Taigi kiekvienos valstybės narės didžiausias išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis 2030 m. turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į peržiūrėtą 2005 m. išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kuriam taikomas šis reglamentas, neįtraukiant patikrinto išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kurį išmetė 2005 m. veikę, bet į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą įtraukti tik po 2005 m. įrenginiai;

12)todėl nuo šio reglamento priėmimo metų reikės nustatyti naujas privalomas nacionalines ribas, išreikštas per metus išmetamų ŠESD kiekiais, palaipsniui siekiant kiekvienos valstybės narės 2030 m. tikslo, tuo pat metu laikantis ankstesniems metams nustatytų metinių ribų, nustatytų Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2020/2126 36 ;

13)COVID-19 pandemija Sąjungos ekonomiką ir jos teršalų išmetimą paveikė taip, kad kol kas kiekybiškai to įvertinti iki galo neįmanoma. Kita vertus, Sąjunga diegia didžiausią visų laikų paskatų paketą, kuris taip pat gali turėti įtakos išmetamųjų teršalų kiekiui. Dėl šių neaiškumų tikslinga 2025 m. peržiūrėti išmetamųjų teršalų duomenis ir, jei reikės, pakoreguoti metines išmetamųjų teršalų kvotas;

14)todėl tikslinga 2025 m. atnaujinti metines kvotas 2026–2030 m. Šis atnaujinimas turėtų būti grindžiamas išsamia nacionalinių apskaitos duomenų peržiūra, kurią Komisija atliks siekdama nustatyti kiekvienos valstybės narės 2021, 2022 ir 2023 m. išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vidurkį;

15)Reglamente (ES) 2018/842 numatyta, kad vertinant tam tikrų valstybių narių atitiktį pagal Reglamentą (ES) 2018/842 gali būti atsižvelgiama į tam tikro riboto ATL kiekio panaikinimą (atšaukimą) pagal Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą. Atsižvelgiant į ypatingą Maltos ekonomikos struktūrą, šios valstybės narės nacionalinis išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslas, vertinant pagal bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui, gerokai viršija jos ekonomiškai efektyvaus mažinimo potencialą, todėl tikslinga didinti Maltos galimybes naudotis šia lankstumo galimybe nekeliant grėsmės Sąjungos 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo tikslui;

16)be šios lankstumo galimybės, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi Reglamento (ES) 2018/842 reikalavimų, gali būti naudojamas ribotas naudojant žemę, keičiant žemės naudojimą ir vykdant miškininkystės veiklą (angl. LULUCF) išmetamų ir absorbentais pašalintų teršalų kiekis (LULUCF lankstumo galimybė). Siekiant užtikrinti, kad iki 2030 m. būtų dedama pakankamai klimato kaitos švelninimo pastangų, tikslinga apriboti LULUCF lankstumo galimybės naudojimą, padalijant šios lankstumo galimybės naudojimą į du atskirus laikotarpius, kurių kiekvienas ribojamas iki pusės didžiausio viso grynojo absorbentais pašalinto teršalų kiekio, nustatyto Reglamento (ES) 2018/842 III priede. Taip pat tikslinga suderinti III priedo pavadinimą su 2020 m. spalio 28 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2021/268 atliktu Reglamento (ES) 2018/841 pakeitimu 37 . Todėl nebereikia Reglamente (ES) 2018/842 numatyti teisinio pagrindo, kuriuo vadovaudamasi Komisija galėtų priimti deleguotuosius aktus, norėdama pakeisti jo III priedo pavadinimą. Todėl Reglamento (ES) 2018/842 7 straipsnio 2 dalis turėtų būti išbraukta;

17)atsižvelgiant į tai, kad nuo 2026 m. Reglamentu (ES) 2018/841 bus nustatyta griežtesnė atitikties užtikrinimo tvarka, 2026–2030 m. laikotarpiu tikslinga panaikinti kiekvienos valstybės narės išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio atskaitymus žemės ūkio sektoriuje, jeigu šis kiekis viršija jos absorbentais pašalintą kiekį. Todėl atitinkamai reikėtų iš dalies pakeisti 9 straipsnio 2 dalį;

18)nustačius didesnio užmojo tikslus pagal Reglamentą (ES) 2018/841, sumažės valstybių narių galimybės naudoti grynąjį absorbentais pašalintą kiekį, kuris gali būti naudojamas siekiant užtikrinti atitiktį pagal Reglamentą (ES) 2018/842. Be to, padalijus LULUCF lankstumo galimybes į du atskirus laikotarpius bus dar labiau apribota galimybė grynąjį absorbentais pašalintą kiekį naudoti siekiant užtikrinti atitiktį Reglamento (ES) 2018/842 reikalavimams. Todėl kai kurios valstybės narės gali patirti sunkumų siekdamos įgyvendinti savo tikslus pagal Reglamentą (ES) 2018/842, o kai kuriose (tose pačiose ar kitose) valstybėse narėse gali atsirasti grynasis absorbentais pašalintas kiekis, kurio nebus galima panaudoti siekiant užtikrinti atitiktį Reglamento (ES) 2018/842 reikalavimams. Jei bus pasiekti Reglamento (ES) 2021/1119 3 straipsnyje nustatyti Sąjungos tikslai, ypač susiję su didžiausiu leidžiamu grynuoju absorbentais pašalintu kiekiu, tikslinga sukurti naują savanoriškai naudojamą papildomo rezervo mechanizmą, kuris padės reikalavimų besilaikančioms valstybėms narėms vykdyti savo įsipareigojimus;

19)todėl Reglamentas (ES) 2018/842 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) 2018/842 iš dalies keičiamas taip:

1)1 straipsnyje skaičius „30 %“ pakeičiamas skaičiumi „40 %“;

2)2 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„Šis reglamentas taikomas iš IPCC šaltinių kategorijų – energetikos, pramoninių procesų ir produktų naudojimo, žemės ūkio ir atliekų – išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, nustatytam pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1999*, bet ne vykdant Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytų rūšių veiklą (išskyrus jūrų transporto veiklą) išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui.

*  2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).

3)4 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2. Atsižvelgiant į galimybę pasinaudoti šio reglamento 5, 6 ir 7 straipsniuose numatytomis lankstumo priemonėmis ir korekcijomis pagal jo 10 straipsnio 2 dalį, taip pat atsižvelgiant į visus atskaitymus, susidarančius taikant Sprendimo Nr. 406/2009/EB 7 straipsnį, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis:

a) 2021 ir 2022 m. neviršytų ribos, žymimos linijine trajektorija, kuri pradedama nuo vidutinio 2016, 2017 ir 2018 m. išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, nustatyto pagal šio straipsnio 3 dalį, ir baigiama 2030 m. tai valstybei narei šio reglamento I priedo 1 skiltyje nustatyta riba. Valstybės narės linijinė trajektorija pradedama skaičiuoti arba nuo penkių dvyliktųjų atstumo nuo 2019 m. iki 2020 m., arba nuo 2020 m., priklausomai nuo to, kuriuo atveju tai valstybei narei susidaro mažesnė kvota;

b) 2023, 2024 ir 2025 m. neviršytų ribos, žymimos linijine trajektorija, kuri pradedama 2022 m. nuo tos valstybės narės metinės išmetamųjų teršalų kvotos, nustatytos pagal šio straipsnio 3 dalį, ir baigiama 2030 m. tai valstybei narei šio reglamento I priedo 2 skiltyje nustatyta riba;

c) 2026–2030 m. neviršytų ribos, žymimos linijine trajektorija, kuri pradedama 2024 m. nuo vidutinio 2021, 2022 ir 2023 m. išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kurį valstybė narė pateikia pagal Reglamento (ES) 2018/1999 26 straipsnį, ir baigiama 2030 m. tai valstybei narei šio reglamento I priedo 2 skiltyje nustatyta riba.

3. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais pagal 2 dalyje nustatytas linijines trajektorijas nustatomos kiekvienos valstybės narės 2021–2030 m. metinės išmetamųjų teršalų kiekio kvotos CO2 ekvivalento tonomis.

2021 ir 2022 m. metines išmetamųjų teršalų kvotas ji nustato remdamasi išsamia naujausių 2005 m. ir 2016–2018 m. nacionalinių apskaitos duomenų, kuriuos valstybės narės pateikia pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 7 straipsnį, peržiūra, ir nurodo kiekvienos valstybės narės 2005 m. išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vertę, pagal kurią buvo nustatytos jos metinės išmetamųjų teršalų kvotos.

2023, 2024 ir 2025 m. metines išmetamųjų teršalų kvotas ji nustato remdamasi kiekvienos valstybės narės 2005 m. išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio verte, nurodyta pagal antrą pastraipą, ir peržiūrėtomis 2016, 2017 ir 2018 m. nacionalinių apskaitos duomenų vertėmis, minimomis antroje pastraipoje.

2026–2030 m. metines išmetamųjų teršalų kvotas ji nustato remdamasi kiekvienos valstybės narės 2005 m. išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio verte, nurodyta pagal antrą pastraipą, ir išsamia naujausių 2021, 2022 ir 2023 m. nacionalinių apskaitos duomenų, kuriuos valstybės narės pateikia pagal Reglamento (ES) 2018/1999 26 straipsnį, peržiūra.

4)Į 6 straipsnį įterpiama tokia 3a dalis:

„3a. Malta iki 2023 m. gruodžio 31 d. praneša Komisijai apie ketinimus siekiant atitikties pagal 9 straipsnį pasinaudoti ribotu ES ATLPS leidimų atšaukimu, nurodytu 1 dalyje, neviršydama II priede kiekvieniems 2025–2030 m. laikotarpio metams nurodyto procentinio dydžio“.

5)7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)    Pavadinimas pakeičiamas taip:

„Papildomas grynojo dėl LULUCF absorbuoto kiekio panaudojimas“

b)    1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)    Įžanginis sakinys pakeičiamas taip:

„Tiek, kiek valstybės narės išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis viršija jos tų metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotą, įskaitant metines šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotas, rezervuotas pagal šio reglamento 5 straipsnio 3 dalį, vertinant pagal šio reglamento 9 straipsnį, kaip ji tais metais laikėsi reikalavimų, galima atsižvelgti į kiekį, neviršijantį bendro grynojo absorbuoto ir bendro grynojo išmesto teršalų kiekio, susijusio su bendros žemės apskaitos kategorijomis, nurodytomis Reglamente (ES) 2018/841, sumos, jei:“.

ii)    a punktas pakeičiamas taip:

„a) tos valstybės narės suminis kiekis, į kurį atsižvelgiama už 2021–2025 metus, neviršija pusės tai valstybei narei šio reglamento III priede nustatyto didžiausio bendro grynojo absorbuoto kiekio;

aa) tos valstybės narės suminis kiekis, į kurį atsižvelgiama už 2026–2030 metus, neviršija pusės tai valstybei šio reglamento III priede nustatyto didžiausio bendro grynojo absorbuoto kiekio;

iii)    2 dalis išbraukiama.

6)9 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Jei valstybės narės išmestas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis 2021–2025 m. laikotarpiu, nurodytu Reglamento (ES) 2018/841 4 straipsnyje, viršijo jos absorbuotą kiekį, nustatytą pagal to reglamento 12 straipsnį, vyriausiasis administratorius iš tos valstybės narės metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos atima tokį kiekį, kuris atitinka atitinkamais metais išmestą perviršinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išreikštą CO2 ekvivalento tonomis.“.

7)Įterpiamas šis straipsnis:

„11a straipsnis

Papildomas rezervas

1. Jei iki 2030 m. Sąjunga, laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1119** 3 straipsnio ir neviršydama didžiausio leidžiamo absorbentų indėlio, grynąjį išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažina bent 55 %, palyginti su 1990 m., Sąjungos registre sukuriamas papildomas rezervas.

2. Valstybės narės, nusprendusios neprisidėti prie papildomo rezervo ir juo nesinaudoti, apie savo sprendimą praneša Komisijai ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo.

3. Papildomas rezervas sudaromas iš grynojo absorbuoto kiekio, kurį dalyvaujančios valstybės narės sukaupia 2026–2030 m. laikotarpiu, viršydamos savo atitinkamus tikslus pagal Reglamentą (ES) 2018/841, atėmus:

a)visus kiekius, susijusius su lankstumo galimybėmis, kuriomis pasinaudota pagal Reglamento (ES) 2018/841 11–13b straipsnius,

b)kiekius, į kuriuos buvo atsižvelgta siekiant, kad būtų laikomasi reikalavimų pagal šio reglamento 7 straipsnį.

4. Jei sudaromas papildomas rezervas pagal 1 dalį, dalyvaujanti valstybė narė gali juo pasinaudoti, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

a)valstybės narės išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis viršija jos metines išmetamųjų teršalų kvotas 2026–2030 m. laikotarpiu,

b)valstybė narė išnaudojo lankstumo priemones pagal 5 straipsnio 2 ir 3 dalis,

c)valstybė narė kiek tik buvo įmanoma pagal 7 straipsnį naudojo grynąjį absorbuotą kiekį, net jei tas kiekis nesiekė III priede nustatyto lygio ir

d)valstybė narė neatliko nė vieno grynojo perleidimo kitoms valstybėms narėms pagal 5 straipsnį.

5. Jei valstybė narė atitinka šio straipsnio 4 dalyje išdėstytas sąlygas, ji iš papildomo rezervo gauna papildomą kiekį, kurio jai dar trūksta, ir naudoja jį, kad atitiktų reikalavimus pagal 9 straipsnį.

Jei dėl to susidarantis bendras kiekis, kurį turi gauti visos šio straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas atitinkančios valstybės narės, viršija pagal šio straipsnio 3 dalį papildomam rezervui skirtą kiekį, kiekvienai iš tų valstybių narių turintis atitekti kiekis proporcingai sumažinamas.“

** 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).

8)Reglamento (ES) 2018/842 I priedas pakeičiamas šio reglamento priedo tekstu.

9)II priede Maltai skirtas įrašas pakeičiamas taip:

10)III priedo pavadinimas pakeičiamas taip:

„BENDRAS GRYNASIS ABSORBUOTAS KIEKIS, SUSIJĘS SU ŽEMĖS KATEGORIJOMIS, PATENKANČIOMIS Į REGLAMENTO (ES) 2018/841 TAIKYMO SRITĮ, Į KURIAS VALSTYBĖS NARĖS GALI ATSIŽVELGTI REIKALAVIMŲ LAIKYMOSI 2021–2030 M. LAIKOTARPIU TIKSLAIS, KAIP NUMATYTA ŠIO REGLAMENTO 7 STRAIPSNIO 1 DALIES A PUNKTE“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

Turinys

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

1.4.2Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

1.4.3Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

1.4.4Veiklos rezultatų rodikliai

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pavyzdžiui, koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3Panašios patirties išvados

1.5.4Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams

3.2.1Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka

3.2.2Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas

3.2.3Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka

3.2.4Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) 

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su: 

◻ nauju veiksmu 

◻ nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 38  

✓ esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

◻ vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują veiksmą 

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

1.4.2Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

1.4.3Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

1.4.4Veiklos rezultatų rodikliai

Nurodyti pažangos ir pasiekimų stebėsenos rodiklius.

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 

1.5.1Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pavyzdžiui, koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3Panašios patirties išvados

1.5.4Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

◻ trukmė ribota

–◻    galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD],

–◻    įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM, o mokėjimų asignavimų – nuo MMMM iki MMMM.

✓ trukmė neribota

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 39  

✓ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

✓    padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

◻    vykdomųjų įstaigų

◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

◻ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

◻ trečiosioms valstybėms arba jų paskirtiems organams;

◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

◻ EIB ir Europos investicijų fondui;

◻ Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose nurodytoms institucijoms;

◻ viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

◻ atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS 

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės 

Nurodyti dažnumą ir sąlygas

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os) 

2.2.1Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą) 

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės 

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pavyzdžiui, išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės) 

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

·Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės Netaikoma.

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams 

3.2.1Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka 

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

–✓    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Šią dalį pildyti naudojant administracinio pobūdžio biudžeto duomenų lentelę, kuri pirmiausia bus pateikta finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos priede (Vidaus taisyklių V priedas) ir įkelta į „DECIDE“ tarnybų tarpusavio konsultacijoms.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.2Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas 

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.3Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka 

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–✓    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų priemonei valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.1.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–✓    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

3.2.4Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa 

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–✓    Galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.

–◻    Reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, kaip apibrėžta DFP reglamente.

–◻    Reikia persvarstyti DFP.

3.2.5Trečiųjų šalių įnašai 

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–✓    nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

–◻    numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.3.Numatomas poveikis įplaukoms 

–✓    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

–◻    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

–◻    nuosaviems ištekliams

–◻    kitoms pajamoms

–nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms ◻    

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Kitos pastabos (pavyzdžiui, poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

(1)    COM(2019) 640 final.

(2)    COM(2018) 773 final.

(3)    COM(2020) 690 final.

(4)    Europos Vadovų Taryba, 2020 m. gruodžio 10–11 d., EUCO 22/20 CO EUR 17 CONCL 8.

(5)    2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).

(6)    2018 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, OL L 156, 2018 6 19, p. 26).

(7)    29 % 27 ES valstybėse narėse.

(8)    Remiantis 2020 m. ES atskaitos scenarijumi (angl. REF), kuris naudojamas kaip poveikio vertinimo atskaitos taškas (žr. poveikio vertinimo 5.1 punktą).

(9)    COM(2016) 0860 final.

(10)    2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

(11)    2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).

(12)    2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, OL L 315, 2012 11 14, p. 1.

(13)    COM(2021) 82 final.

(14)    2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).

(15)    COM(2021) 219 final.

(16)    COM(2016) 483 Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Sprendimo Nr. 406/2009/EB įgyvendinimo vertinimo, kaip numatyta jo 14 straipsnyje.

(17)    2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (OL L 140, 2009 6 5, p. 136).

(18)    Atsiliepimai pateikiami Europos Komisijos svetainės „Išsakykite savo nuomonę“, skiltyje „Nacionalinių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslų (Reglamentas dėl pastangų pasidalijimo) peržiūra atsižvelgiant į 2030 m. klimato politikos tikslo įgyvendinimo planą“ ir su jais galima susipažinti spustelėjus šią nuorodą: Grįžtamoji informacija apie įžanginį poveikio vertinimą .

(19)    Modeliavimu pagrįstos energetikos, transporto sektorių ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio prognozės iki 2050 m., grindžiamos nuosekliu visos ES, valstybių narių ir ES politikos sričių prielaidų rinkiniu bei valstybių narių ypatybėmis; ir pasikliaunant konsultacijomis su valstybių narių ekspertais.

(20)    Šiuo metu galiojanti politikos strategija apima 2019 m. pabaigoje priimtas ES iniciatyvas ir galutiniuose nacionaliniuose energetikos ir klimato planuose nustatytus nacionalinius tikslus, politiką ir priemones.

(21)     https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX:52020SC0176  

(22)     https://ec.europa.eu/clima/sites/clima/files/docs/pages/com_2018_733_analysis_in_support_en_0.pdf

(23)    Daugiau informacijos ir modelio dokumentai: https://e3modelling.com/modelling-tools/primes/

(24)    Nepanaudotas grynasis absorbentais pašalintas kiekis yra tas, kuriam netaikomos šiuo metu galiojančio RPP 7 straipsnyje numatytos LULUCF lankstumo galimybės ir jis nenaudojamas naujai sukurtame LULUCF saugos rezerve.

(25)    COM(2019) 640 galutinis.

(26)    OL C , , p. .

(27)    OL C , , p. .

(28)    2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB, OL L 275, 2003 10 25, p. 32.

(29)    2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES (OL L 156, 2018 6 19, p. 1).

(30)    2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 156, 2018 6 19, p. 26).

(31)    2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“, COM(2019) 640 final.

(32)    2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).

(33)    Paryžiaus susitarimas (OL L 282, 2016 10 19, p. 4).

(34)    2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).

(35)    COM(2020) 562 final.

(36)    2020 m. gruodžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/2126, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/842 nustatomos valstybių narių metinės 2021–2030 m. laikotarpio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kvotos (OL L 426, 2018 12 17, p. 58).

(37)    2020 m. spalio 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/268, kuriuo dėl 2021–2025 m. valstybių narių taikytinų miškų atskaitos lygių iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/841 IV priedas (OL L 60, 2021 2 22, p. 21).

(38)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(39)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos „BudgWeb“ interneto svetainėje: https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/EN/man/budgmanag/Pages/budgmanag.aspx  

(40)    Atlikti darbai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pavyzdžiui, finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

(41)    Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.

(42)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 proc. surinkimo sąnaudų.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 07 14

COM(2021) 555 final

PRIEDAS

prie Pasiūlymo dėl

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį

{SEC(2021) 555 final} - {SEC(2021) 612 final} - {SWD(2021) 553 final} - {SWD(2021) 611 final} - {SWD(2021) 612 final}

PRIEDAS

VALSTYBIŲ NARIŲ IŠMETAMO ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIO SUMAŽINIMO ĮPAREIGOJIMAI, NUMATYTI 4 STRAIPSNIO 1 DALYJE