EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 03 09

COM(2021) 118 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis: Europos skaitmeninio dešimtmečio kelias

1.Jėgų suvienijimas: skaitmeninė transformacija Europos atsparumui didinti

Vos per metus dėl COVID-19 pandemijos skaitmenizacijos vaidmuo ir suvokimas mūsų visuomenėje ir ekonomikoje iš esmės pasikeitė, o skaitmenizacijos procesas paspartėjo. Dabar skaitmeninės technologijos yra būtinos norint dirbti, mokytis, pramogauti, bendrauti, apsipirkti ir pasinaudoti įvairiose srityse – nuo sveikatos priežiūros paslaugų iki kultūros – teikiamomis galimybėmis. Be to, paaiškėjo, kokį lemiamą vaidmenį gali atlikti perversminės inovacijos 1 . Pandemija taip pat atskleidė mūsų skaitmeninės erdvės silpnąsias vietas, jos priklausomybę nuo neeuropinių technologijų ir dezinformacijos poveikį demokratinėms visuomenėms.

Atsižvelgiant į šiuos uždavinius, mūsų užmojai yra kaip niekad aktualūs: vykdyti skaitmeninę politiką, sudarančią sąlygas žmonėms ir įmonėms siekti į žmogų orientuotos, tvarios ir geresnės skaitmeninės ateities. Europa turės pasinaudoti savo privalumais – atvira ir konkurencinga bendrąja rinka, Europos vertybes įtvirtinančiomis griežtomis taisyklėmis, savo kaip atkaklios veikėjos, vykdančios sąžiningą ir taisyklėmis grindžiamą tarptautinę prekybą, vaidmeniu, patikima pramonine baze, aukštos kvalifikacijos piliečiais ir tvirta pilietine visuomene. Kartu ji turės atidžiai įvertinti ir šalinti visus strateginius trūkumus ir spręsti pažeidžiamumo bei itin pavojingo priklausomumo problemas, dėl kurių kyla pavojus jos užmojų įgyvendinimui, taip pat paspartinti atitinkamas investicijas 2 .

Tarpusavio ryšiais sujungtame pasaulyje Europa skaitmeninį suverenumą įgis kurdama ir diegdama technologinius pajėgumus taip, kad žmonės ir įmonės galėtų naudotis skaitmeninės transformacijos teikiamomis galimybėmis ir kad būtų prisidedama prie sveikesnės ir ekologiškesnės visuomenės kūrimo 3 .

2020 m. rugsėjo mėn. pranešime apie Sąjungos padėtį Komisijos Pirmininkė U. von der Leyen paskelbė, kad Europa turėtų užsitikrinti skaitmeninį suverenumą, siekdama bendros aiškiais tikslais ir principais grindžiamos 2030 m. ES vizijos. Pirmininkė pirmiausia pabrėžė Europos debesijos, pirmavimo plėtojant etišką dirbtinį intelektą, visiems saugios skaitmeninės tapatybės ir gerokai patobulintos duomenų, superkompiuterių ir ryšio infrastruktūros svarbą. Reaguodama į tai, Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos iki 2021 m. kovo mėn. pateikti išsamų skaitmeninės politikos kelrodžio dokumentą, kuriame būtų išdėstyti 2030 m. skaitmeniniai užmojai, nustatyta stebėsenos sistema ir nurodyti pagrindiniai orientyrai bei šių užmojų įgyvendinimo priemonės.

Suteikiant šį politinį postūmį raginama aktyviau tęsti praeitame dešimtmetyje pradėtą darbą, kad remiantis visapusiškai veikiančios bendrosios skaitmeninės rinkos 4 plėtros pažanga ir aktyviau įgyvendinant Europos skaitmeninės ateities formavimo 5 strategijoje nustatytus veiksmus paspartėtų Europos skaitmeninė transformacija. Strategijoje išdėstyta politikos reformos, jau pradėtos priėmus Duomenų valdymo aktą, Skaitmeninių paslaugų aktą, Skaitmeninių rinkų aktą ir Kibernetinio saugumo strategiją, programa 6 . Skaitmeninei transformacijai reikalingos investicijos bus remiamos pagal kelias Sąjungos biudžeto priemones, įskaitant sanglaudos politikos programas, techninės paramos priemonę ir Skaitmeninės Europos programą. Teisėkūros institucijoms susitarus skaitmeninei transformacijai ir šiai reformos darbotvarkei įgyvendinti skirti bent 20 proc. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų, Europos skaitmeninio dešimtmečio kelias galės būti tiesiamas ant tvirto finansinio pagrindo.

2.2030 m. vizija – įgalinti piliečiai ir įmonės

Europos kelias skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės link grindžiamas solidarumo, klestėjimo ir tvarumo principais, kurių pagrindas – galimybių jos piliečiams ir įmonėms suteikimas, kartu užtikrinant skaitmeninės ekosistemos ir tiekimo grandinių saugumą ir atsparumą.

Viena iš svarbiausių pandemijos pamokų – skaitmeninės technologijos gali suburti žmones nepriklausomai nuo jų fizinės buvimo vietos. Skaitmeninė infrastruktūra ir spartus ryšys suteikia žmonėms naujų galimybių. Skaitmenizacija gali tapti lemiamu teisių ir laisvių užtikrinimo veiksniu, sudarančiu sąlygas žmonėms peržengti konkrečių teritorijų ar bendruomenių grupių ribas arba išsivaduoti iš socialinės padėties sąlygojamo ribotumo ir atveriančiu naujas galimybes mokytis, linksmintis, dirbti, tyrinėti ir įgyvendinti savo siekius. Tai sudarys sąlygas formuotis mažiau nuo geografinio atstumo priklausančiai visuomenei, kurioje dirbti, mokytis, bendrauti su viešojo administravimo institucijomis, valdyti savo finansus bei atlikti mokėjimus, naudotis sveikatos priežiūros sistemomis ir automatizuotomis transporto sistemomis, dalyvauti demokratiniame gyvenime, pramogauti arba susitikti ir diskutuoti su kitais žmonėmis galės bet kurioje ES vietoje, įskaitant kaimo ir atokius regionus, gyvenantys žmonės.

Tačiau krizė taip pat atskleidė mūsų skaitmeninės erdvės silpnąsias vietas, jos didesnę priklausomybę nuo svarbiausių, dažnai ne ES, technologijų ir kelių didžiųjų technologijų įmonių, be to, per ją padidėjo suklastotų produktų srautas, kibernetinių vagysčių skaičius ir mūsų demokratinėms visuomenėms daromas dezinformacijos poveikis. Maža to, atsirado nauja skaitmeninė atskirtis ne tik tarp gerai sujungtų miesto vietovių ir kaimo bei atokių teritorijų, bet ir tarp galinčių ir negalinčių visapusiškai naudotis turtinga, prieinama ir saugia skaitmenine erdve, kurioje teikiamos įvairios paslaugos. Panaši atskirtis atsirado ir tarp tų įmonių, kurios jau gali visapusiškai naudotis skaitmeninės aplinkos teikiamomis galimybėmis, ir tų, kurios dar nėra visiškai skaitmenizuotos. Šiuo požiūriu COVID-19 pandemija atskleidė naują skaitmeninio skurdo problemą, todėl būtina užtikrinti, kad skaitmenine transformacija kaip raktu į geresnį ir sėkmingesnį gyvenimą galėtų pasinaudoti visi Europos piliečiai ir įmonės. 2030 m. Europos vizija – sukurti skaitmeninę visuomenę, kurioje niekas nebūtų paliktas nuošalyje.

Šiuo metu, kai vis daugiau europiečių baiminasi dėl savo ekonominio saugumo arba padėties, skaitmenizacija suteikia žmonėms naujų gerovės šaltinių 7 , nes ji sudaro sąlygas verslininkams inovuoti, steigti ir plėsti verslą savo gyvenamojoje vietoje, atveria visos Europos ir pasaulio rinkas ir investicijų galimybes ir sudaro sąlygas kurti naujas darbo vietas.

Skaitmeninės technologijos gali labai padėti įgyvendinti Europos žaliojo kurso tikslus. Diegiant skaitmeninius sprendimus ir naudojant duomenis bus lengviau pereiti prie atsparesnės žiedinės neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Dalykines keliones pakeičiant vaizdo konferencijomis mažinamas išmetamas teršalų kiekis, o naudojant skaitmenines technologijas sudaromos sąlygos ekologiškesniems procesams žemės ūkio, energetikos, pastatų, pramonės ar miestų planavimo ir paslaugų sektoriuose – taip prisidedama prie Europos pasiūlyto tikslo iki 2030 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc. ir geriau apsaugoti mūsų aplinką. Reikės pasirūpinti didesniu pačių skaitmeninių infrastruktūrų bei technologijų tvarumu ir energijos vartojimo bei išteklių naudojimo jose efektyvumu. Pasinaudodamos inovacijomis ir taikydamos plataus užmojo ekologinius standartus, skaitmeninę transformaciją vykdančios įmonės galės diegti mažesnio aplinkosauginio pėdsako ir didesnio energijos vartojimo bei medžiagų naudojimo efektyvumo skaitmenines technologijas.

Norint užtikrinti, kad būtų paisoma Europos taisyklių ir gerbiamos jos vertybės, būtina atspari, saugi ir patikima infrastruktūra ir technologijos. Esminiai ES ekonominės sėkmės ir atsparumo garantai – stipri bendroji rinka, sąžininga konkurencija ir sklandžiai veikianti taisyklėmis grindžiama prekyba.

Kita vertus, skaitmeninės technologijos daugiausia plėtojamos už ES ribų 8 , o valstybių narių skaitmenizacijos konvergencija tebėra menka, ir tai trukdo pasiekti masto ekonomiją 9 . Padidinusi vidinius privalumus ir pajėgumus, ES taps stipresne tarptautine partnere. Kad ES būtų sudarytos sąlygos ypatingos svarbos technologijas plėtoti taip, kad būtų skatinamas didesnis našumas ir ekonomikos vystymasis, o kartu visapusiškai atsižvelgiama į visuomenės vertybes ir visuomeninius tikslus, būtina pasinaudojant visais susijusiais ES fondais bei nacionalinėmis lėšomis labai padidinti investicijas ir, be kita ko, pritraukti didelių privačių investicijų.

3.    Keturios pagrindinės ES trajektorijos kryptys

Siekdama 2030 m. ES skaitmeninės politikos užmojus paversti konkrečiais tikslais ir užtikrinti šių tikslų įgyvendinimą, Komisija siūlo nustatyti skaitmeninės politikos kelrodį. Kelrodžio pagrindą sudarys patobulinta ES trajektorijos stebėsenos sistema 10 , pagal kurią bus stebima skaitmeninės transformacijos sparta, Europos strateginių skaitmeninių pajėgumų trūkumai ir skaitmeninių principų įgyvendinimas. Dokumente bus numatytos vizijos įgyvendinimo priemonės ir nustatyti svarbiausi keturių pagrindinių krypčių orientyrai. Pirmosios dvi kryptys yra infrastruktūros skaitmeniniai pajėgumai ir švietimas bei įgūdžių tobulinimas, o kitos dvi – verslo ir viešųjų paslaugų skaitmeninė transformacija.

3.1.    Skaitmeninių įgūdžių turintys gyventojai ir aukštos kvalifikacijos skaitmeninės srities specialistai

Jei ateities pasaulyje norime būti savo likimo šeimininkai, pasitikintys savo priemonėmis, vertybėmis ir pasirinkimais, turime kliautis skaitmeninių įgūdžių ir gebėjimų turinčiais piliečiais bei skaitmeninių įgūdžių turinčia darbo jėga ir turėti daug daugiau skaitmeninės srities ekspertų nei šiandien. Tai turėtų būti skatinama kuriant našią skaitmeninio švietimo ekosistemą ir vykdant veiksmingą politiką, kuria puoselėjami ryšiai su viso pasaulio specialistais ir jie pritraukiami.

Skaitmeniniai įgūdžiai bus labai svarbūs stiprinant mūsų, kaip visuomenės, kolektyvinį atsparumą. Europos įgūdžių darbotvarkėje 11 nurodyta, kad pagrindiniai visų piliečių skaitmeniniai įgūdžiai ir galimybė darbuotojams įgyti naujų specializuotų skaitmeninių įgūdžių yra būtina aktyvaus dalyvavimo skaitmeniniame dešimtmetyje sąlyga.

Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane iškeltas tikslas pasiekti, kad 2030 m. bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius turėtų 80 proc. suaugusiųjų 12 . Kad visi Europos gyventojai galėtų visapusiškai naudotis įtraukios skaitmeninės visuomenės teikiama nauda, skaitmeniniams principams skirtame skyriuje (4 skirsnyje) nurodoma, jog galimybė gauti išsilavinimą, padedantį įgyti pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, turėtų būti visų ES piliečių teisė, o mokymasis visą gyvenimą turėtų tapti realybe.

Be to, turėdama bendruosius skaitmeninius įgūdžius visuomenė galėtų pasitikėti skaitmeniniais produktais ir internetinėmis paslaugomis, atpažinti dezinformaciją ir bandymus sukčiauti, apsisaugoti nuo kibernetinių išpuolių, aferų ir sukčiavimo internete, o vaikai išmoktų suprasti begalę internete randamos informacijos ir joje naršyti.

Aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai – tai daugiau nei labai geros programavimo žinios arba kompiuterijos mokslo pagrindai. Skaitmeninis mokymas ir švietimas turėtų padėti darbuotojams įgyti specializuotų skaitmeninių įgūdžių, kad jie galėtų užimti kokybiškas darbo vietas bei užsitikrinti sėkmingą karjerą. Iki 2019 m. IRT specialistų skaičius kasmet didėjo 4,2 proc. ir 2019 m. jis siekė 7,8 mln. Jei ši tendencija nepakis, ES numatomas 20 milijonų ekspertų poreikis tokiose pagrindinėse srityse, kaip kibernetinis saugumas arba duomenų analizė, liks anaiptol nepatenkintas. Daugiau nei 70 proc. įmonių nurodo, kad tinkamus skaitmeninius įgūdžius turinčių darbuotojų trūkumas – viena iš kliūčių investicijoms. Be to, matomas didelis lyčių disbalansas: moterys sudaro tik vieną šeštadalį IRT specialistų ir vieną trečdalį gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos absolventų 13 . Padėtį dar labiau apsunkina pajėgumų, susijusių su specialiojo ugdymo ir mokymo programomis, tokiose srityse, kaip dirbtinis intelektas ir kvantinis bei kibernetinis saugumas, trūkumas ir menkas skaitmeninės srities dalykų bei mokomųjų multimedijos priemonių integravimas į kitas disciplinas. Norint spręsti šią problemą, reikalingos didžiulės investicijos į būsimų darbuotojų kartų mokymą ir darbo jėgos kvalifikacijos kėlimą bei perkvalifikavimą.

Kad būtų pasiekti JT darnaus vystymosi tikslai, vietos veiksmus turėtų papildyti parama visuotiniam skaitmeniniam raštingumui didinti. Pagal programą „Erasmus+“ bus atvertos galimybės ir trečiųjų šalių skaitmeninių technologijų inžinieriams bei specialistams ir bus apskritai pagerinta skaitmeninė mokymosi aplinka. Afrikoje bendrųjų skaitmeninių įgūdžių programas rengti ir valdžios sektoriui dalykinėmis žiniomis bei projektais padėti mokyklas ir švietimo įstaigas atvesti į skaitmeninį amžių galėtų nacionalinės skaitmeninių įgūdžių ir užimtumo koalicijos. Be to, skaitmeniniai įgūdžiai ir raštingumas tampa viena iš pagrindinių skaitmeninių gebėjimų formavimo temų, nagrinėjamų mūsų santykių su Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalimis kontekste.

Iki 2030 m. pasaulinė konkurencija dėl specialistų bus didžiulė, nes dalykinių žinių toliau trūks ir jos bus esminis inovacijų, našumo augimo ir klestėjimo visose šalyse veiksnys. Vykstant ES skaitmeninei transformacijai bus svarbu puoselėti ES patrauklumą ir skatinti vykdyti skaitmeninės srities specialistų paramos programas.

3.2.    Saugi, naši ir tvari skaitmeninė infrastruktūra

Tik turėdama junglumo, mikroelektronikos ir gebėjimo apdoroti didžiulius duomenis požiūriu tvarią skaitmeninę infrastruktūrą, kurioje šie elementai sudaro sąlygas kitiems technologiniams pokyčiams ir padeda didinti mūsų pramonės konkurencingumą, Europa galės užsitikrinti skaitmeninės lyderės pozicijas. Visose šiose srityse reikalingos didžiulės investicijos, kurioms įgyvendinti Europos mastu reikalingas koordinavimas.

Puikus ir saugus ryšys visiems ir visur Europoje yra būtina sąlyga, kad visuomenės gyvenime galėtų visapusiškai dalyvauti kiekviena įmonė ir pilietis. Labai svarbu iki 2030 m. užtikrinti gigabitinį ryšį. Šį užmojį galima pasiekti naudojant bet kokį technologijų derinį, tačiau daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama tvaresniam naujos kartos fiksuotajam, judriajam ir palydoviniam ryšiui, kuris būtų užtikrinamas diegiant itin didelio pralaidumo tinklus, įskaitant 5G ryšį, grindžiamus sparčiu ir efektyviu spektro paskyrimu ir 5G kibernetinio saugumo priemonių rinkiniu 14 , o ateityje numatant plėtoti 6G ryšį 15 .

Vėlesniais šio dešimtmečio metais tokių tinklo technologijų naudojimas namų ūkiuose, augant itin didelio pralaidumo ryšio poreikiui, didės. Manoma, kad iki šio dešimtmečio pabaigos naujos skaitmeninio ryšio funkcijos ir galimybės, kaip antai didelio tikslumo holografinės medijos ir skaitmeniniai pojūčiai tinkluose, suteiks visiškai naują perspektyvą skaitmeninei visuomenei ir padidins gigabitinio ryšio poreikį. Dar gerokai anksčiau nei dešimtmečio pabaigoje įmonėms reikės specialių gigabitinių jungčių ir duomenų infrastruktūros debesijos kompiuterijos paslaugoms teikti ir duomenims apdoroti, o mokykloms ir ligoninėms – e. švietimo ir e. sveikatos paslaugoms teikti. Itin našioms kompiuterinėms sistemoms (HPC) reikės terabitinių jungčių duomenims tikruoju laiku apdoroti.

Europos skaitmeninė lyderystė ir konkurencingumas pasaulio mastu priklauso nuo tvirto vidinio ir išorinio junglumo – tuo turėtų būti grindžiamas mūsų tarptautinis bendradarbiavimas, visų pirma su Europos laiko juostose esančiomis šalimis, kartu atsižvelgiant į duomenų perdavimo tinklų sietuvų diegimą ES periferinių šalių kaimynystėje. ES yra parengusi išsamią bendradarbiavimo programą, apimančią plačiajuosčio ryšio diegimą, su Vakarų Balkanų ir Rytų šalimis partnerėmis. Europa bus susieta su savo partneriais kaimyninėse šalyse ir Afrikoje, be kita ko, antžeminiais ir jūriniais kabeliais ir per saugią palydovų sistemą. Be to, pasinaudodama naujais partnerystės susitarimais su Indija ir Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN) dėl junglumo, ES aktyviau įgyvendins strategiją dėl glaudesnių Europos ir Azijos sąsajų. Pradėjus įgyvendinti Skaitmeninio aljanso su Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalimis junglumui skirtą dalį, su tomis šalimis bus sudarytas skaitmeninės partnerystės susitarimas, kurio pagrindas – BELLA kabelio tiesimo projektas.

Jei junglumas yra būtina skaitmeninės transformacijos sąlyga, mikroprocesoriai yra daugumos pagrindinių strateginių vertės grandinių, tokių kaip susietieji automobiliai, telefonai, daiktų internetas, itin našūs kompiuteriai, tinklo paribio kompiuteriai ir dirbtinis intelektas, pirminiai elementai. Europa projektuoja ir gamina aukščiausios klasės lustus, tačiau yra didelių spragų, visų pirma pažangiųjų gamybos technologijų ir lustų projektavimo srityse, dėl kurių Europa tampa įvairiais atžvilgiais pažeidžiama 17 .

Tam, kad skaitmeninė infrastruktūra tarnautų piliečiams, MVĮ, viešajam sektoriui ir didelėms bendrovėms, reikia itin našių kompiuterinių sistemų ir plačios duomenų infrastruktūros. Šiandien Europoje sugeneruoti duomenys paprastai saugomi ir apdorojami už Europos ribų, o jų vertė taip pat gaunama už Europos ribų 19 . Nors duomenis kuriančioms ir naudojančioms įmonėms turėtų būti palikta pasirinkimo teisė, dėl tokios padėties gali kilti pavojus kibernetiniam saugumui, tiekimo pažeidžiamumo rizika, pavojus paslaugų teikėjo keitimo galimybėms ir neteisėtos trečiųjų šalių prieigos prie duomenų rizika 20 . Kadangi ES įsisteigę debesijos paslaugų teikėjai užima tik nedidelę debesijos rinkos dalį, ES nėra apsaugota nuo tokios rizikos ir pavojų ir ribojamos Europos skaitmeniniam sektoriui aktualios investavimo į duomenų apdorojimo rinką galimybės. Be to, atsižvelgdama į duomenų centrų ir debesijos infrastruktūros poveikį energijos vartojimui, ES turėtų imtis iniciatyvos iki 2030 m. užtikrinti, kad jų poveikis klimatui taptų neutralus ir energija būtų vartojama efektyviai, o jų perteklinė energija būtų naudojama mūsų namams, įmonėms ir bendroms viešosioms erdvėms šildyti. Tobulindama skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą (DESI), Komisija įdiegs Europos įmonių naudojamų duomenų centrų ir elektroninių ryšių tinklų energijos vartojimo efektyvumo matavimo mechanizmus.

Europos duomenų strategijoje pabrėžiama, kad generuojamų duomenų kiekis labai didėja, ir tikimasi, kad vis daugiau duomenų bus apdorojama tinklo paribyje, arčiau naudotojų ir duomenų generavimo vietų. Šiai pertvarkai įgyvendinti reikės kurti bei diegti iš esmės naujas duomenų apdorojimo technologijas, apimančias tinklo paribį, ir atsisakyti centralizuotos debesijos infrastruktūros modelių. Kad galėtų atsižvelgti į šias vis didesnio duomenų apdorojimo pajėgumų paskirstymo ir decentralizavimo tendencijas ir pašalinti tinkamos – Europos įmonių ir viešojo administravimo institucijų poreikius atitinkančios – debesijos paslaugų pasiūlos trūkumą, Europa turi stiprinti savo debesijos infrastruktūrą ir pajėgumus 21 .

Vis dėlto debesijos ir tinklo paribio ekosistema Europos įmonėms ir viešojo administravimo institucijoms visapusiškos naudos duos tik tuo atveju, jei kartu bus užtikrinti pažangiausi kompiuterijos pajėgumai. Todėl, pasinaudojant jau įsteigta Europos našiosios kompiuterijos bendrąja įmone, bus paspartintas bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis siekiant diegti pasaulio mastu moderniausią sujungtą superkompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos duomenų infrastruktūrą.

Be to, ES turi investuoti į naujas kvantines technologijas. ES turėtų pirmauti pasaulyje kurdama kvantinius kompiuterius, kurie būtų visiškai programuojami ir prieinami iš bet kurios Europos vietos, o kartu labai efektyviai vartotų energiją ir kurie galėtų per kelias valandas išspręsti tai, kas šiuo metu išsprendžiama per šimtus dienų ar net ne vienus metus.

3.3.    Skaitmeninė įmonių transformacija

COVID-19 pandemijos metu skaitmeninės technologijos tapo labai svarbiu daugelio įmonių veiklos elementu. Iki 2030 m. skaitmeninės technologijos, įskaitant 5G, daiktų internetą, tinklo paribio kompiuteriją, dirbtinį intelektą, robotiką ir papildytąją realybę, ne tik bus naudojamos kaip priemonės, bet ir sudarys naujų produktų, naujų gamybos procesų ir naujų verslo modelių, grindžiamų sąžiningu dalijimusi duomenimis duomenų ekonomikoje, pagrindą. Todėl, greitai priėmus ir pradėjus įgyvendinti Komisijos pasiūlymus dėl bendrosios skaitmeninės rinkos ir Europos skaitmeninės ateities formavimo strategijų 23 , paspartės įmonių skaitmeninė transformacija ir bus užtikrinta teisinga ir konkurencinga skaitmeninė ekonomika. Reikės pasirūpinti, kad vienodos veiklos sąlygos būtų užtikrintos ir užsienio šalyse.

Įmonių transformacija priklausys nuo jų gebėjimo naujas skaitmenines technologijas diegti greitai ir įvairiose srityse, įskaitant lėčiau skaitmenizuojamas pramonės ir paslaugų ekosistemas. Teikiant ES paramą, visų pirma pagal bendrosios rinkos, Skaitmeninės Europos ir sanglaudos programas, bus skatinamas skaitmeninių pajėgumų, įskaitant pramonės duomenų erdves, kompiuterijos pajėgumus, atviruosius standartus, bandymų ir eksperimentų infrastruktūrą, diegimas ir naudojimas.

Įmonės turėtų būti skatinamos diegti mažesnio aplinkosauginio pėdsako ir didesnio energijos vartojimo ir medžiagų naudojimo efektyvumo skaitmenines technologijas ir produktus. Spartus skaitmeninių technologijų diegimas būtinas tam, kad būtų sudarytos sąlygos išteklius naudoti intensyviau ir veiksmingiau, o padidinus Europos medžiagų panaudojimo našumą sumažės gamybos sąnaudos ir mūsų pažeidžiamumas tiekimo sukrėtimų atveju.

Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pažangiosioms ir perversminėms inovacijoms. Europoje jau steigiasi tiek pradedančiųjų įmonių, kiek JAV, tačiau, kad jos galėtų sparčiai augti ir plėsti veiklą, reikalingos palankesnės sąlygos ir tikrai veikianti bendroji rinka 25 . Europa pasirūpino įvairiomis priemonėmis 26 , tačiau jos investicijų, skirtų augančioms pradedančiosioms įmonėms finansuoti, trūkumas, palyginti su JAV ir netgi Kinija, vis dar yra didelis. Vienaragio statusą jau pasiekė nemažai ES įmonių, tačiau jų galėtų būti ir daugiau. Palankesnės sąlygos tarpvalstybiniu mastu augti ir, be kita ko, turėti daugiau galimybių gauti finansavimą veiklos plėtrai gali būti sudarytos taikant Pažangios startuolių šalies ES standartą 27 .

Šiame perėjimo procese MVĮ tenka pagrindinis vaidmuo – ne tik dėl to, kad jos sudaro didžiąją dalį ES įmonių, bet ir dėl to, kad jos yra labai svarbus inovacijų šaltinis 28 . Padedamos daugiau kaip 200 skaitmeninių inovacijų centrų ir sektoriaus klasterių, 2030 m. MVĮ jau turėtų turėti lengvą tinkamai reguliuojamą prieigą prie skaitmeninių technologijų ar duomenų sąžiningomis sąlygomis ir galėti naudotis tinkama parama skaitmenizacijai. Todėl daugiau kaip 200 Europos skaitmeninių inovacijų centrų ir sektoriaus klasterių visoje ES turėtų remti tiek novatoriškų, tiek neskaitmeninių MVĮ skaitmeninę transformaciją, o skaitmeninių paslaugų teikėjus susieti su vietos ekosistemomis. To tikslas – pasiekti aukštą skaitmeninio intensyvumo lygį, nė vieno nepaliekant nuošalyje. Komisija atnaujins savo pramonės strategiją, be kita ko, siekdama paspartinti pramonės ekosistemų skaitmeninę transformaciją, kad būtų pasiekti 2030 m. tikslai.

3.4.    Viešųjų paslaugų skaitmenizacija

ES tikslas – iki 2030 m. užtikrinti, kad demokratinis gyvenimas ir internetu teikiamos viešosios paslaugos būtų visiškai prieinamos visiems, įskaitant neįgaliuosius, ir visi galėtų naudotis aukščiausios klasės skaitmenine aplinka, kurioje būtų teikiamos lengvos naudoti, veiksmingos ir prie individualių poreikių pritaikytos paslaugos ir priemonės, atitinkančios aukštus saugumo ir privatumo standartus. Saugus e. balsavimas paskatintų aktyvesnį visuomenės dalyvavimą demokratiniame gyvenime. Patogios naudoti paslaugos leis bet kokio amžiaus piliečiams ir visų dydžių įmonėms veiksmingiau kreipti vyriausybės veiklą ir rezultatus norima kryptimi ir pagerins viešąsias paslaugas. Vyriausybė kaip platforma – naujas būdas kurti skaitmenines viešąsias paslaugas – užtikrins visapusišką ir lengvą prieigą prie viešųjų paslaugų ir sklandžią tokių pažangių pajėgumų, kaip duomenų apdorojimas, dirbtinis intelektas ir virtualioji realybė, sąveiką. Dar efektyviau teikiamos standartiškai skaitmeninės paslaugos padės padidinti Europos įmonių našumą 31   ir taps įkvepiančiu pavyzdžiu įmonėms, ypač MVĮ, labiau skaitmenizuotis.

Tačiau iki šios vizijos įgyvendinimo kelias dar ilgas. Nors viešosiomis paslaugomis vis dažniau naudojamasi internetu, skaitmeninės paslaugos dažnai tėra elementarios, pvz., formų pildymas. Užtikrindama ne tik visų viešųjų paslaugų, bet ir visų valdymo lygmenų sąveikumą 32 Europa turi išnaudoti skaitmenizaciją tam, kad pastūmėtų visiškai naujų piliečių, viešojo administravimo institucijų ir demokratinių institucijų bendravimo būdų atsiradimą.

Be to, ES bendruomenės gerina savo gyventojų kasdienio gyvenimo kokybę kurdamos pažangiąsias duomenų platformas, kuriose integruojami įvairių sektorių ir miestų duomenys. Kol kas šiose platformose siūlomos tik tokios pagrindinės skaitmeninės paslaugos kaip išmanusis automobilių statymas, išmanusis apšvietimas ar viešojo transporto telematikos paslaugos. Skaitmenizacija taip pat atlieka svarbų vaidmenį kuriant pažangiuosius kaimus, t. y. kaimo vietovių bendruomenes, kurios didina savo atsparumą imdamosi novatoriškų sprendimų ir remdamosi vietos pranašumais bei galimybėmis.

Per skaitmeninėmis technologijomis grindžiamas kaimų ir miestų bendruomenių platformas bus teikiamos tokios paslaugos kaip daugiarūšės intelektinės transporto sistemos, skubi pagalba nelaimingų atsitikimų atveju, tikslingesnis atliekų tvarkymas, eismo valdymas, miestų planavimas, pažangūs energetikos ir apšvietimo sprendimai, išteklių optimizavimas ir kt. Padidinti žaliosios skaitmeninės transformacijos paklausą gali ir žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijų taikymas 34 .

Skaitmeninė transformacija taip pat turėtų atverti galimybes kurti šiuolaikiškas ir veiksmingas teisingumo sistemas 35 , užtikrinti vartotojų teises ir veiksmingesnį viešųjų tarnybų, pavyzdžiui, teisėsaugos ir tyrėjų, darbą 36 . Tai, kas neteisėta neinternetinėje erdvėje, neteisėta ir internete, todėl teisėsaugos institucijos turi būti gerai pasirengusios kovoti su vis sudėtingesniais skaitmeniniais nusikaltimais.

4.    Skaitmeninė pilietybė

ES skaitmeninės ateities vizija neapsiriboja vien tik skaitmeninės infrastruktūros diegimu, įgūdžių bei gebėjimų ugdymu ir įmonių bei viešųjų paslaugų skaitmenizavimu – dar būtina sudaryti sąlygas visiems europiečiams naudotis visomis skaitmenizacijos galimybėmis ir skaitmeninėmis technologijomis. Skaitmeninėje erdvėje turime užtikrinti, kad internete būtų galima visapusiškai naudotis visomis teisėmis, kuriomis naudojamasi ne internete.

Kad žmonės būtų visapusiškai įgalinti, jie visų pirma turėtų turėti prieigą prie įperkamo, saugaus ir aukštos kokybės ryšio, turėti galimybę įgyti pagrindinių skaitmeninių įgūdžių – jie turėtų tapti visų teise – ir būti aprūpinti kitomis priemonėmis, kurios kartu leistų jiems visapusiškai dalyvauti ekonominėje ir visuomeninėje veikloje dabar ir ateityje. Jie taip pat turi turėti lengvą, universalia skaitmenine atpažintimi grindžiamą prieigą prie skaitmeninių viešųjų paslaugų ir prie skaitmeninių sveikatos priežiūros paslaugų. Žmonėms turėtų būti užtikrinta nediskriminacinė prieiga prie internetinių paslaugų ir naudojimasis tokiais principais kaip saugios ir patikimos skaitmeninės erdvės, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra nuotolinio darbo aplinkoje, nepilnamečių apsauga ir etiškas algoritminis sprendimų priėmimas.

Be to, žmonių naudojamos skaitmeninės technologijos ir paslaugos turi atitikti taikomas teisės normas ir nepažeisti nuo europinio modelio neatsiejamų teisių ir vertybių. Be to, į žmonių poreikius orientuota saugi ir atvira skaitmeninė aplinka turėtų ne tik nepažeisti įstatymų, bet ir sudaryti sąlygas žmonėms dar geriau įtvirtinti savo teises, kaip antai teisę į privatumą ir duomenų apsaugą, saviraiškos laisvę, vaiko teises ir vartotojų teises.

Skaitmeniniai principai įtvirtinti pirminėje ES teisėje, visų pirma Europos Sąjungos sutartyje, Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo, Pagrindinių teisių chartijoje ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, taip pat antrinės teisės aktuose 37 .

Europinis kelias skaitmeninės visuomenės link taip pat turėtų padėti vykdyti ir palaikyti atviros demokratijos iniciatyvas: prisidėti prie įtraukaus politikos formavimo, sudaryti sąlygas plačiu mastu įtraukti piliečius ir skatinti juos imtis vietos iniciatyvų, kad demokratiniai sprendimai būtų visuomenei priimtinesni ir pelnytų didesnį jos palaikymą.

Šis europinis skaitmeninės visuomenės modelis taip pat grindžiamas visapusišku ES pagrindinių teisių paisymu, kaip antai:

·saviraiškos laisvės, įskaitant įvairios, patikimos ir skaidrios informacijos prieigą,

·laisvės steigti verslą ir užsiimti verslu internete,

·asmens duomenų ir privatumo apsaugos, taip pat teisės būti pamirštam,

·asmenų intelektinės kūrybos apsaugos interneto erdvėje.

Lygiai taip pat svarbu nustatyti išsamų skaitmeninių principų rinkinį – kaip informacijos šaltinį naudotojams ir gaires politikos formuotojams bei skaitmeninių paslaugų teikėjams; šie principai būtų, pavyzdžiui:

·visuotinė prieiga prie interneto paslaugų;

·saugi ir patikima interneto aplinka;

·visuotinis skaitmeninis švietimas ir įgūdžiai, kad žmonės galėtų aktyviai dalyvauti visuomenėje ir demokratiniuose procesuose;

·prieiga prie aplinką tausojančių skaitmeninių sistemų ir prietaisų;

·prieinamos ir į žmogų orientuotos skaitmeninės viešosios paslaugos ir administravimas;

·į žmogų orientuotų algoritmų etikos principai;

·vaikų apsauga ir įgalinimas interneto erdvėje;

·skaitmeninių sveikatos priežiūros paslaugų prieiga.

Komisija pasiūlys tokį skaitmeninių principų ir teisių rinkinį įtraukti į jos pasiūlymu grindžiamą Europos Komisijos, Europos Parlamento ir Tarybos oficialią tarpinstitucinę deklaraciją, kuri bus parengta remiantis Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo patirtimi ir ją papildys.

Komisija ketina atlikti kasmetines „Eurobarometro“ apklausas, siekdama išsiaiškinti, ką europiečiai mano apie jų teisių ir vertybių paisymą ir kiek, jų nuomone, mūsų visuomenės gyvenimo skaitmenizacija tarnauja jų interesams.

5.    Kelrodis, padėsiantis pasiekti 2030 m. tikslus ir uždavinius

Atnaujintiems ES skaitmenizacijos užmojams pasiekti būtina tvirta sistema. Ji turėtų apimti keturiomis pagrindinėmis kryptimis plėtojamą mūsų viziją, skaitmeninius principus ir svarbiausių pajėgumų trūkumo mažinimą.

5.1. Valdymas

Praktiškai skaitmeninės politikos kelrodį Komisija ketina pasiūlyti skaitmeninės politikos programos, kurią bendru sprendimu turės patvirtinti Europos Parlamentas ir Taryba, forma 40 . Joje daugiausia dėmesio bus skiriama bendrų skaitmeninių tikslų įgyvendinimui ir nuolatiniam įsipareigojimui jų siekti. Programoje būtų numatyta:

-Konkretūs kiekvienos iš keturių pagrindinių krypčių tikslai, kaip siūloma 3 skirsnyje.

-Stebėsenos sistema, skirta matuoti ES pažangai siekiant pagrindinių 2030 m. tikslų (3 skirsnis ir priedas) ir įgyvendinant skaitmeninius principus (4 skirsnis), taip pat įvertinti sritims, kuriose valstybių narių lygmeniu pasiekta nepakankamai, įskaitant nepakankamus veiksmus ar nevisišką svarbių reglamentavimo pasiūlymų įgyvendinimą 41 . Rodikliai, pagal kuriuos bus stebimas tikslų įgyvendinimas ES lygmeniu ir skaitmenizacijos tendencijos nacionaliniu lygmeniu, bus įtraukti į patobulintą DESI indeksui apskaičiuoti reikalingos informacijos teikimo sistemą, taip siekiant juos priderinti prie esamų procesų ir metodikų, kad nereikėtų kurti naujų 42 .

-Už Europos lygmens pažangos analizę ir bendrą ataskaitą bus atsakinga Europos Komisija. Tokiose ataskaitose bus pateikiamas padėties bendras vaizdas ir analizė, iš jos bus matyti likęs atotrūkis nuo skaitmeninio dešimtmečio tikslų įgyvendinimo (žr. toliau pateiktą diagramą). Galutinis tikslas – nustatyti, kuriose srityse pažanga nepakankama ir kaip galima priemonėmis bei rekomendacijomis Europos ir (arba) nacionaliniu lygmeniu pašalinti nustatytą atotrūkį.

Koks yra atotrūkis nuo tikslų iki 2030 m. sukurti įtraukią ir tvarią skaitmeninę visuomenę įgyvendinimo?

Remdamasi analize, Komisija kasmet Tarybai ir Europos Parlamentui pateiks Europos skaitmeninio dešimtmečio pažangos ataskaitą, kurioje aptars pažangą siekiant 2030 m. vizijos ir dirbant atitinkamomis pagrindinėmis kryptimis, įgyvendinant tikslus ir principus, taip pat pagal šviesoforo skalę įvertins bendresnę šių uždavinių įgyvendinimo padėtį. Ataskaita padės pamatyti, kiek dar atsiliekama nuo bendrų 2030 m. ES tikslų ir skaitmeninių principų įgyvendinimo ir kiek trūksta investicijų. Į metinę skaitmeninio dešimtmečio pažangos ataskaitą (vienintelę skaitmeninės srities pažangos ataskaitą) bus atsižvelgiama per Europos semestrą ir ji bus derinama su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimu.

Be to, ataskaita paskatins Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą siekiant nustatyti būdus, kaip šalinti trūkumus, ir pasiūlyti tikslinių veiksmingų priemonių padėčiai ištaisyti. Komisija bus įgaliota bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis imtis tolesnių praktinių veiksmų ir teikti rekomendacijas. Tarp jų galėtų būti rekomendacijos dėl reguliavimo priemonių įgyvendinimo 43 ar poreikio imtis viešosios intervencijos siekiant paskatinti daugiau investuoti į skaitmenines technologijas ir pajėgumus, pvz., kurti daugiašalius projektus.

Politikos programoje bus nustatytas mechanizmas, pagal kurį Komisija galėtų glaudžiai bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus su valstybėmis narėmis, kad būtų prisiimti bendri įsipareigojimai ir galbūt būtų taikomos priemonės ES ir nacionaliniu lygmeniu, sykiu atsižvelgiant į kitų skaitmeninės politikos priemonių ir iniciatyvų įgyvendinimą. Be to, politikos programa padės Komisijai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis dėl daugiašalių projektų skelbimo ir formavimo, kaip aptariama toliau.

Nors daugiausia dėmesio būtų skiriama bendradarbiavimui ir veiksmų koordinavimui su valstybėmis narėmis, norint, kad valdymas būtų veiksmingas, visi ekonomikos ir visuomenės subjektai turi pagrįstai tikėti, kad tikslai bus pasiekti. Kadangi tai svarbu norint sėkmingai paspartinti skaitmenizaciją ES, dėl kelrodžio bus surengtos tikslinės konsultacijos su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.

5.2. Daugiašaliai projektai

Siekiant įgyvendinti Europos skaitmeninio dešimtmečio viziją, turi būti stiprinami skaitmeniniai pajėgumai pagal visas keturias skaitmeninės politikos kryptis. Tai įmanoma tik valstybėms narėms ir ES bendrai sutelkiant išteklius. Vykdant Europos skaitmeninei transformacijai būtinus didelius technologinius projektus, į skaitmeninių pajėgumų stiprinimą turi būti žvelgiama iš visos Europos perspektyvos. Pažangiausiems Europos pajėgumams sukurti reikia kritinės finansavimo masės ir visų subjektų veiksmų darnos.

Europos Vadovų Taryba paragino užtikrinti dar didesnę tokiems svarbiausiems technologiniams projektams skirtų ES ir nacionalinių lėšų sinergiją. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) ir techninės paramos priemonės reglamentuose pripažįstama, kad daugiašalius projektus galima plėtoti derinant investicijas pagal kelių valstybių narių nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Be to, veiksmai turėtų būti rengiami ilgesniam laikotarpiui, siekiant užtikrinti lėšų investicijoms sutelkimą iš ES bei valstybių narių biudžetų ir sektoriaus įmonių.

Galimos daugiašalių projektų sritys jau aptartos su valstybėmis narėmis joms rengiant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus pagal pavyzdines iniciatyvas „Ryšys“ (angl. „Connect“), „Plėtra“ (angl. „Scale Up“), „Modernizavimas“ (angl. „Modernise“) ir „Perkvalifikavimas ir įgūdžių tobulinimas“ (angl. „Reskill and Upskill“). Komisija pasiūlė praktinę paramą ir paragino valstybes nares naudoti finansavimą pagal nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kad suvienytų jėgas ir paremtų tokius daugiašalius projektus.

Komisija yra pasiryžusi remti daugiašalių projektų rengimą ir įgyvendinimą, be kita ko, pagal EGADP, palaikydama intensyvesnį dialogą su valstybėmis narėmis, be kita ko, pagal lanksčią valdymo sistemą. 

Iki šiol skirtingiems projektams ir investicijoms buvo naudojami įvairūs mechanizmai 45 . Tai atskleidė, kad esamos Komisijos priemonės nėra pakankamos nacionaliniam, ES biudžeto finansavimui ir privačioms investicijoms derinti, kad būtų galima diegti ir eksploatuoti bendro intereso infrastruktūrą ir teikti bendro intereso paslaugas už mokslinių tyrimų erdvės ribų.

Visų pirma, norint, kad skaitmeniniuose (o galbūt ir kitų sričių) daugiašaliuose projektuose numatytos infrastruktūros diegimas ir eksploatavimas būtų veiksmingas, turi būti užtikrinti visi šie aspektai:

·lankstus ir greitas steigimas, bet kartu nuolatinis atvirumas visoms norinčioms prisijungti valstybėms narėms;

·standartinės taisyklės, reguliuojančios tokius bendrus klausimus kaip duomenų nuosavybė ir valdymas, įskaitant Komisijos vaidmenį užtikrinant atvirumą, suderinamumas su sutartais ES prioritetais ir taisyklėmis, įskaitant konkurencijos ir valstybės pagalbos taisykles, ir koordinavimas su ES programomis ir politika;

·palankios sąlygos sutelkti ES ir nacionalinį finansavimą ir jį papildyti bei derinti su įvairių finansavimo šaltinių lėšomis ir kartu skatinti telkti privačias investicijas;

·teisnumas įsigyti ir eksploatuoti daugiašales infrastruktūras ir europinio masto viešojo intereso paslaugas, neapsiribojant moksliniais tyrimais, kartu sudarant sąlygas pardavėjams išlaikyti neutralumą.

Siekdama pasiūlyti veiksmingą sprendimą ir paskatinti valstybes nares bendrai vykdyti daugiašalius projektus remiantis įgyta patirtimi, be kita ko, įgyvendinant tokius projektus pagal EGADP, Komisija svarsto įvairias galimybes, kurias galėtų numatyti būsimame skaitmeninės politikos programos pasiūlyme, kaip antai kokios yra galimybės sukurti specialiai daugiašaliams projektams skirtą priemonę ir kokios turėtų būti jos ypatybės. 

6.    Tarptautinės partnerystės – skaitmeniniam dešimtmečiui

Patirtis parodė, kad ekonomikos ar visuomenės skaitmenizacijos lygis yra ypač svarbus ne tik kaip ekonomikos ir visuomenės atsparumo pagrindas, bet ir kaip pasaulinės įtakos veiksnys. Per pandemiją išryškėjo, kad vertybių atžvilgiu skaitmeninė politika niekada nėra neutrali. Atsiradus skirtingiems konkuruojantiems modeliams dabar ES turi galimybę propaguoti savo pozityvią ir į žmogų orientuotą skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės viziją.

Kad Europos skaitmeninis dešimtmetis būtų sėkmingas, skaitmeninėje srityje užmegsime tvirtas tarptautines partnerystes, kurios atitiks keturis kertinius mūsų kelrodžio ramsčius: įgūdžius, infrastruktūrą ir verslo bei viešųjų paslaugų transformaciją. Šios partnerystės leis ES tvirčiau ginti savo interesus ir padės ne tik rasti pasaulinių sprendimų, bet ir kovoti su nesąžininga praktika ir piktnaudžiavimu bei užtikrinti ES skaitmeninių tiekimo grandinių saugumą ir atsparumą.

ES išeities taškas – atvira skaitmeninė ekonomika, grindžiama nuolatinėmis investicijomis ir inovacijomis, kurios yra gerovės varomoji jėga. Kartu ES tvirtai gins mūsų esminius interesus ir vertybes laikydamasi trijų visa apimančių principų: skaitmeninėse rinkose turi būti užtikrintos vienodos sąlygos, kibernetinė erdvė turi būti saugi ir internete turi būti užtikrinamos pagrindinės teisės.

Šiuo atžvilgiu prekybos politika ir susitarimai atliks labai svarbų vaidmenį padėdami atvirai, bet ryžtingai, remiantis Europos vertybėmis, nustatyti pasaulines ir dvišales skaitmeninės prekybos taisykles. Kaip pagrindinę atnaujintų transatlantinių santykių dalį ES pasiūlė įsteigti naują ES ir JAV prekybos ir technologijų tarybą – tai mūsų prekybos ir investicijų partnerystę padarytų dar glaudesnę ir sustiprintų mūsų bendrą technologinį ir pramonės pirmavimą. Taryba parengtų suderinamus standartus, stiprintų bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje, skatintų sąžiningą konkurenciją ir užtikrintų ypatingos svarbos tiekimo grandinių saugumą.

ES atlieka svarbų vaidmenį daugiašaliuose forumuose ir propaguoja įtraukų daugiašališkumą, t. y. bendras vyriausybių, pilietinės visuomenės, privačiojo sektoriaus, akademinės bendruomenės ir kitų suinteresuotųjų subjektų pastangas. Tokie forumai gali padėti tobulinti skaitmeninės ekonomikos veikimą pasauliniu mastu, kaip, pavyzdžiui, yra šiuo metu Pasaulio prekybos organizacijoje vykstančių derybų dėl naujų elektroninės prekybos taisyklių atveju. ES, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir panašiai mąstančiais partneriais, aktyviai ir ryžtingai propaguos savo į žmogų orientuotą skaitmenizacijos viziją tarptautinėse organizacijose. Laikantis šio koordinuoto požiūrio turėtų būti ypač skatinama naudoti tas technologijas, kurios visiškai atitinka Jungtinių Tautų Chartiją ir Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją.

ES tarptautinės partnerystės skaitmeninėje srityje bus grindžiamos priemonių rinkiniu, apimančiu bendradarbiavimą reguliavimo srityje, gebėjimų stiprinimą ir įgūdžių ugdymą, investicijas į tarptautinį bendradarbiavimą ir mokslinių tyrimų partnerystes. Šiuo tikslu bus pasitelkiama vis didėjanti dvišalių dialogų programa:

·ES savo tarptautinius partnerius skatins reguliavimo normas ir standartus derinti ar vienodinti su ES normomis bei standartais tokiose srityse kaip duomenų apsauga, privatumas ir duomenų srautai, etiškas DI naudojimas, kibernetinis saugumas ir patikimumas, kova su dezinformacija ir neteisėtu turiniu internete, interneto valdymo užtikrinimas ir parama skaitmeninių finansinių paslaugų bei e. valdžios plėtrai. ES taip pat prisidės prie bendrai ieškomų sprendimų, pavyzdžiui, prie dabartinių G 20 ir EBPO pastangų siekiant rasti visuotiniu konsensusu grindžiamą skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo klausimo sprendimą.

·Skaitmeninės srities partnerystes su besivystančiomis ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalimis Komisija sustiprins rengdama ir siūlydama minėtu priemonių rinkiniu grindžiamus skaitmeninės ekonomikos paketus. Jie bus finansuojami pagal Europos komandos iniciatyvas derinant ES 46 ir jos valstybių narių išteklius ir bendradarbiaujant su pasaulyje pirmaujančiomis Europos bendrovėmis, be kita ko, kuriant skaitmeninių inovacijų centrus ir jų tinklus. Šie paketai bus parengti taip, kad pagrindinės kryptys išliktų tarpusavyje susietos ir būtų veikiama kompleksiškai, užtikrinant, kad būtų skatinama taikyti į žmogų orientuotą skaitmeninės plėtros modelį. Skaitmeninio junglumo didinimas siekiant panaikinti skaitmeninę atskirtį reikalauja didelių investicijų, taigi ir plataus finansinio bendradarbiavimo, be kita ko, su panašiai mąstančiais partneriais ir tarptautinėmis finansų įstaigomis. Europos komanda spręs šią skaitmeninio atotrūkio problemą šalyse partnerėse, ypatingą dėmesį skirdama Afrikai, ir kartu propaguos ES technologijas ir vertybes. Šioje srityje galėtų praversti Europos komandos modeliu grindžiamas skaitmeninio junglumo fondas. Artimiausiais mėnesiais Komisija kartu su mūsų partneriais išnagrinės, ar tokį fondą būtų galima sukurti.

·Skaitmeninės srities partnerystės atvers galimybių vykdyti bendrą mokslinių tyrimų veiklą, be kita ko, steigiant pramonės klausimams spręsti skirtas bendrąsias įmones. Tai padės ES pirmauti plėtojant tokias technologijas kaip 6G ir kvantinė technologija arba pasitelkti skaitmenines technologijas kovai su klimato kaita ir aplinkosaugos uždaviniams spręsti.

Remdamasi atnaujintais transatlantiniais santykiais, kurie yra tvirtas mūsų skaitmeninio tarptautinio bendradarbiavimo ramstis, ES turėtų imtis iniciatyvos sudaryti platesnę panašiai mąstančių partnerių koaliciją, prie kurios galėtų prisijungti visi, pritariantys į žmogų orientuotai skaitmeninės transformacijos vizijai, ir drauge toliau ją plėtoti. Kartu sieksime, kad internetas išliktų atviras, decentralizuotas ir grindžiamas vienu pasauliniu žiniatinkliu, kad technologijų naudojimas nepažeistų asmens laisvių ir kad skaitmeninėje erdvėje būtų sudaromos vienodos sąlygos. Tokia koalicija turėtų dirbti išvien ir siekti puoselėti konkurencingumą ir inovacijas, daugiašaliuose forumuose nustatyti standartus (kaip antai dėl etiško dirbtinio intelekto naudojimo), skatinti skaitmeninę prekybą abipusiai priklausomose ir atspariose tiekimo grandinėse ir užtikrinti saugią kibernetinę erdvę. Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis, bendradarbiaudami su ES valstybėmis narėmis, sieks suformuoti visapusišką ir koordinuotą požiūrį į koalicijų sudarymą ir diplomatijos veiklą skaitmeninėje srityje, be kita ko, pasitelkiant ES delegacijų tinklą.

Iki 2030 m. dėl tarptautinių partnerysčių skaitmeninėje srityje turėtų atsiverti daugiau galimybių Europos įmonėms, padidėti skaitmeninė prekyba naudojantis saugiais tinklais, turėtų būti laikomasi Europos standartų ir vertybių ir padidėti tarptautinis pritarimas tokiai į žmogų orientuotai skaitmeninei transformacijai, kokios norime mes ir kiti partneriai.

7.    Išvada. Tolesni žingsniai

Komunikate „Skaitmeninės politikos kelrodis“ aiškiai išdėstoma bendra Europos skaitmeninio dešimtmečio vizija ir sėkmingo jos įgyvendinimo tiek Europoje, tiek pasaulyje, veiksmai.

Norint, kad skaitmeninė transformacija būtų sėkminga, būtinas visuomenės ir visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas ir įsipareigojimas. Todėl netrukus po šio komunikato paskelbimo Komisija pradės plataus masto konsultacijas dėl skaitmeninių principų. 2021 m. ji dėl konkrečių komunikato elementų, įskaitant skaitmeninės politikos kelrodžio kryptis, konkrečius tikslus bei valdymo mechanizmą, konsultuosis su valstybėmis narėmis, Europos Parlamentu, regioniniais ir ekonominiais bei socialiniais partneriais, įmonėmis ir piliečiais. Komisija sukurs suinteresuotųjų subjektų forumą, kuris prisidės prie kai kurių 2030 m. skaitmeninės politikos kelrodžio aspektų.

Pasiremdama šia derinimo veikla Komisija sieks parengti skaitmeninės politikos programos pasiūlymą ir pateikti jį teisėkūros institucijoms iki 2021 m. trečiojo ketvirčio. Ji taip pat tikisi, kad iki 2021 m. pabaigos su kitomis institucijomis bus padaryta esminė pažanga rengiant skaitmeninių principų deklaraciją.

(1)

   Vykstant visiškai naujų rūšių vakcinų (pvz., „Moderna“, „BioNTech“) kūrimo procesui plačioji visuomenė galėjo pamatyti perversminių inovacijų, sudariusių sąlygas efektyviai ir taikant visiškai naują metodą per mažiau nei metus sukurti vakcinas, naudą ir šių technologijų įvaldymo svarbą.

(2)

   Komisijos tarnybų atliktoje ekonomikos gaivinimo analizėje įvertinta, kad, norint panaikinti atotrūkį nuo pirmaujančių konkurentų JAV ir Kinijoje, investicijoms į informacines ir ryšių technologijas (IRT) ir įgūdžiams formuoti reikia skirti 125 mlrd. EUR per metus. Europos investicijų bankas pažymėjo, kad kyla rizika, jog, užuot po COVID-19 krizės didinusios investicijas, 45 proc. įmonių jas sumažins.

(3)

     Šis komunikatas yra viena iš ES atviro strateginio savarankiškumo ir atsparumo didinimo priemonių. Šios priemonės, be kita ko, apima Komunikatą dėl Europos ekonomikos ir finansų sistemos atvirumo, tvirtumo ir atsparumo didinimo, prekybos politikos peržiūrą, netrukus atnaujinsimą Europos pramonės strategiją ir 2021 m. strateginio prognozavimo ataskaitą.

(4)

   Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija, 2015 m. gegužės 6 d. Teisėkūros institucijos susitarė dėl 28 iš 30 pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

(5)

   Europos skaitmeninės ateities formavimas, 2020 m. vasario 19 d.

(6)

     2021 m. planuojama priimti aštuonis pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir tris pasiūlymus dėl ne teisėkūros procedūra priimamų aktų, įskaitant šį komunikatą. Žr. 2020 m. Europos Komisijos darbo programą.

(7)

   Jei iki 2027 m. skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas (DESI) padidėtų iki 90 balų, BVP vienam gyventojui visoje ES padidėtų 7,2 proc. Deloitte, February 2021, “Digitalisation: an opportunity for Europe”.

(8)

     Palyginti su ES ekonomine reikšme pasaulyje tokiose svarbiose technologijų srityse, kaip procesoriai, interneto platformos ir debesijos infrastruktūra, Europos rinkos dalyvių padėtis yra gerokai prastesnė: pavyzdžiui, 90 proc. ES duomenų valdo JAV bendrovės, europietiškos interneto platformos sudaro mažiau nei 4 proc. didžiausių interneto platformų, o Europoje gaminamos mikroschemos sudaro mažiau nei 10 proc. Europos mikroschemų rinkos.

(9)

   Iš DESI matyti, kad dauguma ES šalių, kuriose skaitmenizacijos lygis yra žemesnis už ES vidurkį, per pastaruosius penkerius metus reikšmingos pažangos nepadarė,  https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/digital-economy-and-society-index-desi . 

(10)

   Remiantis 2014 m. Komisijos sukurta skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) stebėsenos sistema ( https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/digital-economy-and-society-index-desi ). 2020 m. strateginio prognozavimo ataskaitoje pranešama, kad bus baigtos rengti atsparumo rodiklių suvestinės, įskaitant skirtąją skaitmeniniam atsparumui. Ši suvestinė padės dar geriau suprasti ES skaitmeninius trūkumus ir pajėgumus.

(11)

   Europos įgūdžių darbotvarkė ir Skaitmeninio švietimo veiksmų planas.

(12)

     Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planas (COM (2021) 102), priimtas 2021 m. kovo 4 d.

(13)

     Žr. 2020 m. moterų dalyvavimo skaitmeninėje ekonomikoje rezultatų suvestinę, https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/women-digital-scoreboard-2020 .

(14)

   Komisija užtikrins, kad dalyvauti atitinkamų technologijų sričių ES finansavimo programose būtų galima tik su sąlyga, kad laikomasi atitinkamose ES programose, įskaitant ES išorės finansavimo programas ir finansines priemones, nustatytų saugumo reikalavimų ir 5G tinklams skirtame ES kibernetinio saugumo priemonių rinkinyje išdėstytų principų.

(15)

     Siekdama prisidėti prie šio tikslo, Komisija priėmė pasiūlymą įsteigti pažangiųjų tinklų ir paslaugų bendrąją įmonę, kuri pagal programą „Europos horizontas“ koordinuotų 6G technologijos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, o pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonės skaitmeninės ekonomikos sektoriui skirtą dalį ir kitas programas – 5G diegimo iniciatyvas (https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/europe-puts-forward-proposal-joint-undertaking-smart-networks-and-services-towards-6g).

(16)

     Šis užmojis grindžiamas 2016 m. Komisijos komunikate „Junglumas – bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas. Kelias į Europos gigabitinę visuomenę“ pasiūlytomis veiksmų gairėmis ir jame nustatytais 2025 m. tikslais.

(17)

   Siekdama prisidėti prie šio tikslo, Komisija priėmė pasiūlymą įsteigti bazinių skaitmeninių technologijų bendrąją įmonę, kuriai būtų pavesta užduotis pagal programą „Europos horizontas“ koordinuoti puslaidininkių ir procesorių technologijų mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, ir sukūrė Europos mikroprocesorių aljansą.

(18)

   Kuo mažesnis technologijos mazgas, tuo mažesnis topologinis elemento matmuo, o tai suteikia galimybę gaminti mažesnius, o kartu greitesnius ir veiksmingesnius tranzistorius.

(19)

     Remiantis Eurostato duomenimis, nors rezultatai, palyginti su 2018 m., pagerėjo, 2020 m. debesijos paslaugomis (daugiausia paprastomis, pvz., e. pašto ir failų saugojimo) naudojosi tik 36 proc. ES įmonių, o pažangiomis debesijos paslaugomis – tik 19 proc. įmonių.

(20)

     Šį susirūpinimą keliantį klausimą ES stengiasi spręsti vykdydama abipusiškai naudingą tarptautinį bendradarbiavimą, pavyzdžiui, siūlo sudaryti ES ir JAV susitarimą, kuriuo būtų sudarytos palankesnės tarpvalstybinės prieigos prie elektroninių įrodymų sąlygos, o kartu mažinama įstatymų kolizijos rizika bei nustatomos aiškios ES piliečių ir įmonių duomenų apsaugos priemonės.

(21)

     Šio tikslo bus siekiama remiantis deklaracija dėl debesijos federacijos ir aljanso.

(22)

     Tinklo paribio mazgas – kompiuteris, veikiantis kaip galutinio naudotojo portalas (arba tinklų sietuvas), skirtas ryšiui su kitais kompiuterių klasterio, kuriame programinės įrangos sistemos komponentais dalijasi daug kompiuterių, mazgais palaikyti.

(23)

     Pavyzdžiui, ES skaitmeninio dešimtmečio kibernetinio saugumo strategijos, Skaitmeninių paslaugų akto, Skaitmeninių rinkų akto, Europos skaitmeninės tapatybės, Žiniasklaidos ir audiovizualinio sektoriaus veiksmų plano, Europos demokratijos veiksmų plano, Skaitmeninių finansų strategijos, duomenų ir dirbtinio intelekto strategijų, Platformų verslui reglamento ir Geografinio blokavimo reglamento.

(24)

     Šaltinis: bendrovės „McKinsey & Co.“ ataskaita Shaping the digital transformation in Europe, 2020 m. rugsėjo mėn.

(25)

     Komunikatas „Europos ateities lyderiai: pradedančiųjų ir veiklą plečiančių įmonių iniciatyva“, COM(2016) 0733 final.

(26)

     Bus svarbu stiprinti ES kapitalo rinkų sąjungą, labiau sutelkti privatųjį finansavimą ir finansavimą, teikiamą pagal programas „Europos horizontas“ bei „InvestEU“ ir iš Europos inovacijų tarybos lėšų.

(27)

   https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/startup-europe

(28)

     Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategija, COM(2020) 103 final.

(29)

     Skaitmeninio intensyvumo indeksu (SII) vertinamas įvairių skaitmeninių technologijų naudojimas įmonės lygmeniu. Įmonės SII balas (0–12 skalėje) nustatomas pagal tai, kiek skaitmeninių technologijų joje naudojama. Bazinis skaitmeninio intensyvumo lygis atitinka situaciją, kai įmonei skiriami 4 ar daugiau balų.

(30)

     Terminu vienaragiai vadinami 1) biržiniai vienaragiai, t. y. po 1990 m. įsteigtos įmonės, kurių akcijų per pradinį viešą akcijų platinimą parduota už daugiau kaip 1 mlrd. USD arba už tiek parduotas verslas, ir 2) nebiržiniai vienaragiai, t. y. įmonės, kurių vertė per paskutinį privataus įmonių finansavimo etapą buvo ne mažesnė kaip 1 mlrd. USD (tai reiškia, kad vertinimas nepatvirtintas antriniame sandoryje).

(31)

     Nors viešosios paslaugos visada išliks prieinamos fiziškai, sėkminga skaitmeninė transformacija paskatins žmones teikti pirmenybę skaitmeniniam jų variantui.

(32)

   Plg. visų pirma 2020 m. gruodžio mėn. Berlyno deklaraciją dėl skaitmeninės visuomenės ir vertybėmis grindžiamos skaitmeninės vyriausybės. Skaitmenizacija, kurią vykdyti įpareigota ES bendrųjų skaitmeninių vartų reikalavimais, turėtų apimti ir kitas sritis, kad piliečiai ir įmonės galėtų skaitmeniniu būdu bendrauti su visomis nacionalinių administracijų tarnybomis.

(33)

     Skaitmeninės sveikatos partnerystės (angl. Digital Health Partnership) organizacijos duomenimis, Prancūzijoje 2020 m. kovo mėn. pradžioje buvo surengiama po 10 000 nuotolinių konsultacijų per dieną, o iki kovo mėn. pabaigos jų skaičius išaugo iki 1 mln. per dieną.

(34)

      https://ec.europa.eu/environment/gpp/eu_gpp_criteria_en.htm

(35)

     Komisijos komunikatas „Teisingumo sistemų skaitmeninimo Europos Sąjungoje priemonių rinkinys“, COM(2020) 710, COM(2020) 710 final.

(36)

     85 proc. baudžiamųjų tyrimų grindžiami elektroniniais įrodymais.

(37)

     Turimi galvoje galiojantys teisės aktai, pvz., Vartojimo prekių pardavimo ir garantijų direktyva, Europos prieinamumo aktas, Europos elektroninių ryšių kodeksas, Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva, Bendrųjų skaitmeninių vartų reglamentas arba Kibernetinio saugumo aktas, taip pat pasiūlyti teisės aktai, kuriuos turėtų skubiai priimti ES teisėkūros institucijos ir nedelsdami ratifikuoti nacionaliniai parlamentai, pavyzdžiui, Skaitmeninių paslaugų aktas ir Skaitmeninių rinkų aktas.

(38)

     Žr. 5.1 skirsnį toliau.

(39)

     Žr. 5.2 skirsnį toliau.

(40)

     Ji galėtų būti panaši į 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos patvirtintą Radijo spektro politikos programą (RSPP). Tuo sprendimu nustatytas išsamus veiksmų planas ir bendrieji principai ir jame raginama imtis konkrečių veiksmų, kad būtų pasiekti radijo spektro naudojimo ES politikos tikslai.

(41)

     Esminiai keturių pagrindinių krypčių tikslai bus nustatyti skaitmeninės politikos programoje, o skaitmeniniai principai bus išdėstyti pirmiau minėtoje oficialioje tarpinstitucinėje deklaracijoje.

(42)

     Valstybės narės jau dabar teikia atitinkamą informaciją DESI indeksui apskaičiuoti, todėl ataskaitų reikalavimai reikšmingai nepadidės, o kartu DESI indeksas taps oficialia ir suderinta priemone. Valstybėms narėms teks svarbus vaidmuo nustatyti atitinkamą tikslą ir rodiklius, taip pat užtikrinti vykdymą.

(43)

     Pavyzdžiui, dėl tolesnio spektro politikos derinimo.

(44)

     Pateiktas daugiašalių projektų sąrašas yra orientacinis. Visų šių projektų tinkamumas gauti finansavimą pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę priklausys nuo to, ar jie visiškai atitiks Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/241 reikalavimus.

(45)

     Pvz., bendrosios įmonės, Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumai, ne pelno asociacijos, bendriems Europos interesams svarbūs projektai.

(46)

     Visų pirma pasitelkiant Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę, taip pat pagal jos Europos infrastruktūros tinklų priemonę.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 03 09

COM(2021) 118 final

PRIEDAS

prie

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui

2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis: Europos skaitmeninio dešimtmečio kelias

Siūlomi bendri tikslai siekiant suburti viešojo ir privačiojo sektorių subjektus

Atrinkdama tikslus Komisija atsižvelgė į esamus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius (PVRR), turėdama omenyje, kad norint vykdyti tikslų įgyvendinimo stebėseną, jie turi būti išmatuojami. Prie kiekvieno tikslo nurodoma esama padėtis (bazinio lygio scenarijus) ir duomenų šaltinis. Po to svarbiausi PVRR buvo atrinkti remiantis kai kuriais esamais PVRR, kurių stebėsena jau vykdoma, pavyzdžiui, pagal 2014 m. Komisijos nustatytą skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) stebėsenos sistemą. Tačiau yra ir potencialių PVRR, dėl kurių reikėtų atlikti tyrimus (užbaigti esamus arba ateityje atlikti naujus) arba rasti kitų duomenų šaltinių, sukurti metodikas arba gauti reikiamų duomenų. Be to, reikėtų priminti, kad net jei tam tikras PVRR toliau pateikiamame svarbiausių PVRR sąraše neminimas, tai nereiškia, kad jo stebėsena nėra vykdoma. Daugelio kitų PVRR stebėsena bus ir toliau vykdoma ir jie bus įtraukiami į patobulinto DESI ataskaitas 1 .

1 pagrindinės krypties tikslai: skaitmeninių įgūdžių turintys gyventojai ir aukštos kvalifikacijos skaitmeninės srities specialistai

2 pagrindinės krypties tikslas: saugi, naši ir tvari skaitmeninė infrastruktūra

3 pagrindinės krypties tikslas: skaitmeninė įmonių transformacija

4 pagrindinės krypties tikslai: viešųjų paslaugų skaitmenizavimas

(1)

     DESI yra sudėtinis rodiklis, kuriuo apibendrinami dešimtys susijusių Europos skaitmenizacijos padėtį atspindinčių rodiklių ir sekama ES valstybių narių raida šiose penkiose pagrindinėse srityse: galimybė naudotis ryšiu, žmogiškasis kapitalas, naudojimasis internetu, skaitmeninių technologijų integracija ir skaitmeninės viešosios paslaugos. Nuo pirmo paskelbimo 2014 m. DESI buvo nuolat tobulinamas. DESI yra pagrindinė Europos Komisijos tarnybų parengta analizės priemonė, padedanti surinkti faktinių duomenų, kurie vėliau naudojami visos ES ir atskirų valstybių narių skaitmenizacijai vertinti. Duomenis, įtraukiamus į DESI sistemą, Europos Komisijos tarnybos (Eurostatas ir Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinis direktoratas) surenka daugiausiai tiesiogiai iš valstybių narių arba jie surenkami per Komisijos tarnybų atliekamus ad hoc tyrimus. DESI yra dinamiškas rodiklis. Rodiklių, pagal kuriuos jis apskaičiuojamas, spektras plečiamas arba keičiamas siekiant atspindėti naujus prioritetus ir kintančias tendencijas. Rodiklių sąrašas peržiūrimas ir tobulinamas kiekvienais metais siekiant neatsilikti nuo naujausių technologijų ir politikos prioritetų.

(2)

     Papildomai Europos socialinių teisių ramstyje nustatytam tikslui, kad 80 proc. 16–79 metų amžiaus piliečių turėtų bent bazinius skaitmeninius įgūdžius (2020 m. padėtis – 58,3 proc.).

(3)

     DESI 2b1 rodiklis. Kol kas iš įdarbintų IRT specialistų moterys sudaro tik 18 proc.

(4)

     Taip pratęsiami ir išplečiami gigabitinės visuomenės 2025 m. uždaviniai: „užtikrinti, kad visuose Europos kaimų ir miestų namų ūkiuose būtų prieinamas interneto ryšys, kurio [...] sparta ne mažesnė kaip 100 Mbps ir gali būti padidinta iki gigabitinės“ ir „gigabitinis junglumas visiems pagrindiniams socialinės ir ekonominės pažangos varikliams […] taip pat skaitmeninei veiklai imlioms įmonėms“. Iki 2025 m. visose miestų teritorijose ir visose pagrindinėse sausumos transporto magistralėse turi būti užtikrinama nepertraukiama 5G ryšio aprėptis.

(5)

     Atkreipkite dėmesį į tai, kad dabartinis DESI įvertis apskaičiuotas pagal  DESI 1b2 rodiklį (į fiksuotojo ryšio itin didelio pralaidumo tinklą (angl. VHCN) įtrauktų namų ūkių skaičių). Atsižvelgiant į dabartinę padėtį, VHCN technologijomis laikomos: šviesolaidis į namus (angl. Fiber to the Home, FTTH), šviesolaidis į pastatą (angl. Fiber to the building, FTTB) ir kabelinis „Docsis 3.1“ tinklas, nes visomis šiomis technologijomis užtikrinamas 1Gbps žemakryptis ryšys. Prie 100 proc. tikslo įgyvendinimo gali labai prisidėti palydovinė įranga – ji gali padėti užtikrinti aprėptį atokiose ir (arba) retai apgyvendintose vietovėse, kurias sunku pasiekti kitais būdais. Teisinė VHCN apibrėžtis pateikiama Direktyvos (ES) 2018/1972 2 straipsnio 2 dalyje: itin didelio pralaidumo tinklas – elektroninių ryšių tinklas, kurį visą sudaro optinių skaidulų elementai bent jau iki skirstomojo taško aptarnaujamoje vietoje, arba elektroninių ryšių tinklas, kuris yra pajėgus įprastinėmis piko tarpsnių sąlygomis užtikrinti panašius eksploatacinius tinklo parametrus žemynkryptės ir aukštynkryptės linijos juostos pločio, atsparumo, su klaidomis susijusių parametrų, gaišties ir jos variacijų aspektais; eksploataciniai tinklo parametrai gali būti laikomi panašiais nepriklausomai nuo to, ar galutinio naudotojo patirtis skiriasi dėl iš esmės skirtingos terpės, per kurią tinklas galiausiai sujungiamas su tinklo galiniu tašku.

(6)

     Apgyvendintų vietovių (t. y. visų vietovių, kuriose yra namų ūkių, įskaitant atokias vietoves) procentinė dalis, kurioje yra 5G ryšys; ji nustatoma kaip telekomunikacijų operatorių aprėptis kiekvienoje valstybėje.

(7)

     Tai reiškia, kad yra užtikrinti mažesnių nei 5 nm mazgų gamybos pajėgumai (ir siekiama pereiti prie 2 nm gamybos pajėgumų) ir 10 kartų didesnis nei dabar energijos vartojimo efektyvumas. Kuo mažesnis technologijos mazgas, tuo mažesnis topologinis elemento matmuo, o tai suteikia galimybę gaminti mažesnius, o kartu greitesnius ir veiksmingesnius tranzistorius.

(8)

   Tikslas – įgyvendinti duomenų strategijoje pateiktą viziją, kuri yra: iki 2025 m. pasiekti, kad 80 proc. duomenų apdorojimo būtų atliekama tinklo paribyje. Daugeliui būsimų duomenų paslaugų ir 5G prietaikų, pvz., susietajam automatizuotam vairavimui, išmaniajam ūkininkavimui, pažangiajam energetikos tinklų valdymui, išmaniajai gamybai, reikalinga kelių milisekundžių delsa. Tokiai delsai pasiekti reikia, kad kas 100 km būtų po tinklo paribio mazgą. Kad būtų sukurtas toks tinklas, kuriame tinklo paribio mazgas būtų kas 100 km, reikia įdiegti 8 000–10 000 tinklo paribio mazgų. Toks tinklo paribio mazgų tankis savo ruožtu padidins skaitmenines paslaugas naudojančių Europos pramonės subjektų poreikį gauti naujų ir novatoriškų skaitmeninių paslaugų, grindžiamų vietos duomenų apdorojimu, ir leis tokiems naudotojams geriau kontroliuoti savo duomenis. Dabartinė padėtis – kol kas nieko nėra, nes technologija yra labai nauja ir kol kas įvykdyti tik keli bandomieji projektai (2019 m. atlikto IDATE tyrimo duomenimis, Europoje tokios technologijos įgyvendintos 62 kartus).

(9)

     Skaitmeninio intensyvumo indeksas (SII) yra mikrolygmens indeksas, kuriuo įmonėje įvertinami šie 12 skirtingų su skaitmeninėmis technologijomis susijusių dalykų: bent 50 proc. darbuotojų turi internetą, naudojamasi IRT specialistų paslaugomis, yra spartusis plačiajuostis ryšys (30 Mbps arba daugiau), bent 20 proc. darbuotojų turi mobiliuosius interneto įrenginius, yra interneto svetainė, yra interneto svetainė su sudėtingomis funkcijomis, naudojamasi socialine žiniasklaida, mokama už reklamą internete; perkamos pažangios debesijos paslaugos; išrašomos e. sąskaitos faktūros, elektroninės prekybos apyvarta sudaro daugiau kaip 1 proc. visos apyvartos, o tiesiogiai vartotojams (B2C) pardavimas internetu sudaro daugiau kaip 10 proc. visos internetinės prekybos. Taigi indekso vertė gali būti nuo 0 iki 12. Pirmiau išvardytų 12 rodiklių sąrašas peržiūrimas ir tobulinamas kiekvienais metais siekiant neatsilikti nuo naujausių technologijų ir politikos prioritetų.

(10)

   „Vienaragio“ sąvoka čia žymi ir 1) biržinius vienaragius, t. y. po 1990 m. įsteigtas bendroves, kurių akcijų per pradinį viešą akcijų platinimą parduota už daugiau kaip 1 mlrd. USD arba už tiek parduotas verslas, ir 2) nebiržinius vienaragius, t. y. įmones, kurių vertė per paskutinį privataus įmonių finansavimo etapą buvo ne mažesnė kaip 1 mlrd. USD (tai reiškia, kad vertinimas antriniame sandoryje dar nepatvirtintas). 2019 m. JAV buvo 703 vienaragiai, Kinijoje – 206 (https://blog.dealroom.co/uk-unicorn-tech-update-for-london-tech-week/).

(11)

     Pagrindinės viešosios paslaugos – tai paslaugos, susijusios su šiais gyvenimo aspektais: įprastinėmis verslo operacijomis, persikraustymu, automobilio įsigijimu ir vairavimu, ieškinio dėl nedidelių sumų pateikimu, įmonės įkūrimu, šeimos gyvenimo aspektais, darbo praradimu, darbo susiradimu, studijomis. (šaltinis: e. valdžios lyginamosios analizės priemonė).

(12)

     Šiuos duomenis galima gauti naudojantis e. valdžios lyginamosios analizės priemone arba administraciniais šaltiniais.

(13)

     Kalbant apie dabartines galimybes naudotis skaitmenine atpažintimi, šiuo metu naudojant skaitmeninės atpažinties priemonę gali būti teikiama 58 proc. (nacionaliniu mastu) ir 9 proc. (tarpvalstybiniu mastu) svarbiausių paslaugų.

(14)

     Peržiūrėtas internetinių paslaugų užbaigimo rodiklis.