KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Optimalaus ir racionalaus vaistų tiekimo, siekiant išvengti jų stygiaus COVID-19 protrūkio metu, gairės

(2020/C 116 I/01)

1.   Tikslas ir taikymo sritis

Šiomis gairėmis siekiama apsaugoti visuomenės sveikatą ir išsaugoti bendrosios rinkos vientisumą, kartu užtikrinant, kad Europa COVID-19 protrūkio metu turėtų įperkamų reikalingų vaistų.

Jose daugiausia dėmesio skiriama racionaliam vaistų, skirtų COVID-19 sergantiems pacientams gydyti, tiekimui, skirstymui ir vartojimui. Jos taip pat apima visus vaistus, kurių dėl COVID-19 pandemijos gali pristigti.

Toliau išdėstytos gairės skirtos ES valstybėms narėms, taip pat jos svarbios ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalims. Gairėse pripažįstama valstybių narių kompetencija organizuoti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir mažmeninį vaistų pardavimą. Reikėtų pabrėžti, kad jos grindžiamos nuostata, kad ES farmacijos pramonė veikia atsakingai ir solidariai.

Dėl protrūkio beprecedentiškumo valstybės narės gali turėti imtis išskirtinių priemonių visuomenės sveikatai apsaugoti. Šios gairės parengtos remiantis geriausia valstybių narių patirtimi, kuria jos pasidalijo su Komisija.

2.   Įvadas

Dabartinė krizė išryškino daug sunkumų užtikrinant ES reikalingų vaistų tiekimą COVID-19 protrūkio metu. Pasiūlos ir paklausos atotrūkį galima sumažinti įvairiais būdais.

Paklausa

Dėl COVID-19 pandemijos labai padidėjo tam tikrų vaistų paklausa.

Remiantis turimais duomenimis, ES ir EEE šalyse apie 30 proc. pacientų, kuriems diagnozuota COVID-19, hospitalizuojama (1), daugeliui iš jų reikia deguonies terapijos. Intensyviosios terapijos skyriuose gydomiems pacientams, kuriems reikia intubacijos, kartu būtinas gydymas anestetikais, antibiotikais, miorelaksantais, gaivinimo vaistais ir antidiuretikais. Dėl to labai išaugo šių vaistų ir medicininio deguonies paklausa. Be to, intensyviai ir palaikomajai tokių COVID-19 pacientų priežiūrai reikalingi kvėpavimo ir širdies vaistai, analgetikai, antikoaguliantai, medicininiai maisto produktai ir didelis kiekis parenterinių medžiagų. Piliečiai, reaguodami į pandemiją, taip pat kaupė nereceptinius vaistus nuo skausmo. Išaugusi COVID-19 gydyti skirtų vaistų paklausa kai kuriais atvejais gali kelti grėsmę jų prieinamumui pacientams, kuriems jų reikia lėtinėms ir (arba) retosioms ligoms gydyti.

Komisija, remiama Europos vaistų agentūros (EMA), renka duomenis, kad galėtų stebėti, vertinti ir numatyti ES lygmens stygių, visų pirma ligoninėse. Taip pat buvo surinkta informacija apie bendrą valstybių narių paklausą ir galimą trečiųjų šalių eksporto draudimų poveikį. Techniniu lygmeniu EMA vadovauja reguliariam keitimuisi informacija apie stygių su valstybėmis narėmis per vieno bendro informacinio punkto tinklą (toliau – SPOC tinklas). SPOC tinklas naudojamas informacijai apie esamą arba numatomą intensyviosios terapijos vaistų stygių rinkti. Panašus procesas taikomas siekiant iš tiekimo grandinės suinteresuotųjų subjektų surinkti tiesiogines ataskaitas apie faktinį ir numatomą tiek centriniu, tiek nacionaliniu lygmeniu registruotų pagrindinių vaistų, vartojamų dėl COVID-19, stygių.

Pasiūla

Nuo pat krizės pradžios Komisija atidžiai stebi padėtį. Kas savaitę rengiamais susitikimais su ES asociacijomis, atstovaujančiomis įvairiems vaistų tiekimo grandinės dalyviams, siekta paskatinti pramonės atstovus dalytis informacija, pranešti apie stygių ir užbėgti už akių bet kokiems ypatingos svarbos produktų tiekimo sutrikimams. Komisija oficialiai paragino farmacijos pramonę padidinti visų vaistų, kurių paklausa dėl COVID-19 padidėjo, ypač tokių, kurių pasiūlos trūkumo rizika yra didelė, gamybos pajėgumus.

Paaiškėjo, kad protekcionistinės priemonės daro poveikį pasaulinei vaistų tiekimo grandinei. Eksporto draudimai ir nacionalinių atsargų kaupimas ES ir už jos ribų gali nulemti šališką tiekimą ir stygių ES ir visame pasaulyje. Visiškas vaistų eksporto draudimas neatitinka Sutarties ir trukdo veikti bendrajai rinkai. Europos Komisija ragina visas valstybes nares panaikinti nepagrįstus vaistų eksporto draudimus vidaus rinkoje.

Atsargų kaupimas užbėgant už akių galimam stygiui gali dar labiau prisidėti prie faktinio stygiaus susidarymo. Tam tikras pagrindinių vaistų, skirtų ekstremaliajai situacijai, atsargų kaupimas apskritai yra suprantamas, tačiau kuo atsargų kaupimas lokalesnis, tuo didesnė tikimybė, kad išaugs netvari bendra paklausa, dėl kurios, jei pasiūla nebus pakankama ir dėl to stygius pasireikš vietovėse, kuriose bus faktinių poreikių. Todėl atsargų kaupimas ES lygmeniu (pvz., per programą „RescEU“) yra optimalus sprendimas visoms valstybėms narėms, o bet koks valstybių narių vykdomas atsargų kaupimas turėtų vykti nacionaliniu lygmeniu ir turėtų būti pamatuotas, atsižvelgiant į epidemiologinius duomenis.

Sumažėję gamybos pajėgumai, žaliavų ir (arba) vaistų veikliųjų medžiagų tiekėjų uždarymas, logistikos problemos paveiktose šalyse, vežimo tarp šalių kliūtys taip pat daro tiesioginį poveikį vaistų prieinamumui ir naujų COVID-19 gydymo būdų kūrimui. Dėl visame pasaulyje taikomų izoliavimo priemonių sutriko krovinių vežimo oro transportu ir laivais veikla ir išaugo jų kainos.

Reikia pažymėti, kad nė viena šalis nėra pajėgi apsirūpinti žaliavomis, tarpiniais produktais, vaistų veikliosiomis medžiagomis ir gatavais vaistais, kurių reikia gerai veikiančiai sveikatos priežiūros sistemai užtikrinti.

Dėl visų pirmiau išdėstytų faktų didėja rizika, kad pritrūks pagrindinių COVID-19 vaistų (toliau – pagrindiniai vaistai). Todėl labai svarbu optimizuoti ir racionalizuoti tiekimą, skirstymą ir vartojimą, kad būtų užtikrintas optimalus pagrindinių dėl pandemijos reikalingų vaistų prieinamumas.

3.   Rodyti solidarumą

a.   Eksporto draudimų ir ribojimų panaikinimas

Tikimasi, kad valstybės narės visuomenės sveikatos apsaugą vykdys laikydamosi Europos solidarumo principų (2). Norint pasiekti šio tikslo labai svarbu, kad valstybės narės panaikintų vaistų eksporto draudimą vidaus rinkoje. Nors suprantama, kad šalys nori užtikrinti pagrindinių vaistų prieinamumą nacionaliniu lygmeniu, eksporto draudimai, net jei jie yra teisiškai pagrįsti, kenkia Europos pacientų galimybėms gauti vaistų. Priemonės, kuriomis rekvizuojami vaistai, tarpiniai produktai ar vaistų veikliosios medžiagos arba jų gamyba, neturėtų būti laikomos viena iš galimybių. Tokios priemonės, ypač kai jos taikomos vaistų veikliosioms medžiagoms arba tarpiniams produktams, kelia pavojų pasiūlai, nes dėl jų sulėtėja pramonės produkcija.

b.   Vengti kaupti nacionalines atsargas

COVID-19 pandemija paveikė visas valstybes nares. Jos turi užtikrinti, kad pagrindinių vaistų būtų ligoninėse ir vaistinėse, kurioms jų labiausiai reikia, neatsižvelgiant į jų geografinę lokaciją. Valstybių narių vykdomas prevencinis atsargų kaupimas kelia pavojų tiekimui visose šalyse. A fortiori lokalesnis atsargų kaupimas gali dar labiau pakenkti, todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad didmenininkai ir vaistinės (įskaitant ligoninių vaistines) nekauptų atsargų.

c.   Užkirsti kelią netinkamam naudojimui ir nereikalingam atsargų kaupimui dėl klaidingos informacijos

Siekdamos užkirsti kelią piliečių paniškam pirkimui ar neracionaliam vartojimui ir didmenininkų bei vaistinių pernelyg didelių kiekių įsigijimui, nacionalinės valdžios institucijos turėtų užtikrinti, kad tiekimo grandinės dalyviai gautų patikimą informaciją apie su COVID-19 susijusių vaistų vartojimą. Valstybės narės turėtų informuoti piliečius apie veiksmus, kurių imtasi siekiant spręsti esamas ir galimas prieinamumo problemas ir ištaisyti klaidingą informaciją apie stygių. Valstybės narės taip pat turėtų atsižvelgti į Europos vaistų agentūros pranešimus.

4.   Užtikrinti tiekimą

a.   Gamybos didinimas ir reorganizavimas

Dėl dabartinės krizės reikia gerokai padidinti gamybą. Tam taip pat gali prireikti pertvarkyti tiekimo grandines bei gamybos linijas ir panaudoti esamas atsargas, siekiant kuo greičiau padidinti produkcijos apimtis. Jei dėl tokių laikinų priemonių farmacijos bendrovėms reikia bendradarbiauti su kitomis bendrovėmis arba koordinuoti su jomis veiksmus, siekiant užtikrinti nepertraukiamą COVID-19 sergančių pacientų priežiūrą, Komisija yra pasirengusi šioms bendrovėms suteikti gaires ir teisinį tikrumą dėl atitikties ES konkurencijos taisyklėms (3).

Valstybės narės, padedamos Komisijos ir Europos vaistų agentūros, turėtų toliau:

—	prašyti tiekimo grandinės dalyvių stebėti savo atsargas ir gamybos pajėgumus, dalytis informacija su valdžios institucijomis, pranešti apie stygių ir stebėti potencialius pagrindinių vaistų tiekimo sutrikimus;

—	prireikus prašyti bendrų pramonės pastangų, sudaryti joms palankesnes sąlygas ir jas koordinuoti siekiant rasti veiksmingų priemonių ir išteklių stygiui mažinti ir COVID-19 vaistų paklausai patenkinti ir

—

prireikus įgyvendinti paklausos rėmimo ir viešųjų pirkimų iniciatyvas, kad būtų skatinamas tinkamas tiekimas pacientams (gali būti svarstomos tokios ES lygmens priemonės kaip „RescEU“ ir ES bendrų viešųjų pirkimų susitarimas, taip pat Skubios paramos priemonė, kai ją patvirtins biudžeto valdymo institucija).

b.   Užtikrinti, kad gamyba būtų tęsiama visu pajėgumu

Vaistų gamyba (įskaitant visas būtinas žaliavas ir komponentus) turėtų būti laikoma būtinąja veikla ir turėtų būti leidžiama ją toliau vykdyti. Visų pirma turėtų būti, jei įmanoma, didinama arba bent palaikoma dabartinio lygmens pagrindinių vaistų gamyba. Valstybės narės turėtų remti pramonės gamybos pajėgumų didinimą, visų pirma taikydamos mokestines paskatas ir teikdamos valstybės pagalbą (4). Itin svarbu užtikrinti, kad produktai, kurie laikomi būtinais visuomenės sveikatai apsaugoti, ir toliau būtų prieinami konkurencingomis kainomis (5).

Be to, siekiant užtikrinti optimalų gamybos pajėgumų veikimą, labai svarbios yra toliau nurodytos priemonės.

—

Valstybės narės turėtų užtikrinti galimybę vaistų tiekimo grandinės dalyviams naudotis asmeninėmis apsaugos priemonėmis (AAP) – jų ne tik reikalaujama pagal taikomus ES darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus, bet jos taip pat būtinos siekiant užkirsti kelią užsikrėtimui vieniems nuo kitų ir užtikrinti vaistų kokybę.

—	Gamybos darbuotojams turėtų būti leidžiama toliau vykti į savo darbo vietą. Vadovaujantis Komisijos gairėmis, ypač daug lankstumo turėtų būti suteikta tarpvalstybiniams darbuotojams (6).

c.   Užtikrinti reguliavimo lankstumą

Siekiant užtikrinti pakankamą tiekimą ir optimizuoti gamybos pajėgumus, rekomenduojama, kad valstybės narės, keisdamos rinkodaros leidimus, farmacijos pramonei suteiktų reguliavimo lankstumo pagal atitinkamas gaires.

Atsižvelgiant į dabartinę precedento neturinčią krizę, turėtų būti paspartintos vaistų veikliųjų medžiagų tiekėjų keitimo, naujų gamybos vietų paskyrimo arba galiojimo pabaigos datų pratęsimo procedūros, jei tik užtikrinama kokybė.

Taip pat galėtų būti nustatytos supaprastintos kontroliuojamų medžiagų, kurioms taikomos tarptautinės kovos su neteisėta prekyba narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis taisyklės ir kurios naudojamos daugeliui intensyviosios terapijos vaistų gaminti, kontrolės procedūros. Kai kuriais atvejais dėl administracinių procedūrų sulėtėja šių medžiagų tarpvalstybinis judėjimas ES. Todėl turėtų būti paspartintas importo leidimų tvarkymas ir apsvarstyta galimybė palengvinti vaistų, kurių sudėtyje yra kontroliuojamų medžiagų, judėjimą tarp valstybių narių, laikantis Tarptautinės narkotikų kontrolės valdybos rekomendacijų.

d.   Nacionaliniu lygmeniu stebėti turimas atsargas

Valstybės narės su rinkodaros leidimų turėtojais, didmenininkais ir ligoninių vaistinėmis turėtų dalytis informacija, pavyzdžiui, epidemiologinėmis prognozėmis (7), kurios padėtų jiems geriau pasirengti didesnei paklausai ir patenkinti tų valstybių narių poreikius. Nacionalinių valdžios institucijų ir pramonės atstovų ryšiai turėtų būti palaikomi per vieną bendrą informacinį punktą. Iš pramonės sektoriaus gauta informacija turėtų būti dalijamasi ES lygmeniu per Europos vaistų agentūros koordinuojamą SPOC tinklą. Europos Komisija turėtų būti nedelsiant informuojama apie visas su trečiųjų šalių eksporto draudimais susijusias tiekimo problemas, dėl kurių reikia imtis politinių veiksmų. Rinkodaros leidimo turėtojai savo ruožtu turėtų užtikrinti, kad valstybių narių valdžios institucijos būtų nedelsiant informuojamos apie bet kokį galimą ar tikėtiną stygių ir gautų kitą susijusią informaciją.

e.   Užtikrinti būtiną paramą didmenos sektoriui

Už vaistų platinimą ES ir EEE atsakingi vaistų didmenininkai. Jiems turi būti leidžiama toliau dirbti visu pajėgumu ir tiekti vaistus ligoninėms ir vaistinėms. Jų darbuotojai turėtų turėti galimybę naudotis būtinomis AAP. Siekiant užtikrinti pristatymą, transporto priemonių vairuotojai taip pat turėtų gauti leidimus keliauti be apribojimų ir patekti į ligonines, vaistines ir kitas išdavimo vietas (visų pirma karantino zonose).

f.   Visapusiškas žaliųjų koridorių užtikrinimas

Vaistų gamyba ir platinimas yra tarpvalstybinė veikla, kurią gaišatis dėl sienų kontrolės gali paveikti neigiamai. Svarbu visapusiškai įdiegti žaliuosius koridorius, sumanytus siekiant palengvinti visų prekių vežimą, nes tai sudarys sąlygas sklandžiai vežti ne tik vaistus, bet ir žaliavas, tarpinius produktus, vaistų veikliąsias medžiagas, medžiagas, gautas iš žmogaus (pvz., plazmą), ir susijusias medžiagas, pvz., pakuotes (8). Siekiant veiksmingai palengvinti vežimą, į gamybos vietas ir (arba) iš jų po pakrovimo ar prieš pakrovimą vykstantiems sunkvežimiams turi būti leidžiama negaištant kirsti sienas.

g.   Sudaryti palankesnes sąlygas krovinių vežimui oro transportu ir kitų rūšių transportui

Dėl dabartinių izoliavimo priemonių sumažėjo krovinių vežimo oro transportu pajėgumai ir padidėjo kainos. Farmacijos pramonė dažniausiai nedidelės apimties siuntas veža oro transportu. Valstybės narės turėtų apsvarstyti veiksmus, kuriais būtų užtikrintas krovininio oro transporto pajėgumas vaistams, vaistų veikliosioms medžiagoms ir žaliavoms gabenti, laikantis Komisijos gairių (9). Valstybės narės turėtų skatinti krovinių ir skubių siuntų oro transporto bendroves rezervuoti pajėgumus išskirtinai būtiniausioms prekėms, visų pirma medicininėms ir skubiosios pagalbos priemonėms, tiekti, ir tokioms prekėms taikytų pagrįstus vežimo tarifus.

Jūrų krovinių vežimo paslaugos taip pat turi būti teikiamos sklandžiai ir be reikalo negaištant, kad būtų užtikrintas tiekimo grandinių tęstinumas (10). Siekiant veiksmingai palengvinti vežimą, į gamybos vietas ir (arba) iš jų po pakrovimo ar prieš pakrovimą vykstantiems vidaus vandenų laivams turi būti leidžiama negaištant kirsti sienas.

h.   Užtikrinti sąžiningą pasiūlos paskirstymą

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad didmenininkai, visuomeninės vaistinės ir ligoninės gautų jiems įprastus vaistų kiekius. Papildomas poreikis (savanoriškai kaupiamos atsargos) turi būti grindžiamas COVID-19 sergančių asmenų skaičiumi paveiktoje teritorijoje. Esant didelei paklausai, reikėtų užtikrinti valdžios institucijų, perkančiųjų organizacijų ir pramonės atstovų veiksmų koordinavimą nacionaliniu lygmeniu, kad būtų užtikrintas teisingas vaistų paskirstymas. Siekiant užtikrinti pakankamą pasiūlą, ypač susidarius skubiai paklausai, reikėtų atsižvelgti į Komisijos gairėse dėl viešųjų pirkimų sistemos naudojimo COVID-19 krizės sukeltos nepaprastosios padėties sąlygomis nustatytas lankstumo priemones (11).

Rekomenduojama viešuosius pirkimus organizuoti reguliariai ir dažnai, kad būtų išvengta stygiaus ir atsargų kaupimo. Siekiant kuo labiau padidinti efektyvumą, pirkimus ligoninėms turėtų apjungti ir organizuoti sveikatos priežiūros sektoriuje veikiančios centrinės perkančiosios organizacijos.

5.   Optimalus vaistų naudojimas ligoninėse

a.   Teisingas turimų vaistų paskirstymas

Nacionalinės valdžios institucijos turėtų turėti galimybę perskirstyti atsargas tarp ligoninių atsižvelgdamos į poreikius. Pagrindinių vaistų tiekimas ligoninių vaistinėms turi būti koordinuojamas tinkamu lygmeniu, kad būtų galima veiksmingai ir teisingai paskirstyti turimus vaistus, atsižvelgiant į valstybės narės tvarką ir struktūrą. Nacionalinės valdžios institucijos turėtų stebėti atsargas ir paklausą, naudodamosi veiksminga ataskaitų teikimo sistema, kuri leistų ligoninių vaistinėms kartą ar net kelis kartus per savaitę pranešti apie turimas ir reikalingas pagrindinių vaistų atsargas. Tai turėtų sudaryti sąlygas perskirstyti atsargas ligoninėms, kurioms jų labiausiai reikia. Koordinuotas arba bendras pirkimas taip pat padeda paskirstyti išteklius atsižvelgiant į ligoninių poreikius.

b.   Keistis ligoninių protokolais pacientams gydyti

Vaistai ligoninėse turėtų būti naudojami laikantis patvirtintų ligoninės protokolų, kuriais optimizuojamas pacientams gydyti skirtų vaistų kiekis. Tokie protokolai turėtų būti pagrįsti įrodymais ir pritaikyti atsižvelgiant į COVID-19 pacientų gydymo patirtį. Valstybės narės turėtų skatinti keitimąsi šia patirtimi. Turėtų būti parengti optimizuoti protokolai su patvirtintais rezultatais ir tais protokolais galėtų būti dalijamasi su kitomis ES ligoninėmis. Ligoninėms gali būti naudingas Komisijos suburtas COVID-19 gydytojų tinklas (12), kurio tikslas – pritaikyti jų protokolus, siekiant geresnių klinikinių rezultatų ir optimalaus vaistų naudojimo.

c.   Apsvarstyti alternatyvius vaistus remiantis ligoninių protokolais ir nacionalinėmis gairėmis

Atsiradus vaistų stygiui, ligoninės turėtų pritaikyti esamus protokolus arba parengti naujus patvirtintus protokolus, kuriuose būtų nustatyta optimali alternatyva. Šia informacija turėtų būti atitinkamai dalijamasi su rinkodaros leidimo turėtoju ir didmenininkais, kad jiems būtų lengviau tiekti alternatyvius vaistus pristigus pirmosios eilės vaistų.

d.   Pratęsti vaistų galiojimo pabaigos datą

Ligoninių vaistinės gali turėti vaistų atsargų, kurių galiojimas artėja prie pabaigos arba yra pasibaigęs. Rinkodaros leidimų turėtojai turėtų būti raginami, jei įmanoma, prašyti atitinkamų nacionalinių valdžios institucijų pratęsti pagrindinių vaistų partijų galiojimo pabaigos datas, remdamiesi stabilumo duomenimis.

e.   Apsvarstyti kartinių vaistų arba veterinarinių vaistų naudojimą

Vaistus, kurių neįmanoma gauti, reikėtų pakeisti kartiniais vaistais. Esant kritiniam pagrindinių registruotų žmonėms skirtų vaistų stygiui, taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę naudoti lygiaverčius (su ta pačia veikliąja medžiaga, tokio paties stiprumo ir tokios pačios farmacinės formos) registruotus veterinarinius vaistus. Pakaitalus visada turėtų kruopščiai įvertinti ir patvirtinti atitinkama nacionalinė valdžios institucija, atsižvelgdama į galimus veterinarijos sektoriaus ypatumus. Ypač daug dėmesio reikėtų skirti tinkamam dozavimui užtikrinti ir papildomam pranešimui apie nepageidaujamas reakcijas. Išnaudojus įprastinius šaltinius, turėtų būti leidžiama pagrindinių vaistų įsigyti už ES ir EEE ribų, prižiūrint nacionalinėms valdžios institucijoms arba Europos vaistų agentūrai.

f.   Vaistų naudojimas ne pagal indikacijas ir klinikiniuose tyrimuose

Kalbant apie kuriamus vaistus arba vaistus, šiuo metu registruotus kitoms ligoms gydyti, bet naudojamus COVID-19 pacientams gydyti ne pagal jų patvirtintas indikacijas, taip pat naudojamus pagal nacionalines ankstyvos prieigos programas arba klinikiniuose tyrimuose, svarbu, kad būtų galima išsamiai prognozuoti reikiamą tiekimą, atsižvelgiant į pacientų, vartojančių šiuos vaistus pagal indikacijas, poreikius. Pirmenybę reikia teikti plataus masto, jei įmanoma – Europos masto, klinikiniams tyrimams, nes tai yra būtina norint surinkti patikimus jų veiksmingumui įrodyti reikalingus duomenis ir tokiu būdu suteikti tinkamas rekomendacijas sveikatos priežiūros specialistams bei pacientams ir sudaryti sąlygas priimti reguliavimo sprendimus.

6.   Pardavimo visuomeninėse vaistinėse optimizavimas siekiant išvengti kaupimo

a.   Priimti priemones, skirtas nuraminti nuo vaistų priklausomus asmenis

Pacientai gali būti linkę kaupti vaistus, kad nereikėtų lankytis vaistinėse ir patirti koronaviruso riziką pandemijos metu. Todėl valstybės narės, siekdamos užkirsti kelią tam, kad piliečiai pirktų pernelyg didelius vaistų kiekius, turėtų skatinti alternatyvias pristatymo priemones bent jau rizikos grupėms priklausantiems pacientams (pvz., sukuriant vietos visuomeninių vaistinių pristatymo į namus paslaugą).

b.   Nustatyti pardavimo ribojimus visuomeninėse vaistinėse

Valstybės narės turėtų apriboti tam tikrų receptinių ir nereceptinių vaistų išdavimą ir pardavimą (pavyzdžiui, leisti įsigyti receptinių vaistų tik vienam mėnesiui arba ne daugiau kaip vieną nereceptinių vaistų pakuotę vienam vartotojui). Valstybės narės turėtų taikyti šiuos apribojimus vaistams, kurių gali pristigti arba kurių paklausa gali padidėti.

c.   Apriboti riziką keliančių produktų pardavimą internetu

Siekiant geriau kontroliuoti pagrindinių vaistų tiekimą pacientams, gali būti svarstoma galimybė laikinai riboti pagrindinių vaistų pardavimą internetu. Valstybės narės taip pat turėtų apsvarstyti galimybę teikti daugiau informacijos apie bendrą ES logotipą, kuriuo žymimi teisėti internetu prekiaujantys mažmenininkai, kad pacientai nenusipirktų falsifikuotų vaistų iš leidimo neturinčių pardavėjų.

d.   Nuraminti pacientus

Valstybės narės turėtų skatinti racionalų vaistų vartojimą ir nuraminti visuomenę dėl vaistų prieinamumo ir saugaus vartojimo. Valstybės narės taip pat turėtų informuoti piliečius apie visas Europos vaistų agentūros rekomendacijas (13).

---

(1)  2020 m. kovo 25 d. ECDC ataskaita „Coronavirus disease 2019 (COVID-19) pandemic: increased transmission in the EU/EEA and the UK – seventh update“.

(2)  2020 m. kovo 13 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos investicijų bankui ir Euro grupei „Suderintas ekonominis atsakas į COVID-19 protrūkį“, COM(2020) 112 final.

(3)  Dar žr. 2020 m. balandžio 8 d. Komisijos komunikatą „Laikinoji su įmonių bendradarbiavimu reaguojant į kritines situacijas, susijusias su dabartiniu COVID-19 protrūkiu, susijusių antimonopolinių klausimų vertinimo sistema“ C(2020)3200.

(4)  2020 m. balandžio 3 d. Komisijos komunikatas „Laikinosios valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistemos pakeitimai“, C(2020) 2215 final.

(5)  2020 m. kovo 23 d. bendras Europos konkurencijos tinklo (EKT) pareiškimas dėl konkurencijos teisės taikymo koronaviruso krizės metu (https://ec.europa.eu/competition/ecn/202003_joint-statement_ecn_corona-crisis.pdf)

(6)  2020 m. kovo 30 d. Komisijos komunikatas „Darbuotojų naudojimosi laisvo judėjimo teise COVID-19 protrūkio metu gairės“ (OL C 102 I, 2020 3 30, p. 12.).

(7)  Vienas iš „EPI forecasts“ pavyzdžių: https://epiforecasts.io/covid/posts/global/

(8)  2020 m. kovo 16 d. priimtos „Sienų valdymo priemonių, skirtų sveikatai apsaugoti ir prekių bei pagrindinių paslaugų prieinamumui užtikrinti, gairės“ (COM(2020) 1753 final) ir Komunikatas dėl žaliųjų koridorių įgyvendinimo (C(2020) 1897 final).

(9)  2020 m. kovo 26 d. Komisijos komunikatas „Krovinių vežimo oro transportu supaprastinimas COVID-19 protrūkio metu“, C(2020) 2010 final.

(10)  2020 m. balandžio 8 d. Komisijos komunikatas dėl jūrininkų, keleivių ir kitų laivuose esančių asmenų sveikatos apsaugos, repatriacijos ir kelionės paslaugų gairių C(2020) 3100

(11)  Europos Komisijos gairės, kaip naudotis viešųjų pirkimų sistema COVID-19 krizės sukeltos nepaprastosios padėties sąlygomis (OL C 108 I, 2020 4 1, p. 1).

(12)  COVID-19 klinikinio valdymo pagalbos sistema: https://ec.europa.eu/eusurvey/runner/COVID19CENTRES

(13)  Pavyzdžiui, Europos vaistų agentūros (EMA) rekomendaciją dėl nesteroidinių priešuždegiminių vaistų vartojimo COVID-19 atveju: https://www.ema.europa.eu/en/documents/press-release/ema-gives-advice-use-non-steroidal-anti-inflammatories-covid-19_en.pdf