EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 07 20

SWD(2021) 717 draft

KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS

2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita



Šalies skyrius: teisinės valstybės principo taikymo padėtis Lietuvoje

pridedamas prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita

Teisinės valstybės principo taikymo padėtis Europos Sąjungoje

{COM(2021) 700 final} - {SWD(2021) 701 final} - {SWD(2021) 702 final} - {SWD(2021) 703 final} - {SWD(2021) 704 final} - {SWD(2021) 705 final} - {SWD(2021) 706 final} - {SWD(2021) 707 final} - {SWD(2021) 708 final} - {SWD(2021) 709 final} - {SWD(2021) 710 final} - {SWD(2021) 711 final} - {SWD(2021) 712 final} - {SWD(2021) 713 final} - {SWD(2021) 714 final} - {SWD(2021) 715 final} - {SWD(2021) 716 final} - {SWD(2021) 718 final} - {SWD(2021) 719 final} - {SWD(2021) 720 final} - {SWD(2021) 721 final} - {SWD(2021) 722 final} - {SWD(2021) 723 final} - {SWD(2021) 724 final} - {SWD(2021) 725 final} - {SWD(2021) 726 final} - {SWD(2021) 727 final}

I.Teisingumo sistema

Teisingumo sistemą sudaro bendrosios kompetencijos teismai (Aukščiausiasis Teismas, Apeliacinis teismas, apygardos teismai ir apylinkės teismai) ir specializuoti teismai (Vyriausiasis administracinis teismas ir du apygardos administraciniai teismai). Apylinkės teismo teisėjus, pasitaręs su Atrankos komisija, skiria Respublikos Prezidentas, o Aukščiausiojo Teismo teisėjus Respublikos Prezidento teikimu ir atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos rekomendaciją skiria Parlamentas (Seimas). Teisėjų taryba, kurią sudaro kolegų paskirti teisėjai, yra teismų savivaldos vykdomoji institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą 1 . Nacionalinė teismų administracija, nuo vykdomosios valdžios nepriklausoma įstaiga, yra kompetentinga teikti teismams materialinę ir techninę paramą, užtikrinti veiksmingą teismų sistemos veikimą ir organizuoti teisėjų mokymą. Konstitucinis Teismas teikia išvadas dėl teisės aktų ir Prezidento dekretų bei Vyriausybės nutarimų konstitucingumo 2 . Prokurorai yra nepriklausomi; generalinį prokurorą skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas Parlamento pritarimu 3 . Žemesnio rango prokurorus skiria generalinis prokuroras, remdamasis Atrankos komisijos rekomendacija 4 . Lietuva dalyvauja Europos prokuratūros vykdomoje veikloje. Advokatūra yra nepriklausoma teisės sistemos dalis, finansuojama advokatų mokamais įnašais ir kitų šaltinių lėšomis.

Nepriklausomumas

Plačioji visuomenė ir įmonės teismų nepriklausomumą ir toliau vertina vidutiniškai arba gerai. 2021 m. teismų nepriklausomumo suvokimas plačiojoje visuomenėje toliau gerėjo trečius metus iš eilės ir tebėra vidutiniškas (55 proc. respondentų teigia, kad teismai yra pakankamai nepriklausomi arba visiškai nepriklausomi. Palyginti su 2020 m., taip manančiųjų padaugėjo 3 proc.) 5 . Teismų nepriklausomumo suvokimas įmonėse iš esmės tebėra geras, nors 2021 m. jis suprastėjo, atsverdamas ankstesniais metais užregistruotą nuolatinį šio rodiklio gerėjimą (60 proc. įmonių atstovų mano, kad teismai yra pakankamai nepriklausomi arba visiškai nepriklausomi. Palyginti su 2020 m., šis rodiklis sumažėjo 6 proc.) 6 .

Sustiprinta Teisėjų tarybos kompetencija ir pakeista jos sudėtis. Nuo 2020 m. lapkričio mėn. Teisėjų tarybą sudaro 17 narių (anksčiau – 23 nariai) 7 . Priėmus Teismų įstatymo pataisas taip pat nustatyta, kad teisėjai į Teisėjų tarybą gali būti renkami ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės 8 . Teisėjų tarybą ir toliau sudaro kolegų teisėjų paskirti teisėjai, o tai atitinka Europos Tarybos rekomendacijas 9 . Teisėjų, kurie nebebus šios tarybos nariais, kadencija nenutraukta anksčiau laiko, nes naujosios taisyklės įsigaliojo pasibaigus jų įprastai kadencijai. Kaip pažymėta 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje 10 , dabar Teisėjų taryba yra kompetentinga atrinkti Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos narius teisėjus, o iki 2020 m. tai buvo išimtinė Prezidento kompetencija 11 . Teisėjų taryba pirmą kartą šios komisijos nariais paskyrė tris teisėjus. Teisėjų taryba taip pat tapo viena iš 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymu nustatytos nepriklausomos valstybinės strateginio valdymo sistemos dalyvių 12 . Atsižvelgdama į tai, Teisėjų taryba aktyviai dalyvauja rengiant 2021–2030 m. Nacionalinę pažangos programą.

Po tam tikro sąstingio laikotarpio paskirti trys nauji Konstitucinio Teismo teisėjai. 2020 m. kovo mėn. pasibaigė trijų Konstitucinio Teismo teisėjų, įskaitant jo pirmininką, kadencija 13 , tačiau Parlamentas 14 atmetė trijų siūlomų pretendentų užimti laisvas darbo vietas kandidatūras 15 . Taip prasidėjo ilgas laikotarpis, kurį šie trys teisėjai liko laikinai eiti pareigų. Politinėms partijoms pareiškus abejonių dėl to, ar tie trys teisėjai teisėtai toliau eina pareigas, Konstitucinis Teismas paaiškino, kad šis sprendimas atitinka Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatas, ir pabrėžė, kad Konstitucinis Teismas turi veikti nepertraukiamai 16 . Pagal įstatymą 17 , jeigu nepaskiriamas naujas teisėjas, kadenciją baigęs teisėjas pareigas eina tol, kol paskiriamas naujas teisėjas. Šis teisinis sprendimas, atrodo, atitinka Venecijos komisijos rekomendacijas 18 . 2021 m. sausio mėn. Parlamentas 19 atnaujino Konstitucinio Teismo sudėties atnaujinimo procedūrą. Taip buvo paskirti trys teisėjai 20 . 2021 m. birželio 17 d. Parlamentas paskyrė naują Konstitucinio Teismo pirmininką.

Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir toliau laikinai eina šias pareigas. Nuo 2019 m. rugsėjo mėn. laukiama, kol bus paskirtas naujas Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Konstituciniam Teismui priėmus nutarimą, kad Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės atleidimas iš pareigų prieštarauja Konstitucijai 21 , atitinkama teisėja grąžinta eiti Aukščiausiojo Teismo teisėjos, taip pat Civilinių bylų skyriaus pirmininkės ir laikinai einančios šio teismo pirmininkės pareigų 22 . Nors taip užtikrinamas Aukščiausiojo Teismo veikimas, svarbu tęsti paskyrimo procedūrą 23 . Vis dėlto manoma, kad nebus išvengta tolesnio vėlavimo, nes pagal Teismų įstatymą Aukščiausiojo Teismo pirmininkas gali būti paskiriamas tik kai užtikrinamas visos sudėties Aukščiausiasis Teismas 24 , o dėl vėlavimo atliekant atrankos procedūrą viena Aukščiausiojo Teismo teisėjo vieta tebėra laisva.

Šiuo metu Nacionalinė teismų administracija ir Teisėjų taryba imasi iniciatyvų, kuriomis siekiama stiprinti antikorupcinę aplinką teisminėse institucijose. Antikorupcinės kultūros stiprinimas teisingumo sistemoje yra vienas iš penkių prioritetų, įtrauktų į Nacionalinės teismų administracijos (NTA) 2020–2022 m. programą. Šiomis aplinkybėmis NTA, bendradarbiaudama su Teisėjų taryba, rengia seminarus profesinės etikos klausimais ir kuria priemones, kuriomis siekiama stiprinti privačių interesų deklaracijų kontrolę. Siekdama stiprinti antikorupcinę aplinką teisminėse institucijose, Teisėjų taryba taip pat sudarė tarpinstitucinę darbo grupę, į kurią įtrauktas Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovas 25 . Šiomis pastangomis sprendžiami susirūpinimą keliantys klausimai, susiję su neigiamu poveikiu teisingumo sistemos įvaizdžiui, kurių kilo dėl įtarimų, kad teisėjai yra įsivėlę į korupciją, nes tam tikros baudžiamosios bylos tebėra nagrinėjamos nuo 2019 m. 26 Dėl šių įtarimų penki teisėjai jau atleisti iš pareigų ir trys teisėjai nuo pareigų nušalinti.

Advokatūra yra išreiškusi susirūpinimą dėl profesinės paslapties saugojimo principo laikymosi. Pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatas teisėsaugos institucijos netgi nepateikusios baudžiamųjų kaltinimų gali vykdyti slaptas informacijos rinkimo operacijas, kurias, pasak advokatūros 27 , galima prilyginti advokatų ir jų klientų bendravimo kontrolei 28 . Advokatūra paprašė valstybės institucijų pateikti informaciją apie advokatūros narių atžvilgiu vykdomus kriminalinės žvalgybos veiksmus, nesusijusius su atliekamais baudžiamųjų veikų tyrimais, tačiau buvo atsisakyta tai padaryti 29 . Atsisakymas pateikti tokią informaciją buvo užginčytas nacionaliniuose teismuose. Galutiniu sprendimu advokatūros apeliacinis skundas buvo atmestas. Advokatūra šį skundą perdavė Europos Žmogaus Teisių Teismui 30 . 2020 m. gruodžio 9 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas informavo Lietuvos vyriausybę apie šios bylos priimtinumą. Advokatūra Vilniaus apygardos administraciniame teisme taip pat užginčijo baudžiamųjų veikų tyrimo teisinio reguliavimo nuostatas. Dėl šio teismo sprendimo advokatūra pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šiuo metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme vyksta teismo procesas.

Kokybė

Po šiokių tokių atidėliojimų, kuriuos nulėmė COVID-19 pandemija, atnaujintos teisėjų atrankos procedūros. Dėl COVID-19 pandemijos ir susijusių apribojimų, nustatytų paskelbus karantino režimą, atlikta mažiau teisėjų atrankos procedūrų negu 2019 m. 31 Procedūrines taisykles pritaikius prie naudojamos vaizdo konferencijų įrangos, atnaujinti Atrankos komisijos posėdžiai, kurie vyksta pagal įprastą tvarkaraštį. Pasak Nacionalinės teismų administracijos, 2021 m. planuojama atlikti daugiau atrankos procedūrų, kad būtų kompensuotas mažesnis 2020 m. atliktų procedūrų skaičius ir užtikrinamas paskyrimas į laisvas darbo vietas 32 .

Teisėjų taryba pradėjo diskusijas dėl teismų finansavimo modelio. Vykstant deryboms dėl valstybės biudžeto sudarymo, Teisėjų taryba išreiškė susirūpinimą dėl lėšų paskirstymo teismams ir jų paskirstymo kriterijų. Siekdama nustatyti objektyvius ir skaidrius lėšų paskirstymo kriterijus, Teisėjų taryba pradėjo nacionalinės ir tarptautinės praktikos tyrimus.

Šiuo metu vyksta diskusijos dėl teisinės pagalbos sistemos pokyčių. Į Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą įtrauktas projektas, kuriuo siekiama mažinti teisinę pagalbą teikiančių teisininkų darbo krūvį ir spręsti nepakankamo atlyginimo už teisinės pagalbos paslaugas problemą, be kita ko, užtikrinti proporcingą atlyginimą atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų sudėtingumą, ir didinti apmokėjimo tvarkos skaidrumą 33 . Šiais pokyčiais būtų reaguojama į advokatūros jau seniai reiškiamą susirūpinimą 34 . Jie taip pat atitinka Europos advokatūrų ir teisininkų draugijų tarybos (CCBE) rekomendacijas ir Europos Tarybos gaires 35 . Vis dėlto šis projektas, kurį numatoma įgyvendinti dabartinės 2020–2024 m. kadencijos laikotarpiu, pradėtas dar labai neseniai ir prieš toliau jį plėtojant bus atlikta galimybių studija.

Teisingumo sistemoje plačiai naudojamos skaitmeninės priemonės. Pagal Lietuvos procedūrines taisykles teismuose nagrinėjant civilines, komercines, administracines ir baudžiamąsias bylas įvairiose situacijose leidžiama naudotis skaitmeninėmis technologijomis. Tai pasakytina tiek apie šalių dalyvavimą naudojantis ryšių technologijomis, tiek apie įrodymų priimtinumą 36 . Atrodo, kad Lietuvos teismai taip pat gerai aprūpinti elektroninio ryšio priemonėmis 37 . Civilinėse, komercinėse ir administracinėse bylose teismo procesui pradėti ir jo eigai stebėti plačiu mastu naudojami skaitmeniniai sprendimai 38 , tačiau tai rečiau daroma baudžiamosiose bylose 39 . Plačiu mastu naudojamos skaitmeninės priemonės padeda užtikrinti nenutrūkstamą teismų veikimą COVID-19 pandemijos metu. Patobulinta turima vaizdo konferencijų įranga, tačiau suinteresuotieji subjektai pabrėžia būtinybę iš esmės atnaujinti teismų sistemos kompiuterinę įrangą ir kitus išteklius, susijusius su teisingumo sistemos skaitmeninimu 40 . Taip pat numatyta imtis tolesnių teismų darbo modernizavimo priemonių, visų pirma siekiant užtikrinti, kad visų procesų metu nuotoliniams posėdžiams rengti būtų naudojamos ryšių technologijos, ir stiprinti visuomenės galimybes susipažinti su teismų praktika 41 .

Veiksmingumas

Ir toliau pasiekiama gerų rezultatų teisingumo sistemos veiksmingumo srityje 42 . Lietuvoje civilinės ir komercinės bylos tebėra sparčiai nagrinėjamos pirmosios ir antrosios instancijos teismuose, tačiau pailgėjo jų nagrinėjimo trečiosios instancijos teismuose laikas 43 . Be to, sutrumpėjo administracinių bylų nagrinėjimo laikas tiek pirmosios, tiek antrosios instancijos teismuose 44 . Kalbant apie visų kategorijų nagrinėtas bylas, toliau matyti ir taip gana nedidelio susikaupusių bylų skaičiaus mažėjimo tendencija 45 .

Toliau įgyvendinamas projektas „Teismų veiklos efektyvumo didinimas“. Šiuo projektu siekiama didinti teismų veiklos efektyvumą kuriant pažangius teismų išteklių ir bylų paskirstymo valdymo modelius ir modernizuojant bylų valdymo sistemą 46 . 2017 m. pradėtą įgyvendinti projektą buvo numatyta užbaigti 2021 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, tačiau dėl COVID-19 pandemijos neišvengta vėlavimo. Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje taip pat numatyta imtis naujų teisėkūros priemonių, susijusių su tolesniu veiksmingumo didinimu, visų pirma siekiant populiarinti neteisminį ginčų sprendimą ir šiuo metu teismų atliekamas neteismines funkcijas perduoti kitoms institucijoms 47 . Lietuvoje taip pat aktyviai skatinama ir teikiamos paskatos naudotis alternatyvaus ginčų sprendimo metodais 48 .

II.Kovos su korupcija sistema

Korupcijos prevencijos priemones koordinuoja Teisingumo ministerija ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, o Lietuvos Respublikos vyriausioji tarnybinės etikos komisija prižiūri, kaip laikomasi institucinių etikos standartų. STT taip pat pavesta parengti ir įgyvendinti tam tikras korupcijos prevencijos priemones. Kompetencija kovoti su korupcija padalyta kelioms valdžios institucijoms. STT suteikta kompetencija nustatyti ir tirti sunkiausias su korupcija susijusias nusikalstamas veikas 49 . Prokuratūra atlieka ir koordinuoja ikiteisminius tyrimus. 2020 m. lapkričio 4 d. Parlamentas patvirtino naują Nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos 2020–2022 m. Veiksmų planą.

Ekspertai ir įmonių vadovai mano, kad korupcijos lygis viešajame sektoriuje tebėra gana žemas. 2020 m. pagal organizacijos „Transparency International“ korupcijos suvokimo indeksą Lietuva iš 100 balų surinko 60 balų ir Europos Sąjungoje užima 11 vietą, o pasaulyje – 35 vietą 50 . Šis suvokimo indeksas per pastaruosius penkerius metus 51 išliko gana stabilus 52 .

Keliose aukšto lygio korupcijos bylose toliau vykdomi korupcijos tyrimo ir traukimo baudžiamojon atsakomybėn už ją procesai. 2020 m. STT pradėjo 69 ikiteisminius tyrimus ir 35 bylos buvo perduotos teismui 53 . 60 su korupcija susijusių bylų užbaigtos skyrus baudą, penkios bylos – įkalinimo bausmę, o dvi bylos – ir įkalinimo bausmę, ir baudą 54 . Be to, ištirti arba teismui perduoti šeši aukšto lygio korupcijos atvejai. Vieno iš šių atvejų, kuris susijęs su Parlamento nariu, tyrimas buvo pradėtas 2016 m. ir vėliau buvo sustabdytas, kai Parlamentas nepatenkino prokuratūros prašymo panaikinti to Parlamento nario teisinę neliečiamybę. Po 2020 m. gruodžio mėn. vykusių visuotinių rinkimų Parlamentas įgaliojo prokuratūrą tęsti šį tyrimą, taigi tyrimas buvo atnaujintas ir byla neseniai buvo perduota teismui 55 . Kovos su kyšininkavimu užsienyje teisės aktų sistema yra tinkama 56 , tačiau reikia aktyviau įgyvendinti tarptautines rekomendacijas dėl būtinybės didinti informuotumą šiuo klausimu 57 . Atsižvelgiant į tai, laikoma, kad teisėsaugos institucijos turi pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių užduotims atlikti, tačiau institucijos atkreipia dėmesį į būtinybę didinti teisėsaugos pareigūnų skaičių 58 .

Priimtas naujas veiksmų planas, kuriuo papildoma Nacionalinė kovos su korupcija programa. Kovos su korupcija strateginė sistema nustatyta Nacionalinėje kovos su korupcija 2015–2025 metų programoje 59 , o ją įgyvendina ir koordinuoja Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) padedama Vyriausybė. Šioje programoje laikomasi visapusiško požiūrio į korupciją, daug dėmesio skiriant tiek viešajam, tiek privačiajam sektoriui. Vis dėlto naujausiame STT vertinime pabrėžta, kad, norint visose viešojo administravimo įstaigose sukurti korupcijos rizikai atsparią aplinką, reikalingas sistemingesnis požiūris ir dar reikia įgyvendinti keletą priemonių 60 . 2020 m. lapkričio mėn. Parlamento priimtu 2020–2022 m. Veiksmų planu siekiama gerinti šios programos įgyvendinimą. Numatytais veiksmais siekiama, be kita ko, tobulinti Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinę sistemą, peržiūrėti lobizmo taisykles, stiprinti teisėsaugos pajėgumus nustatyti korupcijos atvejus, be kita ko, rengiant mokymus ir imantis prevencinių veiksmų, ir stiprinti pranešėjų apsaugos mechanizmą. Plane numatyta sukurti naują korupcijos viešajame sektoriuje stebėsenos ir vertinimo sistemą ir gerinti korupcijos supratimą 61 . Lietuvos Respublikos Vyriausybės specialiajai komisijai pavesta stebėti, kontroliuoti ir koordinuoti kovą su korupcija 62 , o STT atlieka svarbų vaidmenį šio plano rezultatų stebėsenos srityje 63 . Lietuva planuoja 2021 m. parengti ir priimti naują Nacionalinę darbotvarkę korupcijos prevencijos klausimais 2022–2033 metams, kuria ketinama pakeisti dabartinę Nacionalinę kovos su korupcija programą 64 . Galiausiai 2020 m. gruodžio mėn. Respublikos Prezidentas iškilmingai atidarė naująją Skaidrumo akademiją. Pagrindinis įsteigtos naujos akademijos tikslas – suburti ekspertus ir institucijas, kad jie galėtų keistis geriausios patirties, susijusios su korupcijos prevencija, pavyzdžiais ir rengti specializuotus kovos su korupcija srities mokymus. Pirmaisiais veikimo mėnesiais šioje akademijoje surengta keletas valstybės tarnautojams skirtų mokymo seminarų.

Siekiant užkirsti kelią sukčiavimo ir korupcijos rizikai per COVID-19 pandemiją, pakeisti viešųjų pirkimų teisės aktai. Viešųjų pirkimų teisės aktai buvo pritaikyti, kad būtų reaguojama į galimas su korupcija susijusias problemas COVID-19 pandemijos metu. Naujasis pakeitimas įsigaliojo 2020 m. liepos mėn. Jo tikslas – neleisti abejotiniems tiekėjams, besistengiantiems pasipelnyti iš ekstremaliosios situacijos, dalyvauti viešuosiuose pirkimuose 65 . Konkrečiai nurodyti tarptautiniai viešieji pirkimai vedant neskelbiamas derybas, kai perkančiosios organizacijos turėtų konsultuotis su keliomis kitomis nacionalinėmis institucijomis, įskaitant STT, kad gautų kuo daugiau informacijos apie tiekėją 66 . Priėmus 2020–2022 m. Nacionalinį veiksmų planą, Parlamentui pateiktas naujas pakeitimas, kuriuo siekiama centralizuoti viešųjų pirkimų procedūras 67 .

Išrinktiems pareigūnams skirtoje turto deklaravimo sistemoje dabar taikomos veiksmingesnės ir efektyvesnės taisyklės. 2020 m. liepos mėn. buvo priimtas naujas išrinktų ir paskirtų asmenų Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo pakeitimas 68 . Juo siekiama supaprastinti interesų deklaravimo procesą ir jame išsamiai apibūdinta visa būtina informacija, reikalinga deklaracijai pateikti. Išrinkti nariai turi pateikti deklaraciją per 30 dienų nuo jų išrinkimo. Už deklaracijų, kurios taip pat skelbiamos viešai, tikrinimą atsakinga Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 69 . 2021 m. sausio 4 d. pradėjo veikti naujasis Privačių interesų registras (PINREG) 70 .

Atnaujintomis lobizmo taisyklėmis siekiama užtikrinti didesnį pareigūnų ir lobistų susitikimų skaidrumą ir viešumą. 2021 m. sausio mėn. įsigaliojo nauja redakcija išdėstytas Lobizmo įstatymas 71 . Jame numatyta kryžminio deklaravimo sistema, pagal kurią lobistai, politikai ir valstybės tarnautojai Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) tvarkomame Lobistų registre turi pranešti apie savo susitikimus. Remiantis naujausia VTEK metine ataskaita, 2020 m. pabaigoje lobistais buvo užregistruoti 122 asmenys 72 . 2020 m. buvo užregistruoti 273 susitikimai (2019 m. – 209 susitikimai) 73 . STT pateikė Parlamentui savo vertinimą ir rekomendacijas, kaip stiprinti siūlomą sistemą 74 .

Pradėta įgyvendinti 2020 m. liepos mėn. priimtas nuostatas dėl „sukamųjų durų“ reiškinio ir veiklos pertraukos laikotarpių. „Sukamųjų durų“ reiškinys ir veiklos pertraukos laikotarpiai reglamentuojami Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu 75 , kuriame nustatytas vienų metų veiklos pertraukos laikotarpis 76 . Be to, VTEK konkrečiais atvejais turi teisę nukrypti nuo bendrosios taisyklės 77 . Nuo 2020 m. liepos mėn., kai įsigaliojo įstatymo pakeitimas, VTEK gavo keturis prašymus pritaikyti nukrypti leidžiančią nuostatą. Vienu atveju VTEK nepriėmė sprendimo, nes trūko pareiškėjo informacijos, kitais dviem atvejais prašymai buvo atmesti, o vienu atveju prašymas pritaikyti nukrypti leidžiančią nuostatą buvo patvirtintas. 78 .

Nors nustatytos pranešėjų apsaugos taisyklės, piliečiams trūksta sąmoningumo. 2020 m. Generalinė prokuratūra pranešėjų statusą suteikė 49 asmenims 79 . 2020 m. rugpjūčio mėn. Generalinėje prokuratūroje pradėjo veikti speciali telefono linija, ir per keturis jos veikimo mėnesius suteiktos 198 konsultacijos 80 . Remiantis šiuo kanalu suteikta informacija, pradėta 16 ikiteisminių tyrimų ir atlikta 11 vidaus audito patikrinimų 81 . Pagrindiniai netinkamo elgesio atvejai, apie kuriuos pranešta, susiję su piktnaudžiavimu įgaliojimais, tarnybinių pareigų nevykdymu, korupcija viešųjų pirkimų srityje, taip pat su COVID-19 susijusių priemonių pažeidimu 82 . Siekdama skatinti naudotis šia specialia telefono linija ir padėti kitoms valdžios institucijoms kurti savo pranešimų teikimo kanalus, Generalinė prokuratūra rengia viešiesiems ir privatiems subjektams skirtus informuotumo didinimo seminarus 83 .

Pateiktos rekomendacijos ir gairės, kaip didinti skaidrumą ir mažinti korupcijos riziką įgyvendinant ekonominės pagalbos po COVID-19 pandemijos planą. Po COVID-19 protrūkio Vyriausybė patvirtino 5 mlrd. EUR vertės planą, skirtą ekonomikai paremti ir pandemijos plitimui apriboti. Tai, kaip įgyvendinamas šis paramos planas, stebi STT. Atsižvelgdama į tai, STT parengė keletą rekomendacijų ir dokumentų, kuriais siekiama užtikrinti skaidrumą ir mažinti korupcijos riziką 84 . STT pasiūlė sukurti bendrą internetinę platformą, kurioje būtų teikiama informacija apie kovos su COVID-19 plano įgyvendinimą, tačiau šis pasiūlymas nebuvo įgyvendintas 85 . Nepaisant to, valdžios institucijos 86 laikėsi nuomonės, kad atitinkamų institucijų paskelbtos informacijos pakanka, kad piliečiai būtų tinkamai informuojami 87 . STT įvertino keletą teisinių priemonių, priimtų siekiant apriboti poveikį 88 .

III.Žiniasklaidos pliuralizmas ir žiniasklaidos laisvė

Lietuvoje žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos laisvės teisinė sistema grindžiama konstitucinėmis apsaugos priemonėmis ir sektorių teisės aktais. Konstitucija draudžiama cenzūra ir žiniasklaidos monopolizavimas ir užtikrinama žodžio laisvė bei informacijos laisvė. Pagrindinis žiniasklaidos įstatymas yra Visuomenės informavimo įstatymas. Priimti teisės aktai, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva 89 . Institucinę struktūrą sudaro Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba ir Visuomenės informavimo etikos asociacija 90 .

Didelių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliavimo institucijos teisinės sistemos pokyčių nebuvo. Finansiniai ir žmogiškieji LRTK ištekliai išliko stabilūs ir laikomi pakankamais, ypač todėl, kad jos biudžetas finansuojamas iš rinkos dalyvių surenkamų mokesčių lėšomis 91 . LRTK pasiūlė Parlamentui jos narių kadencijos trukmę pratęsti nuo ketverių iki penkerių metų ir jos pavadinimą pakeisti į „Nacionalinę žiniasklaidos komisiją“ 92 . Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos 2021 m. ataskaitoje pažymėta, kad žiniasklaidos reguliavimo institucijos nepriklausomumui ir efektyvumui kyla labai nedidelė rizika 93 .

Vyksta diskusijos dėl žiniasklaidos savireguliacijos įstaigų efektyvumo ir nešališkumo. Lietuvos visuomeninis transliuotojas „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (LRT) pasiūlė Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimą, pagal kurį jam nebūtų taikoma Visuomenės informavimo etikos komisijos – Visuomenės informavimo etikos asociacijos sprendimų priėmimo organo – vykdoma priežiūra, nes pačioje LRT sukurta etikos kontrolieriaus pareigybė. Tai paskatino viešas diskusijas tokiais klausimais kaip Visuomenės informavimo etikos komisijos efektyvumas ir nešališkumas, Visuomenės informavimo etikos asociacijos sudėtis 94 ir tai, kokiu mastu savireguliacijos veikimas turėtų būti nustatytas įstatymais 95 .

Siekdama didinti žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumą, Kultūros ministerija, remdamasi Visuomenės informavimo įstatymu ir Visuomenės informavimo politikos strateginėmis kryptimis 2019–2022 metams, diegia viešai prieinamą Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinę sistemą 96 . Sistemoje VIRSIS bus skelbiami duomenys apie žiniasklaidos priemonių savininkus, įskaitant tikruosius savininkus, ir laipsniškai informacija apie pajamų iš reklamos, gaunamų iš viešųjų įstaigų, sumas. Siekiant užtikrinti, kad sistemoje VIRSIS būtų teikiama naujausia informacija, ji bus suderinta su kitomis valstybinėmis informacinėmis sistemomis ir registrais ir į ją bus įtraukiami atitinkami tikralaikiai duomenys. Ši sistema pradės veikti 2021 m. 97 Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos 2021 m. ataskaitos duomenimis, žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumui kyla vidutinė rizika 98 . Naujienų žiniasklaidai būdinga didelė koncentracija, visų pirma todėl, kad įvairiuose sektoriuose dauguma naujienų žiniasklaidos priemonių priklauso vos kelioms įmonėms 99 .

Lietuvos valdžios institucijos, siekdamos sušvelninti COVID-19 pandemijos poveikį žiniasklaidos priemonėms, ėmėsi keleto priemonių. Dėl pandemijos sumažėjo žiniasklaidos priemonių pajamos iš reklamos, o du vietos laikraščiai turėjo nutraukti veiklą. Privačios žiniasklaidos įmonės sumažino tyrimo projektų skaičių. Lietuvos valdžios institucijos ėmėsi žiniasklaidos sektoriui skirtų paramos priemonių, be kita ko, padengė pristatymo paštu išlaidas, atidėjo mokesčius už televizijos ir radijo transliacijų perdavimo įrenginius ir paslaugas ir pasirūpino, kad kelionių ribojimo metu žurnalistai galėtų keliauti po šalį. Įvairūs Vyriausybės departamentai taip pat įsigijo žiniasklaidos erdvės visuomenės informavimo apie COVID-19 pandemiją kampanijoms 100 . Vyriausybė planuoja 2022 m. atlikti išsamią savo žiniasklaidos politikos peržiūrą. Bus imamasi tolesnių priemonių, be kita ko, iki 2023 m. bus sukurtas tvaraus žiniasklaidos finansavimo modelis ir iki 2024 m. bus stiprinami gebėjimai naudotis žiniasklaidos priemonėmis 101 ,  102 .

Lietuvoje laipsniškai daugėja galimybių susipažinti su informacija. Remiantis 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojusiais Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimais, žurnalistai turi teisę nemokamai susipažinti su nekilnojamojo turto registre ir įmonių bei organizacijų registruose kaupiama informacija. Kai kurie suinteresuotieji subjektai teigia, kad susipažinimo su informacija procedūros vis dar gana sudėtingos. Visų pirma, kai kurios viešosios įstaigos, ypač savivaldybės, naudojasi duomenų apsaugos taisyklėmis, kad nepagrįstai apribotų galimybes susipažinti su informacija 103 .

Žurnalistų profesinė aplinka tebėra saugi. Nuo tada, kai buvo priimta 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita, nei Europos Tarybos platformoje žurnalistikos apsaugai ir žurnalistų saugumui skatinti 104 , nei Žiniasklaidos laisvės apžvalgos platformoje (angl. Mapping Media Freedom platform) 105 Lietuvai nepateikta jokių naujų įspėjimų. Naujosios Vyriausybės programoje prisiimti įsipareigojimai stiprinti žurnalistų apsaugos nuo persekiojimo dėl kritinės žurnalistikos sistemą 106 .

IV.Kiti instituciniai klausimai, susiję su stabdžių ir atsvarų sistema

Lietuva yra atstovaujamosios demokratijos respublika, turinti tiesiogiai renkamą Prezidentą, iš vienų rūmų sudarytą Parlamentą (Seimą) ir Konstitucinį Teismą, atsakingą už įstatymų konstitucinę peržiūrą. Parlamentas, Prezidentas, Vyriausybė ir ne mažesnė negu 50 000 piliečių grupė turi teisę inicijuoti teisės aktus. Seimo kontrolieriams pavesta ginti ir skatinti žmogaus teises ir laisves.

Šiuo metu rengiamas projektas, kuriuo siekiama gerinti teisėkūros kokybę. Teisingumo ministerija planuoja atlikti analizę, siekdama nustatyti teisėkūros proceso ir teisės taikymo trūkumus ir parengti institucijoms skirtas metodines rekomendacijas, kaip gerinti teisės aktų ir teisėkūros proceso kokybę 107 . Pagal šį projektą numatyta imtis iniciatyvų, susijusių su teisinio reguliavimo poveikio vertinimu, įtraukiomis viešomis konsultacijomis, galiojančių teisės aktų poveikio ex post vertinimu ir reguliavimo panaikinimu bei biurokratijos mažinimu. Įgyvendinant pastarąsias iniciatyvas bus visų pirma peržiūrimi galiojantys teisės aktai ir rengiamos metodinės rekomendacijos dėl sistemingų peržiūrų, siekiant panaikinti pasenusias ar neproporcingas reguliavimo nuostatas, mažinti administracinę ir reguliavimo naštą ir susisteminti reguliavimo nuostatas ir susijusias taisykles.

Toliau taikomos neatidėliotinos priemonės, nustatytos prasidėjus COVID-19 pandemijai. Nors nepaprastoji padėtis, kaip numatyta Konstitucijoje ir išsamiai išdėstyta Nepaprastosios padėties įstatyme, nebuvo paskelbta, vykdomoji valdžia pagal Civilinės saugos įstatymą visos šalies lygmeniu paskelbė ekstremaliąją situaciją ir pagal Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą visoje šalyje įvedė karantiną. Paskelbti ekstremaliąją situaciją ir nustatyti karantiną yra Vyriausybės prerogatyva 108 , ir tam nereikia Parlamento pritarimo. Karantino laikotarpiais Parlamento darbas nebuvo sustabdytas, tačiau buvo atidėtos kai kurios sesijos. Nuo 2021 m. sausio mėn., remiantis Parlamento statuto pataisomis, posėdžius galima rengti nuotoliniu būdu. Pirmosios instancijos teismas atmetė vieną teismui pateiktą skundą dėl karantino priemonių, kuriuo ginčijama vykdomosios valdžios kompetencija nustatyti tokias priemones 109 . Konstituciniam Teismui buvo pateikta keletas apeliacinių skundų dėl karantino priemonių, tačiau nė vienas iš jų nebuvo pripažintas priimtinu. 2020 m. lapkričio mėn. du Seimo kontrolieriai 110 pateikė ataskaitą, kurioje vertinama, ar 2020 m. kovo mėn. nustatytos neatidėliotinos priemonės atitinka pagrindinių teisių ir laisvių principus. Šioje ataskaitoje išreikštas susirūpinimas dėl priverstinio iš užsienio grįžusių asmenų izoliavimo priemonių ir teisės į prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas laikymosi bei aukščiausio lygio sveikatos apsaugos užtikrinimo karantino laikotarpiu.

2020 m. įsigaliojo naujasis Nevyriausybinių organizacijų (NVO) plėtros įstatymas. Naujajame įstatyme nustatyta, kad Juridinių asmenų registre turi būti kaupiama ir viešai skelbiama informacija apie juridinius asmenis, kurie pagal šiame įstatyme pateiktas apibrėžtis yra NVO 111 . Ši informacija bus pagrindas rinkti duomenis apie NVO, o pastaraisiais bus naudojamasi Vyriausybei formuojant įrodymais grindžiamą politiką. Naujuoju įstatymu taip pat sukurtas NVO fondas, kurio paskirtis – NVO teikti tvarią institucinę paramą. Pilietinės visuomenės erdvė Lietuvoje vertinama kaip atvira 112 , ir, nors šalyje taikomos su COVID-19 susijusios neatidėliotinos priemonės turėjo įtakos pilietinės visuomenės organizacijų darbui, Lietuvos valdžios institucijos joms teikė finansinę paramą 113 , todėl NVO galėjo toliau vykdyti savo veiklą. Tokios subsidijų priemonės buvo pirmą kartą pritaikytos NVO, nes anksčiau tik įmonės galėjo naudotis tokiomis priemonėmis.

Šiuo metu plėtojama keletas teisinio švietimo tobulinimo iniciatyvų. Siekdama stiprinti žinias apie Konstitucijoje nustatytas teises, Teisingumo ministerija kasmet rengia visuotinę teisinių žinių patikrinimo kampaniją, kurioje gali dalyvauti visi teisinio akademinio išsilavinimo neįgiję piliečiai. 2020 m. per šį egzaminą žinios apie Konstituciją buvo tikrinamos remiantis praktinėmis situacijomis. Be to, 2020 m. spalio mėn. pradėjo veikti mobiliųjų programėlių žaidimas „Žinau savo teises“, kuriuo siekiama skatinti gilinti žinias teisinėmis temomis, įskaitant tokius klausimus kaip notarų ir antstolių veikla, baudžiamoji ir administracinė atsakomybė ir Konstitucija. Vyriausybė taip pat ketina teisinį ir antikorupcinį švietimą integruoti į bendrojo ugdymo programas 114 .

I priedas. Abėcėlinis šaltinių sąrašas*

* Atsakymų, gautų per konsultacijas dėl 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos, sąrašas pateikiamas adresu https://ec.europa.eu/info/policies/justice-and-fundamental-rights/upholding-rule-law/rule-law/rule-law-mechanism/2021-rule-law-report-targeted-stakeholder-consultation .

2020 m. birželio 16 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pareiškimas ( Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pareiškimas (www.lrkt.lt) ).

CIVICUS (2021), Monitor tracking civic space – Lithuania ( CIVICUS - Tracking conditions for citizen action ).

Europos advokatūrų ir teisininkų draugijų taryba (2018), Rekomendacijos dėl teisinės pagalbos, III.1 punktas; Europos Tarybos Ministrų Komiteto gairės dėl teisinės pagalbos sistemų civilinės ir administracinės teisės srityse veiksmingumo ir efektyvumo.

Europos advokatūrų ir teisininkų draugijų taryba (2021), iš Europos advokatūrų ir teisininkų draugijų tarybos gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

Europos Komisija (2019), Greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 482 „Verslo požiūris į korupciją ES“.

Europos Komisija (2020), 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo padėtis Lietuvoje ( https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52020SC0314&from=LT ).

Europos Komisija (2020), Specialioji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 502 „Korupcija“.

Europos Komisija (2021), ES teisingumo rezultatų suvestinė.

Europos mokslinių tyrimų taryba (2021), 2021 m. sausio 13 d. pranešimas spaudai.

Europos Tarybos Ministrų Kabinetas (2010), Ministrų Kabineto rekomendacija valstybėms narėms CM/Rec(2010)12 dėl teisėjų nepriklausomumo, veiksmingumo ir atsakomybės ( https://rm.coe.int/cmrec-2010-12-on-independence-efficiency-responsibilites-of-judges/16809f007d ).

Europos Tarybos Ministrų Kabinetas (2021), Europos Tarybos Ministrų Komiteto gairės dėl teisinės pagalbos sistemų civilinės ir administracinės teisės srityse veiksmingumo ir efektyvumo.

Europos Tarybos Venecijos komisija (2013), Opinion on the Draft Amendments to three Constitutional Provisions relating to the Constitutional Court, the Supreme State Prosecutor and the Judicial Council of Montenegro endorsed by the Venice Commission at its 96th Plenary Session (CDL-AD(2013)028).

Europos Tarybos Venecijos komisija (2014), Opinion on the Draft Law on the Constitutional Court of Montenegro, adopted by the Venice Commission at its 100th Plenary Session (CDL-AD(2014)033).

Europos teismų tarybų tinklas (2021), iš Europos teismų tarybų tinklo gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

Iš STT gauta informacija apie Lobizmo įstatymą ( https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/en/TAK/ ).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015), Lietuvos Respublikos nacionalinė kovos su korupcija 2015–2025 metų programa ( https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct ).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2020), Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2021), iš Lietuvos gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

„Mapping Media Freedom“ (2021), Lithuania country profile ( https://www.mappingmediafreedom.org/country-profiles/lithuania/ ).

STT (2020), Nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 m. programos įgyvendinimo pažangos ataskaita ( https://www.stt.lt/doclib/iwlpfjmqm2krucnq2u28zyguhkhv7ddy ).

STT (2020), Skaidrumo atmintinė ( https://www.stt.lt/naujienos/7464 ).

„Transparency International“ (2020), Exporting corruption. Progress report 2020: Assessing enforcement of the OECD Anti-Bribery Convention ( 2020_Report-Full_Exporting-Corruption_EN.pdf (transparencycdn.org) ).

„Transparency International“ (2021), Korupcijos suvokimo indeksas 2020 m.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) 2020 m. metinė ataskaita ( https://vtek.lt/wp-content/uploads/2021/03/Ataskaita_2020_internetui.pdf ).

Žiniasklaidos pliuralizmo observatorija (2021), Šalies ataskaita: Lietuva.

„Žurnalistai be sienų“ (2021), Pasaulio spaudos laisvės indeksas. Šalies ataskaita: Lietuva.

II priedas. Vizitas į Lietuvą

2021 m. kovo ir balandžio mėn. Komisijos tarnybos surengė virtualius susitikimus su:

·Lietuvos advokatūra

·Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija (VTEK)

·Konstituciniu Teismu

·„Freedom house“

·Teisėjų taryba

·Lietuvos žurnalistų sąjunga

·Žiniasklaidos reguliavimo institucija – Lietuvos radijo ir televizijos komisija

·Užsienio reikalų ministerija

·Teisingumo ministerija

·Nacionaline teismų administracija

·Nacionaline NVO koalicija

·Generaline prokuratūra

·Visuomenės informavimo etikos asociacija

·Viešųjų pirkimų tarnyba

·Seimo kontrolierių įstaiga

·Specialiųjų tyrimų tarnyba

·Aukščiausiuoju Teismu

·„Transparency International“ Lietuvos skyriumi

* Komisija taip pat surengė kelis horizontalius susitikimus su šiomis organizacijomis:

·„Amnesty International“

·Reprodukcinių teisių centru

·CIVICUS

·„Civil Liberties Union for Europe“

·Europos pilietinės visuomenės tinklu

·Europos Bažnyčių konferencija

·„EuroCommerce“

·Europos ne pelno teisės centru

·Europos žiniasklaidos ir spaudos laisvės centru

·Europos piliečių forumu

·Europos žurnalistų federacija

·„European Partnership for Democracy“

·Europos jaunimo forumu

·„Front Line Defenders“

·„Human Rights House Foundation“

·„Human Rights Watch“

·Tarptautinės lesbiečių ir gėjų asociacijos Europos skyriumi

·Tarptautine teisininkų komisija

·Tarptautine žmogaus teisių federacija

·Tarptautinės planuotos tėvystės federacijos Europos tinklu (IPPF EN)

·Tarptautiniu spaudos institutu

·Nyderlandų Helsinkio komitetu

·Atviros visuomenės Europos politikos institutu

·„Philanthropy Advocacy“

·„Protection International“

·„Žurnalistai be sienų“

·„Transparency International“ Europos Sąjungos biuru

(1)      Teismų įstatymo 119 straipsnis.

(2)      Konstitucinį Teismą sudaro devyni teisėjai, kuriuos iš Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko ir Aukščiausiojo Teismo pirmininko pateiktų kandidatų skiria Parlamentas.

(3)      Generalinio prokuroro pavaduotojus generalinio prokuroro siūlymu skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas.

(4)      1994 m. spalio 13 d. Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 pakeitimo įstatymo 22 ir 26 straipsniai.

(5)      2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė, 47 diagrama. Teismų nepriklausomumo suvokimas vertinamas pagal šias kategorijas: labai prastas (mažiau negu 30 proc. respondentų mano, kad teismai yra pakankamai nepriklausomi ar visiškai nepriklausomi), prastas (tokios nuomonės laikosi 30–39 proc. respondentų), vidutiniškas (40–59 proc. respondentų), geras (60–75 proc. respondentų) ir labai geras (daugiau kaip 75 proc. respondentų).

(6)      2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė, 49 diagrama.

(7)      Taip pat peržiūrėtas Visuotinio teisėjų susirinkimo renkamų teisėjų skaičius. Sumažinti kandidato į Teisėjų tarybą stažo reikalavimai – dabar norint būti priimtam į Teisėjų tarybą reikia turėti bent trejų metų teisėjo darbo stažą (anksčiau – penkerių metų darbo stažą).

(8)      Teismų įstatymo 119 straipsnis.

(9)      Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos CM/Rec(2010)12 26–27 punktai.

(10)      2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo padėtis Lietuvoje, p. 4.

(11)      Teismų įstatymo 551 straipsnis. Naujoji nuostata įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d.

(12)      Taip pat žr. 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą (Šalies skyrius: teisinės valstybės principo padėtis Lietuvoje, p. 4).

(13)      Iš viso yra devyni Konstitucinio Teismo teisėjai, kurie skiriami vienai devynerių metų kadencijai. Pagal Lietuvos Konstituciją kas trejus metus pakeičiamas trečdalis Konstitucinio Teismo teisėjų.

(14)      2016–2020 m. kadencijos Parlamentas.

(15)      Konstitucinio Teismo teisėjus skiria ir iš pareigų atleidžia Parlamentas.

(16)      2020 m. birželio 16 d. Konstitucinio Teismo pareiškimas.

(17)      Konstitucinio Teismo įstatymo 4 straipsnis.

(18)      Venecijos komisijos nuomonė (CDL-AD(2014)033), 20 punktas.

(19)      2020–2024 m. kadencijos Parlamentas.

(20)      Venecijos komisija pabrėžė, kad, norint užtikrinti valstybės institucijų veikimą, svarbu numatyti aklavietės išvengimo mechanizmus, pavyzdžiui, galimybes toliau laikinai eiti atitinkamas pareigas, tačiau tokie mechanizmai neturėtų būti kliūtis pasiekti susitarimą (Venecijos komisijos nuomonė (CDL-AD(2013)028), 5–8 punktai).

(21)      2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo padėtis Lietuvoje, p. 4.

(22)      2020 m. rugsėjo 2 d. Konstitucinio Teismo nutarimas Nr. KT153-N13/2020.

(23)      Žr. 20 išnašą.

(24)      Aukščiausiojo Teismo pirmininką iš paskirtų šio teismo teisėjų skiria Parlamentas Respublikos Prezidento teikimu.

(25)      Iš Europos teismų tarybų tinklo (ENCJ) gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 25.

(26)      2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo padėtis Lietuvoje, p. 3.

(27)      Pagal Lietuvos įstatymus advokatai naudojasi specialiomis teisėmis, kuriomis apsaugoma profesinė paslaptis. Tai, be kita ko, draudimas tikrinti, apžiūrėti ar paimti advokatų dokumentus ar bylas, susijusius su profesine veikla, ir kontroliuoti telekomunikacijų tinklais ir kitomis ryšių priemonėmis perduodamą informaciją, išskyrus atvejus, kai advokatas įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką.

(28)      Iš Europos advokatūrų ir teisininkų draugijų tarybos (CCBE) gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 3.

(29)      Pirmasis prašymas buvo pateiktas 2019 m. balandžio mėn.

(30)      Paraiška Nr. 64301/19 Lietuvos advokatūra ir kiti prieš Lietuvą.

(31)      Iš Lietuvos gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 1.

(32)      Vizito į Lietuvą metu gauta informacija.

(33)      Iš Lietuvos gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 6.

(34)      Vizito į Lietuvą metu gauta informacija.

(35)      Europos advokatūrų ir teisininkų draugijų taryba (2018), Rekomendacijos dėl teisinės pagalbos, III.1 punktas; Europos Tarybos Ministrų Komiteto gairės dėl teisinės pagalbos sistemų civilinės ir administracinės teisės srityse veiksmingumo ir efektyvumo (angl. Guidelines of the Committee of Ministers of the Council of Europe on the efficiency and the effectiveness of legal aid schemes in the areas of civil and administrative law), 22 ir 23 punktai.

(36)      2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė, 39 diagrama.

(37)      2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė, 41 diagrama.

(38)      2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė, 43 diagrama.

(39)      2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė, 44 diagrama.

(40)      Iš Europos teismų tarybų tinklo (ENCJ) gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 25–26.

(41)      Iš Lietuvos gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 7.

(42)      2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo padėtis Lietuvoje, p. 5.

(43)      2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė, 6 ir 7 diagramos.

(44)      2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė, 8 ir 9 diagramos.

(45)      2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė, 13, 14 ir 15 diagramos.

(46)      Iš Lietuvos gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 10.

(47)      Iš Lietuvos gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 11.

(48)      2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė, 26 diagrama.

(49)      Kitos tyrimo institucijos yra policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba ir muitinė, tačiau jos yra kompetentingos tirti tik vieno iš jų pareigūnų padarytas nusikalstamas veikas.

(50)      „Transparency International“ (2021), korupcijos suvokimo indeksas 2020 m., p. 2–3. Korupcijos suvokimo lygis skirstomas į šias kategorijas: žemas (ekspertų ir įmonių vadovų korupcijos viešajame sektoriuje suvokimas viršija 79 balus), gana žemas (79–60 balų), gana aukštas (59–50 balų) ir aukštas (mažiau negu 50 balų).

(51)      Praėjusiais metais pateikti „Eurobarometro“ duomenys apie korupcijos suvokimą ir piliečių bei įmonių patirtį atnaujinami kas antrus metus. Naujausi duomenys pateikiami 2020 m. specialiojoje „Eurobarometro“ apklausoje Nr. 502 ir 2019 m. greitojoje „Eurobarometro“ apklausoje Nr. 482.

(52)      2015 m. Lietuva surinko 59 balus, o 2020 m. – 60 balų. Indeksas per praėjusius penkerius metus reikšmingai padidėja arba sumažėja, kai balų suma pasikeičia daugiau kaip penkiais balais, padidėja arba sumažėja, kai balų suma pasikeičia 4–5 balais, ir išlieka gana stabilus, kai balų suma pasikeičia 1–3 balais.

(53)      Remiantis iš Lietuvos gautais atsakymais rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, 27 bylos buvo nutrauktos.

(54)      2018 m. STT pradėjo 52 ikiteisminius tyrimus, o 2019 m. – 47 ikiteisminius tyrimus. Šaltinis – statistiniai duomenys, įtraukti į iš Lietuvos gautus atsakymus rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

(55)      2021 m. gegužės 13 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos pranešimas spaudai, https://www.stt.lt/naujienos/7464/_2021-5/teisme-seimo-nario-p.-grazulio-baudziamoji-byla:3133.

(56)    Exporting corruption. Progress report 2020: Assessing enforcement of the OECD Anti-Bribery Convention, p. 83.

(57)      Implementing the OECD Anti-Bribery Convention, Phase 2 two-year follow-up report: Lithuania.

(58)      Vizito į šalį metu gauta informacija.

(59)      Nacionalinė kovos su korupcija 2015–2025 metų programa.

(60)      Specialiųjų tyrimų tarnyba (2020), Nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos įgyvendinimo pažangos ataskaita.

(61)      Iš Lietuvos gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

(62)      Ibid., 5 punktas.

(63)      Ibid., 7 punktas.

(64)      Šiuo tikslu, siekiant užtikrinti veiksmingą įgyvendinimą ir veiksmų koordinavimą, Specialiųjų tyrimų tarnybai bus teikiama parama rengiant naują kovos su korupcija strategiją, jos įgyvendinimo veiksmų planą ir stebėsenos bei ataskaitų teikimo priemones, taip pat organizuojant informuotumo apie šią strategiją didinimo kampaniją. Šiam projektui teikiama parama pagal Europos Komisijos techninės paramos priemonę.

(65)      Viešųjų pirkimų įstatymas su pakeitimais.

(66)      72 straipsnio 4 dalyje pateiktas informacijos, kurią privalu pateikti, sąrašas ir nustatytas trijų dienų trukmės jos pateikimo terminas.

(67)      Naujasis Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimas.

(68)      Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo pakeitimu taip pat pakeistas šio įstatymo pavadinimas, kuris dabar yra „Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas“.

(69)      Ibid., 22 straipsnis.

(70)      Šio naujo IT sprendimo tikslas – gerinti interesų deklaracijų kokybę sujungiant daugiau kaip 10 nacionalinių valdžios institucijų. Į deklaraciją bus automatiškai įtraukiama nacionaliniuose registruose ir informacinėse sistemose saugoma informacija, o asmuo el. paštu gaus priminimą, kad reikia baigti pildyti deklaraciją (VTEK 2020 m. metinė ataskaita).

(71)      Lobistinės veiklos įstatymas.

(72)      VTEK 2020 m. metinės ataskaitos duomenys. Į šią ataskaitą įtraukti ir 2019 m. duomenys.

(73)      VTEK 2020 m. metinė ataskaita.

(74)      Iš STT gauta informacija apie Lobizmo įstatymą.

(75)      Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas, naujausias pakeitimas įsigaliojo 2020 m. liepos mėn.

(76)      Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 15 ir 17 straipsniai.

(77)      Idem, 18 straipsnis.

(78)      VTEK 2020 m. metinė ataskaita, p. 20.

(79)      Generalinės prokuratūros raštu pateiktais statistiniais duomenimis, priimti 86 sprendimai: pranešėjo statusas suteiktas 49 asmenims, o 37 asmenims toks statusas nesuteiktas.

(80)      Iš Lietuvos gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 13.

(81)      Ibid.

(82)      Ibid.

(83)      Generalinės prokuratūros raštu pateikta informacija.

(84)      Iš Lietuvos gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą. Vienas iš šių dokumentų buvo 2020 m. balandžio mėn. paskelbta Skaidrumo atmintinė, skirta valstybės institucijoms, įgyvendinančioms 2020–2022 m. Veiksmų planą. STT taip pat ėmėsi priemonių korupcijos rizikai tiek centriniu, tiek vietos lygmeniu mažinti.

(85)      Iš Lietuvos gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 16.

(86)      Vizito į Lietuvą metu iš STT gauta informacija.

(87)      Ibid.

(88) Pagrindiniai vertinimai yra: Antikorupcinio vertinimo išvada dėl vakcinavimo nuo COVID-19 tvarkos (2021 m. sausio 15 d., Nr. 4-01-295); Antikorupcinio vertinimo išvada dėl priemonės „Pagalbos verslui fondas“, susijusios su COVID-19, veiklos aprašo projekto (2020 m. liepos 23 d., Nr. 4-01-5781); Antikorupcinio vertinimo išvada dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto „Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas“ priemonės Nr. 03.3.1-LVPA-T-859 „COVID-19 produktai LT“ projektų finansavimo sąlygų aprašo (2020 m. lapkričio 18 d., Nr. 4-01-9466).

(89)      Apie tai, kad Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva visiškai perkelta į nacionalinę teisę, Komisijai buvo pranešta 2021 m. sausio 27 d.

(90)      Pagal organizacijos „Žurnalistai be sienų“ 2021 m. pasaulio spaudos laisvės indeksą Lietuva užima 28 vietą (tarp ES valstybių narių – 14 vietą). Palyginti su praėjusiais metais, jos vieta nepasikeitė, tačiau per praėjusius penkerius metus jos vieta keliomis pozicijomis pakilo. Žr. https://rsf.org/en/lithuania.

(91)      Vizito į šalį metu gauta informacija.

(92)      Iš Lietuvos gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 22.

(93)      Žiniasklaidos pliuralizmo observatorija (2021), Šalies ataskaita: Lietuva, p. 10.

(94)      Iš Lietuvos gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 22.

(95)      Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos 2021 m. ataskaitos duomenimis, redakcijos savarankiškumui kyla didelė rizika, nes įstatymuose nenustatytos reguliavimo apsaugos priemonės redakcijos savarankiškumui užtikrinti, o savireguliacijos priemonės dažnai neįgyvendinamos efektyviai. Žr. Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos 2021 m. ataskaitą (Šalies ataskaita: Lietuva, p. 14).

(96)      2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje dėmesys atkreiptas į susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su informacijos apie žiniasklaidos priemonių savininkus prieinamumu, nes praktiškai vieša informacija apie žiniasklaidos priemonių savininkus dažnai yra ribota arba pasenusi.

(97)      Iš Lietuvos gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 23.

(98)      Žiniasklaidos pliuralizmo observatorija (2021), Šalies ataskaita: Lietuva, p. 11.

(99)      Žiniasklaidos pliuralizmo observatorija (2021), Šalies ataskaita: Lietuva, p. 12.

(100)      Vizito į šalį metu gauta informacija.

(101)      Iš Lietuvos gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 23.

(102)      Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa.

(103)      Vizito į šalį metu gauta informacija. Vienoje neseniai nagrinėtoje Žurnalistų sąjungos ir Sveikatos ministerijos byloje teismas nustatė, kad ministerija, norėdama apriboti galimybes susipažinti su informacija, negali remtis duomenų apsaugos taisyklėmis.

(104)      Europos Tarybos platforma žurnalistikos apsaugai ir žurnalistų saugumui skatinti: Lietuva.

(105)      Žiniasklaidos laisvės apžvalgos platforma (angl. Mapping Media Freedom platform), Šalies profilis: Lietuva.

(106)      Iš Lietuvos gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 23.

(107)      Iš Lietuvos gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 24. Šis projektas įtrauktas į 2020 m. gruodžio 11 d. pristatytą Vyriausybės programą.

(108)      Parlamentas yra kompetentingas paskelbti nepaprastąją padėtį, kuria remiantis nustatomi platesnio masto apribojimai.

(109)      Tuo metu, kai buvo rengiama ši ataskaita, priimtas sprendimas dar nebuvo galutinis.

(110)      Yra du Seimo kontrolieriai, atsakingi atitinkamai už skundų dėl valstybės institucijų ir įstaigų pareigūnų veiklos ir už skundų dėl savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiklos nagrinėjimą.

(111)      2019 m. gruodžio 5 d. Įstatymas Nr. XIII-2626.

(112)      Organizacijos CIVICUS Lietuvai skirtas reitingas; reitingai nustatomi pagal penkių kategorijų skalę: atvira, susiaurinta, apsunkinta, suvaržyta ir uždara erdvė.

(113)      2020 m. birželio 3 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nustatė 2 mln. EUR vertės NVO skirtą subsidijų priemonę, pagal kurią vienai NVO buvo galima skirti iki 5 000 EUR dydžio subsidiją, o vėliau subsidija buvo padidinta iki 10 000 EUR. Iš esmės šiomis subsidijomis buvo siekiama užtikrinti socialinių paslaugų teikimo tęstinumą.

(114)      Iš Lietuvos gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 26.