Vienoje ES šalyje susidaręs makroekonominis disbalansas, pavyzdžiui, didelis einamosios sąskaitos deficitas arba nekilnojamojo turto kainų burbulas, gali neigiamai paveikti kitas ES šalis. Tai tapo akivaizdu per pasaulinę finansų krizę. Dėl šios priežasties 2011 m. buvo įdiegta makroekonominio disbalanso procedūra (MDP). Ji suteikia galimybę atidžiau stebėti šalis, kuriose susidaręs perviršinis disbalansas, pagal perviršinio disbalanso procedūrą (PDP).
Makroekonominio disbalanso procedūra
Makroekonominio disbalanso procedūra siekiama nustatyti galimai žalingą makroekonominį disbalansą, kuris galėtų neigiamai paveikti konkrečių ES šalių, euro zonos arba visos ES ekonominį stabilumą, užkirsti disbalansui kelią ir jį šalinti.