Neteisėta veikla ir piktnaudžiavimas teise gali būti vykdomi bet kurioje privačioje ar valstybinėje organizacijoje, nepaisant jos dydžio. Tai gali pasireikšti įvairiomis formomis, pvz., korupcija ir sukčiavimu, netinkamais profesiniais veiksmais ar aplaidumu. Jei ši problema neišsprendžiama, gali būti padaryta didelė žala viešajam interesui.
Organizacijai dirbantys žmonės arba žmonės, kurie su ja turi ryšių vykdydami savo su darbu susijusią veiklą, dažnai pirmieji sužino apie tokius atvejus, todėl turi išskirtinę galimybę informuoti subjektus, kurie gali išspręsti problemą.
Pranešėjai (t. y. asmenys, kurie praneša (atitinkamoje organizacijoje arba išorės institucijai) arba atskleidžia (visuomenei) su darbu susijusiomis aplinkybėmis gautą informaciją apie pažeidimą), padeda užkirsti kelią nuostoliams ir nustatyti grėsmę arba žalą viešajam interesui, kuri priešingu atveju liktų nepastebėta.
Tačiau Europos ir nacionaliniu lygmenimis pranešėjų apsauga yra nevienoda ir fragmentiška. Todėl žmonės dažnai nedrįsta pranešti apie jiems susirūpinimą keliančius klausimus, nes bijo atsakomųjų veiksmų.
Dėl šių priežasčių 2018 m. balandžio 23 d. Europos Komisija pateikė iniciatyvų rinkinį, įskaitant Direktyvos dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos pasiūlymą ir komunikatą, kuriuo nustatoma išsami pranešėjų apsaugos teisinė sistema siekiant apsaugoti viešąjį interesą Europos lygmeniu, nustatomi lengvai prieinami pranešimų teikimo kanalai, pabrėžiama pareiga išlaikyti konfidencialumą ir draudimas imtis atsakomųjų veiksmų prieš pranešėjus ir nustatomos tikslinės apsaugos priemonės.
2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos priimta 2019 m. spalio 23 d. ir įsigaliojo 2019 m. gruodžio 16 d. Valstybės narės turi ją perkelti į savo nacionalinę teisę iki 2021 m. gruodžio 17 d.
Dokumentai