EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 12 01

JOIN(2021) 30 final

Bendras komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui

Strategija „Global Gateway“

Strategija „Global Gateway“

1.Įvadas

Demokratinės valstybės, laikydamosi savo vertybių, kuriomis yra grindžiamos, turi įrodyti savo gebėjimą spręsti šiandienos pasaulinius uždavinius. Jos turi būti pajėgios ir ambicingos, kad padėtų pagerinti žmonių gyvenimą visame pasaulyje. Šią realybę išryškina vis didėjanti būtinybė šalims investuoti ir plėtoti infrastruktūrą, kurios reikia tvariai gerovei, darbo vietoms ir paslaugoms vietos bendruomenėms kurti.

Šis pasaulinis infrastruktūros poreikis yra ne tik darnaus vystymosi visame pasaulyje pagrindas, bet ir esminis veiksnys kovojant su klimato kaita ir saugant aplinką, gerinant pasaulinį sveikatos saugumą ir didinant pasaulio ekonomikos konkurencingumą. Šiandieninės neišbaigtos, nesuderinamos ar atsietos pasaulinės infrastruktūros poveikis ypač pasijuto per COVID-19 pandemiją – dėl ekonominio poveikio ir izoliacijos, kuriuos lėmė skaitmeninio sąsajumo trūkumas, tiekimo grandinių sutrikdymas arba medicinos prekių trūkumas. Tačiau, nors pandemija paskatino būtinybę imtis veiksmų, investicijų trūkumas ir pasaulinių poreikių mastas atsirado gerokai anksčiau. G 20 vertinimu, iki 2040 m. investicijų į pasaulinę infrastruktūrą deficitas pasieks 13 trln. EUR 1 . Jei atsižvelgtume į tolesnes investicijas į infrastruktūrą, kurių reikia siekiant apriboti klimato kaitą ir aplinkos būklės blogėjimą, ši suma padidėtų iki 1,3 trln. EUR kasmet 2 .

Atsižvelgiant į šį neatidėliotiną didelio finansavimo poreikį, šalims reikia teigiamo pasiūlymo sprendžiant, kaip geriausia plėtoti savo klimato, energetikos, transporto ir skaitmeninę infrastruktūrą arba kaip stiprinti savo sveikatos ar švietimo sistemas. Šie pasirinkimai turi realų poveikį jų piliečių gyvenimui ir pragyvenimui. Todėl joms reikia patikimo partnerio, kuris galėtų parengti tvarius ir kokybiškus projektus, kurie būtų įgyvendinami labai skaidriai ir laikantis aukšto lygio standartų, kad vietos bendruomenėms būtų užtikrinta ilgalaikė socialinė ir ekonominė nauda.

ES savo finansavimą siūlys sąžiningomis ir palankiomis sąlygomis, kad sumažintų įsiskolinimo riziką. Ji padės kurti tvarią infrastruktūrą, suteiks paramą, įgūdžius ir finansavimą, kurių reikia jai eksploatuoti. Nesant tinkamo skaidrumo, gero valdymo ir aukštų standartų, projektai gali būti netinkamai parinkti arba parengti, neišsamūs arba panaudoti korupcijai skatinti. Taip ne tik stabdomas augimas ir skurdinamos vietos bendruomenės, bet ir galiausiai sukuriama priklausomybė, todėl gali būti apribotos šalių galimybės priimti sprendimus.

Atsižvelgiant į pasaulinį šio iššūkio pobūdį, ES savo partneriams turi pateikti teigiamą pasiūlymą. Šis teigiamas pasiūlymas yra strategija „Global Gateway“ – didelių investicijų į infrastruktūros plėtrą visame pasaulyje ES planas. Šia strategija siekiama užmegzti ryšius, o ne kurti priklausomybę. Investuoti į projektus, kuriuos galima įgyvendinti laikantis aukštų standartų, gero valdymo ir skaidrumo. Bendradarbiauti su priimančiosiomis šalimis, finansų įstaigomis ir privačiuoju sektoriumi siekiant padidinti investicijas į infrastruktūrą, kad būtų sustiprintas mūsų konkurencingumas, užtikrinta nauda ir apsauga mūsų partneriams, suteikta galių vietos bendruomenėms ir sprendžiamos aktualiausios pasaulinės problemos – nuo klimato kaitos ir darnaus vystymosi iki sveikatos saugumo, lyčių lygybės ir švietimo sistemų.

Siekiant šių tikslų, strategijos „Global Gateway“ veikla bus vykdoma visame pasaulyje, prisiderinant prie įvairių regionų poreikių ir strateginių interesų, kartu tvirtai laikantis savo vertybių. Šia strategija daugiausia dėmesio bus skiriama fizinei infrastruktūrai, pavyzdžiui, optiniams skaiduliniams kabeliams, netaršaus transporto koridoriams, švarios elektros energijos perdavimo linijoms, kad būtų stiprinami skaitmeniniai, transporto ir energetikos tinklai. Ja taip pat bus sukuriama palanki aplinka, siekiant užtikrinti, kad projektai būtų įgyvendinami, siūlant patrauklias investavimo ir verslui palankios prekybos sąlygas, reguliavimo konvergenciją, standartizavimą, tiekimo grandinių integraciją ir finansines paslaugas.

Stebime naują mokslo ir gamybos revoliuciją, kurią lėmė būtinybė kovoti su klimato kaita ir reaguoti į grėsmes sveikatai, taip pat skaitmeninė transformacija. Šie pokyčiai kelia papildomų sunkumų dedant pastangas vystymosi srityje, tačiau taip pat suteikia naujų galimybių. Padėdama kitiems, ES taip pat galės labiau propaguoti savo interesus, didinti savo tiekimo grandinių atsparumą ir atverti daugiau prekybos galimybių ES ekonomikai, kurioje nuo tarptautinės prekybos priklauso maždaug 38 mln. darbo vietų.

Norint užtikrinti reikiamą aprėptį ir gauti naudos iš infrastruktūros plėtros ES viduje ir visame pasaulyje, reikės didelio masto investicijų. Naudojantis visomis ES turimomis finansinėmis ir vystymosi priemonėmis ir remiantis tvirtu ES valstybių narių įsipareigojimu 3 , strategija „Global Gateway“ bus siekiama 2021–2027 m. sutelkti iki 300 mlrd. EUR investicijų. Tai bus daroma nuosekliai, laikantis Europos komandos principo, t. y. sutelkiant ES, valstybių narių, Europos finansų įstaigų ir nacionalinių plėtros finansų įstaigų išteklius. Ja bus aktyviai siekiama sutelkti privačiojo sektoriaus finansavimą ir ekspertines žinias bei remti galimybes gauti tvarų finansavimą.

Vykdydama strategiją „Global Gateway“, Europa visapusiškai prisidės prie pasaulinio investicijų trūkumo mažinimo. Tačiau šiam tikslui pasiekti reikės bendrų panašiai mąstančių partnerių pastangų. Atsižvelgiant į tai, strategija „Global Gateway“ bus derinama su G 7 pradėtu darbu ir ja abipusiškumo pagrindu bus sustiprinamos tokios iniciatyvos kaip „Build Back Better World“. Šis įsipareigojimas bendradarbiauti buvo dar kartą patvirtintas 2021 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje (COP 26), kurioje ES ir Jungtinės Amerikos Valstijos subūrė panašiai mąstančius partnerius, kad šie pareikštų bendrą įsipareigojimą kovoti su klimato krize plėtojant netaršią, atsparią ir su nulinio grynojo anglies dioksido kiekio tikslu suderintą infrastruktūrą 4 .

Strategija „Global Gateway“ grindžiama 2018 m. ES ir Azijos sąsajumo strategijos laimėjimais, neseniai sudarytomis sąsajumo partnerystėmis su Japonija ir Indija, taip pat Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planu 5 , Rytų partneryste 6 ir pietinių kaimyninių šalių politika 7 . Ji visiškai suderinta su JT darbotvarke iki 2030 m., jos darnaus vystymosi tikslais (DVT) ir Paryžiaus susitarimu. Siūlant teigiamą pasaulinės infrastruktūros plėtros galimybę, pagal strategiją „Global Gateway“ bus investuojama į tarptautinį stabilumą ir bendradarbiavimą bei parodoma, kaip demokratinės vertybės užtikrina tikrumą ir sąžiningumą investuotojams, tvarumą partneriams ir ilgalaikę naudą žmonėms visame pasaulyje.

2.Strategijos „Global Gateway“ investicijų prioritetai

Pagal strategiją „Global Gateway“ bus stiprinami Europos ir jos partnerių žmonių tarpusavio ryšiai, o investicijos bus nukreipiamos ten, kur pastaraisiais metais išryškėjo arba padidėjo infrastruktūros trūkumai. Šios sritys dažnai yra labai svarbios sprendžiant mūsų aktualiausius pasaulinius uždavinius, o investicijos jose didžiausią naudą žmonėms teikia vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu.

Pirmenybė bus teikiama investicijoms į skaitmenizaciją, sveikatos, klimato, energetikos ir transporto sektorius, taip pat į švietimą ir mokslinius tyrimus. Be to, pagrindiniai prioritetai yra infrastruktūros kokybės ir kiekybės tobulinimas bei palankios aplinkos gerinimas lengvatomis besinaudojančiose šalyse ir regionuose. Įgyvendinant strategiją „Global Gateway“ bus užtikrinama, kad investicijų nauda būtų sąžiningai ir vienodai prieinama. Todėl užtikrinsime, kad projektai ir investicijos būtų įtraukūs, visų pirma lyčių lygybės požiūriu.

2.1Skaitmeninis sektorius

Dėl COVID-19 pandemijos padidėjo prieigos prie saugios ir patikimos skaitmeninės infrastruktūros ir technologijų, grindžiamų tinkamu reguliavimu, svarba. Kadangi tikimasi, kad iki 2030 m. pasaulinis interneto srautas išaugs daugiau kaip šešis kartus, pereinant prie duomenimis grindžiamos ekonomikos ir visuomenės bus būtina užtikrinti plačiajuostį ryšį.

ES bendradarbiaus su šalimis partnerėmis, kad įdiegtų skaitmeninius tinklus ir infrastruktūras, pavyzdžiui, povandeninius ir antžeminius optinius skaidulinius kabelius, kosmoso technologijomis grindžiamas saugias ryšių sistemas, taip pat debesijos ir duomenų infrastruktūras, kurios kartu sudaro pagrindą keitimuisi duomenimis, bendradarbiavimui itin našių kompiuterinių sistemų, dirbtinio intelekto ir Žemės stebėjimo srityse. Pirmenybę teiksime nepakankamai aptarnaujamiems regionams, šalims ir gyventojams, siekdami kovoti su pasauline skaitmenine atskirtimi ir stiprinti saugius ir patikimus skaitmeninius ryšius tuose regionuose ir šalyse bei tarp Europos ir pasaulio. ES kuo labiau sumažins skaitmeninės infrastruktūros aplinkosauginį pėdsaką, skatindama žaliuosius duomenų centrus ir diegdama povandeninius kabelius su jutikliais vandenynams stebėti.

Investicijos į skaitmeninę infrastruktūrą bus grindžiamos ES 5G ryšio tinklų kibernetinio saugumo priemonių rinkiniu. Šios investicijos taip pat bus susietos su standartais ir protokolais, kuriais remiamas tinklo saugumas ir atsparumas, sąveikumas ir atviras, pliuralistinis ir saugus internetas. ES taip pat skatins prieigą prie atviro interneto, atsižvelgdama į jo, kaip pagrindinio inovacijas, socialinį ir politinį, ekonominį ir kultūrinį vystymąsi skatinančio veiksnio, vaidmenį.

ES pasiūlys skaitmeninės ekonomikos dokumentų rinkinius 8 , kuriuose investicijos į infrastruktūrą derinamos su šalies lygmens pagalba, kuria siekiama užtikrinti asmens duomenų apsaugą, kibernetinį saugumą ir teisę į privatumą, patikimą dirbtinį intelektą, taip pat sąžiningas ir atviras skaitmenines rinkas. Pavyzdžiui, ES remsis pasauline tendencija siekti konvergencijos su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR), kad įkvėptų kitas šalis skatinti saugius duomenų srautus. Pagal strategiją „Global Gateway“ bus skatinamas ES atvirų ir konkurencingų ryšių tinklų ir paslaugų rinkų reguliavimo modelis.

2.2Klimatas ir energetika

Įperkama ir patikima prieiga prie energijos ir žaliavų yra būtina ekonomikos funkcionavimo ir pramonės konkurencingumo sąlyga. Energetikos sektoriuje taip pat išmetama daugiau kaip 70 proc. viso pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o jo perėjimas prie švaresnės energijos bus labai svarbus siekiant išvengti žalingo klimato kaitos poveikio. ES yra įsipareigojusi iki 2050 m. tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Neseniai vykusioje konferencijoje COP 26 pagal Glazgo klimato paktą pasaulis bendrai įsipareigojo maždaug iki šimtmečio vidurio išmetamą anglies dioksido kiekį visame pasaulyje sumažinti iki nulio.

Klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo poveikis daro neproporcingą įtaką neturtingiausiems ir pažeidžiamiausiems pasaulio gyventojams, ypač mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse. Investicijos į klimato kaitos švelninimą ir atsparumą klimato kaitai tose šalyse yra būtinos ne tik siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu, sveikatą, žmonių saugumą ir apsaugą nuo klimato kaitos poveikio, tačiau jomis taip pat suteikiama didelių ekonominių galimybių. Siekiant užtikrinti, kad tos investicijos iš tiesų turėtų poveikį, infrastruktūra turi būti suprojektuota atsižvelgiant į dabartinę riziką ir būsimas grėsmes ir ji turi būti kuriama pagal standartus, kuriais būtų skatinamas mažas arba nulinis išmetamųjų teršalų kiekis ir kurių laikantis infrastruktūra atlaikytų tų rizikų ir grėsmių daromą poveikį.

Šios investicijos į infrastruktūrą ir pagalbinis reglamentavimas sudarys sąlygas pereiti prie švarios energijos. Kartu jie suteikia unikalią galimybę pertvarkyti ekonomiką, kurti darbo vietas ir didinti energetinį saugumą. Bendradarbiausime su šalimis partnerėmis, kad joms būtų sudarytos sąlygos vykdyti teisingą energetikos pertvarką ir kartu įvairinti mūsų švarios energijos tiekimą. Remsime regioninę energetikos integraciją, grindžiamą jungtimis ir bendrais projektais, pavyzdžiui, jūros vėjo elektrinių parkais pakrančių regionuose, ir skatinsime energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiųjų išteklių energiją (įskaitant pažangiuosius tinklus) ir teisingą pertvarką.

Bendradarbiausime su šalimis partnerėmis, kurios turi galimybių plėtoti vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybą, ir skatinsime kurti konkurencingas rinkas, kad už ES ribų pagamintu vandeniliu būtų galima prekiauti tarptautiniu mastu be eksporto apribojimų ar kainų iškraipymų. Taip pat bendradarbiausime su šalimis partnerėmis, kad investuotume į tvarių ir atsparių žaliavų vertės grandinių kūrimo infrastruktūrą.

2.3. Transportas

Transporto tinklai yra itin svarbus klestinčios ekonomikos ir visuomenės veiksnys. Jie sujungia mus su partneriais ir suteikia galimybę vykdyti tarptautinę prekybą. Transportas taip pat yra vienas iš pagrindinių sektorių kovojant su klimato kaita ir kuriant bei diegiant skaitmenines technologijas.

Strategija „Global Gateway“ bus skatinamos pasaulinės investicijos į infrastruktūrą, kuriomis bus kuriami tvarūs, pažangūs, atsparūs, įtraukūs ir saugūs visų rūšių transporto tinklai, įskaitant geležinkelius, kelius, uostus, oro uostus, taip pat logistiką ir sienos kirtimo punktus, ir šios transporto rūšys bus sujungiamos į daugiarūšio transporto sistemą. Įgyvendinsime transporto infrastruktūros projektus, kuriais skatinamas darnus šalių partnerių vystymasis ir mažinamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, taip pat sudaromos sąlygos įvairinti jų tiekimo grandines. Taip pat sieksime pasinaudoti savo, kaip pasaulio transporto centro, padėtimi.

Strategija „Global Gateway“ bus skatinama konvergencija su Europos ar tarptautiniais techniniais, socialiniais, aplinkosaugos ir konkurencijos standartais, abipusiškumas patekimo į rinką srityje ir vienodos sąlygos transporto infrastruktūros planavimo ir plėtros srityje. Ji padės tobulinti netaršių transporto priemonių įkrovimo ir degalų papildymo infrastruktūrą ir skatinti atsinaujinančiųjų ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių degalų tiekimą. Ji pasitarnaus stiprinant aviacijos ir jūrų transporto ryšius su pagrindiniais partneriais, kartu nustatant naujus standartus, kad būtų didinamas aplinkosauginis ir socialinis tvarumas, kuriama sąžininga konkurencija ir mažinamas išmetamųjų teršalų kiekis šiuose sektoriuose.

2.4. Sveikata

Pandemija atskleidė sveikatos priežiūros sistemų trūkumus ir vaistų tiekimo grandinių pažeidžiamumą. Dėl jos taip pat atkreiptas dėmesys į didelius medicinos preparatų gamybos pajėgumų skirtumus visame pasaulyje. Pavyzdžiui, Afrika vis dar importuoja 99 proc. savo vakcinų. Vis dėlto sveikatos problemos apima daug daugiau nei tik pandemiją. Apskaičiuota, kad mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse dėl ligų, kurias galima išgydyti, įskaitant ligas, kurių galima išvengti skiepijant, gimdyvių ligas ir sužalojimus keliuose, kasmet miršta 8,6 mln. žmonių 9 .

Įgyvendinant strategiją „Global Gateway“ pirmenybė bus teikiama tiekimo grandinių saugumui ir vietos gamybos plėtojimui. Kalbant apie tiekimo grandinių saugumą, ES bendradarbiaus su šalimis partnerėmis, siekdama įvairinti jų vaistų tiekimo grandines. Pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms ir reagavimo į jas institucija (HERA) taip pat padės šalinti tarptautinės tiekimo grandinės trūkumus.

Žemynai turi turėti galimybę gaminti savo vakcinas. ES yra įsipareigojusi užkirsti kelią būsimoms ekstremaliosioms sveikatos situacijoms stiprindama pajėgumus visame pasaulyje. Tai apima gamybos pajėgumų stiprinimą trečiosiose šalyse.

HERA glaudžiai bendradarbiaus su pasauliniais partneriais, kad sustiprintų pasaulinę priežiūrą, sudarytų geresnes sąlygas tarptautiniam bendradarbiavimui ir paramai medicininėms atsako priemonėms ekstremaliosios sveikatos situacijos atveju, padėtų mažas ir vidutines pajamas gaunančioms šalims kaupti ekspertines žinias, plėtoti gamybos ir platinimo pajėgumus ir remtų galimybes naudotis ES finansuojamomis medicininėmis atsako priemonėmis.

Įgyvendinant strategiją „Global Gateway“ taip pat bus sudarytos geresnės sąlygos investicijoms į tvarią infrastruktūrą bei vietinės vaistų ir medicinos technologijų gamybos reguliavimo aplinką, o tai savo ruožtu padės integruoti dabartines susiskaidžiusias rinkas ir skatins mokslinius tyrimus bei tarpvalstybines inovacijas sveikatos priežiūros srityje. Tai mums padės įveikti tokias ligas kaip COVID-19, maliarija, geltonoji karštligė, tuberkuliozė ar ŽIV / AIDS. 

2.5. Švietimas ir moksliniai tyrimai

Švietimas yra labai svarbus teisingai ir įtraukiai visuomenei ir jos ilgalaikei ekonominei sėkmei. COVID-19 pandemija atskleidė švietimo sistemų trūkumus visame pasaulyje. Besivystančių šalių švietimui skirti biudžetai dažnai yra nepakankami, o studentų skaičius auga. Manoma, kad per ateinančius du dešimtmečius studentų skaičius pasaulyje patrigubės.

ES investuos į kokybišką švietimą, įskaitant skaitmeninį švietimą, atsižvelgiant į mokymosi visą gyvenimą perspektyvą, ypatingą dėmesį skirdama mergaičių ir moterų bei kitų pažeidžiamų grupių, kurioms būdingas žemesnis mokyklos lankymo lygis, įtraukčiai. Padėsime šalims partnerėms pertvarkyti savo švietimo sistemas ir šalinti mokymo, profesinio mokymo ir mokymosi trūkumus visais lygmenimis.

Taip pat palengvinsime studentų, darbuotojų, mokytojų ir stažuotojų judumą ir stiprinsime aukštojo mokslo įstaigų tinklus ir tarpusavio mokymąsi. Išplėsta programa „Erasmus+“ atveria tokias galimybes žmonėms iš viso pasaulio.

ES bendradarbiaus su šalimis partnerėmis, kad sustiprintų bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje.

Pagal didžiausią pasaulyje viešosiomis lėšomis finansuojamą daugiašalę mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Europos horizontas“ tyrėjams ir novatoriams, esantiems už Europos ribų, suteikiama galimybė dalyvauti ES finansuojamuose bendruosiuose mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmuose, judumo programose ir daugiašalėse mokslinių tyrimų ir inovacijų partnerystėse. Programa „Europos horizontas“ dabar suteikiama galimybė prisijungti bet kurioje pasaulio vietoje esančioms šalims, kurios pasižymi bendromis pagrindinėmis vertybėmis ir tvirtu mokslo, technologijų ir inovacijų profiliu. Komisija taip pat išnagrinės galimybes sujungti verslo inkubatorius ir novatorius visame pasaulyje.

3.Strategijos „Global Gateway“ investicijų ir įgyvendinimo modelis

Siekiant patenkinti reikiamą investicijų mastą, vykdant strategiją „Global Gateway“ bus sutelkiama daugiau ir geresnių investicijų į tarptautinę infrastruktūrą. Tam reikia naujo ir novatoriško požiūrio į finansavimą bei esamo priemonių rinkinio atnaujinimo. Strategija „Global Gateway“ bus grindžiama rizikos mažinimo priemonėmis, pavyzdžiui, garantijomis ir derinimu, kad būtų galima pasinaudoti bendrais viešojo ir privačiojo sektorių ištekliais. Finansinės priemonės bus derinamos su veiklos priemonėmis, pavyzdžiui, technine pagalba, politiniu ir ekonominiu dialogu, prekybos ir investicijų susitarimais ir standartizacija, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos kokybiškoms investicijoms.

3.1. Investicijų didinimas

ES tikisi padidinti biudžeto išlaidas infrastruktūrai trečiosiose šalyse. 2014–2020 m. ES investavo 14 proc. savo išorės biudžeto (9,62 mlrd. EUR) į sąsajumo projektus. Tikėtina, kad 2021–2027 m. biudžeto ciklo laikotarpiu ši suma gerokai padidės. Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonei (KVTBP) „Globali Europa“, pagal kurią finansuojamas bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis, skirtas bendras 79 mlrd. EUR biudžetas, o 35 proc. lėšų numatyta skirti kovos su klimato kaita veiksmams. Be to, maždaug 10 proc. KVTBP lėšų bus skirta skaitmenizacijos veiksmams.

Taip pat naudosime novatoriškas finansines priemones, kad sutelktume privatųjį kapitalą. Pagal KVTBP „Globali Europa“ nustatytas iki 53,4 mlrd. EUR Sąjungos garantijų suteikimo pajėgumas. ES taip pat gali pritraukti privačių investicijų naudodamasi Pasirengimo narystei pagalbos priemone (PNPP) III, INTERREG, programa „InvestEU“ ir ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“. „Europos darnaus vystymosi fondas +“ (EDVF+) bus mūsų pagrindinė finansinė priemonė investicijoms pagal strategiją „Global Gateway“ telkti. EDVF+ teikiamos garantijos bus naudojamos rizikos mažinimo veiklai ir privačių investicijų pritraukimui, bendradarbiaujant su Europos investicijų banku ir kitomis Europos finansų įstaigomis, įskaitant, pavyzdžiui, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką.

Be to, papildydama savo finansinių priemonių rinkinį, ES svarsto galimybę sukurti Europos eksporto kreditų priemonę, kuria būtų papildomi galiojantys eksporto kreditų susitarimai valstybių narių lygmeniu ir padidintas bendras ES pajėgumas šioje srityje. Ši priemonė padėtų užtikrinti vienodesnes sąlygas ES įmonėms trečiųjų šalių rinkose, kuriose jos vis dažniau turi varžytis su užsienio konkurentais, kurie gauna didelę savo vyriausybių paramą, ir taip palengvinti jų dalyvavimą infrastruktūros projektuose.

3.2. Investicijoms palanki aplinka

Palanki aplinka atlieka svarbų vaidmenį sutelkiant didesnes investicijas į infrastruktūrą, kurios taip pat atitinka aukštus techninius, konkurencijos, aplinkosaugos, socialinius ir valdymo standartus. ES naudosis įvairiomis priemonėmis, kad pagerintų sąlygas kokybiškoms investicijoms šalyse partnerėse pritraukti. Be kita ko, bus dirbama įvairiais būdais:

·stiprinant vidaus išteklių sutelkimą, viešųjų finansų valdymą ir skolos valdymą bei gerinant skolos tvarumą;

·sudarant palankesnes sąlygas šalių partnerių reformoms, kuriomis siekiama sukurti skaidrias, nediskriminacines ir tvarias reguliavimo sistemas, suderintas su tarptautiniais standartais, ir stiprinant jų gebėjimus užtikrinti teisinių įsipareigojimų laikymąsi;

·gerinant tvaraus finansavimo srautą, skatinant atitinkamą taksonomiją, standartus ir informacijos atskleidimą. Komisija rengia išsamią strategiją, kaip padidinti galimybes gauti tvarų finansavimą mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse;

·didinant šalių partnerių pajėgumus rengti infrastruktūros planus ir rengti patikimus projektų, suderintų su nacionalinėmis vystymosi strategijomis ir poreikiais, paketus;

·skatinant kitus dvišalius ir daugiašalius finansavimo teikėjus laikytis tarptautinių išlaidų infrastruktūrai standartų;

·aktyviai dalyvaujant atitinkamų tarptautinių standartų nustatymo įstaigų veikloje. 

4.Pastangų koordinavimas su panašiai mąstančiais partneriais

Įgyvendindama strategiją „Global Gateway“, ES glaudžiai bendradarbiaus su panašiai mąstančiais partneriais, kad būtų sukurta jų atitinkamų pastangų sąsajumo ir kokybiškos infrastruktūros srityje sinergija su trečiosiomis šalimis ir būtų pasiektas didžiausias poveikis mažinant pasaulinį infrastruktūros trūkumą. Šis bendradarbiavimas apims visus mūsų darbo aspektus, įskaitant politikos koordinavimą, bendradarbiavimą bendrų ar lygiagrečiai vykdomų projektų srityje ir bendrą jų finansavimą, bendrą veiklą su priimančiosiomis šalimis, privačiuoju sektoriumi ir tarptautinėmis finansų įstaigomis ir bendradarbiavimą atitinkamuose tarptautiniuose standartų nustatymo forumuose.

G 7 jau įgyvendina daug iniciatyvų, kuriomis remiama tvari infrastruktūra šalyse partnerėse. ES yra visapusiškai įsipareigojusi siekti esminių pokyčių infrastruktūros finansavimo srityje, kuriuos G 7 vadovai įsipareigojo įgyvendinti 2021 m. birželio mėn. Karbio Bėjaus aukščiausiojo lygio susitikime, ir ji atlieka aktyvų vaidmenį praktiškai įgyvendinant šį užmojį. ES mano, kad tai ilgalaikė partnerystė, prie kurios galės prisijungti ir kiti.

ES jau yra sudariusi sąsajumo partnerystes su Japonija ir Indija. Ji taip pat ketina siekti sąsajumo partnerystės su Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN), remdamasi 2020 m. ministrų deklaracija. Anksčiau šiais metais ES ir Jungtinės Amerikos Valstijos įsteigė Prekybos ir technologijų tarybą, kurios šalys taip pat bendradarbiauja siekdamos skatinti saugų ir tvarų tarptautinį skaitmeninį sąsajumą. ES sieks toliau bendradarbiauti su JAV, taip pat su Kanada, Korėjos Respublika ir kitais panašiai mąstančiais partneriais.

Siekdama, kad tai būtų įtraukta į politinę darbotvarkę, Europos Sąjunga užtikrins, kad strategija „Global Gateway“ taptų daugiašalių ir, kai tinkama, dvišalių aukščiausiojo lygio susitikimų su mūsų tarptautiniais partneriais prioritetu, pradedant artėjančiu ES ir Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimu, po kurio vyks ES ir Afrikos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimas. Ji taip pat integruos strategijos „Global Gateway“ principus į savo vykdomą bendradarbiavimą su regionais, organizacijomis ir šalimis partnerėmis sąsajumo srityje.

5.Valdymas ir ryšiai

Strategijos „Global Gateway“ projektai bus rengiami ir įgyvendinami vykdant Europos komandos iniciatyvas. ES institucijos, valstybės narės ir Europos finansų įstaigos bendradarbiaus su Europos įmonėmis, šalių partnerių vyriausybėmis, pilietine visuomene ir privačiuoju sektoriumi.

Vadovaujant Komisijos pirmininkui, strategiją „Global Gateway“ toliau įgyvendins vyriausiasis įgaliotinis ir Komisijos pirmininko pavaduotojas bei atsakingi Komisijos nariai. Atsižvelgiant į tai, bus įsteigta „Global Gateway“ valdyba, kuri teiks strategines šios iniciatyvos gaires, visų pirma susijusias su Europos komandos projektų plėtojimu.

Komisija įsteigs Patariamąją verslo grupę strategijos „Global Gateway“ klausimais. Ši grupė užtikrins privačiojo sektoriaus dalyvavimą, bus lengvai prieinama ir padės aptarti strategijos „Global Gateway“ įgyvendinimą. Ji gaus informacijos iš įmonių ir dalysis žiniomis, kad investicijų poveikis ir veiksmingumas būtų kuo didesnis. Ši grupė dirbs papildomai ir nedarydama poveikio esamoms verslo paramos organizacijoms. Taip pat bus pradėtas dialogas su pilietine visuomene siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi visapusiškai įtraukaus požiūrio.

Siekdamos remti šią informavimo veiklą, ES delegacijos, glaudžiai bendradarbiaudamos su ES valstybėmis narėmis pagal Europos komandos principą, atliks svarbų vaidmenį koordinuodamos veiksmus su visais esamais suinteresuotaisiais subjektais ir palaikydamos ryšius su šalimis partnerėmis, kad nustatytų projektus, suderintų juos su finansavimu ir vykdytų jų įgyvendinimo stebėseną. Tai bus platesnio masto diplomatinių pastangų, kurios bus dedamos kartu su valstybėmis narėmis siekiant skatinti strategijos „Global Gateway“ modelį ir jos teikiamą ekonominę, socialinę ir aplinkosauginę naudą, dalis.

ES pradės informuotumo didinimo kampaniją šalyse partnerėse, kad paaiškintų strategijos „Global Gateway“ metodą piliečiams ir instituciniams suinteresuotiesiems subjektams, ragindama valstybes nares ir Europos finansų įstaigas suvienyti jėgas tokios komunikacijos srityje. 2022 m. Komisija ES taip pat surengs specialią strategijos „Global Gateway“ komunikacijos kampaniją.

6.Tolesni veiksmai

Strategijos „Global Gateway“ tikslas – sujungti Europos komandos, jos tarptautinių partnerių ir privačiojo sektoriaus kapitalą ir patirtį. Ji bus grindžiama mūsų šalių partnerių poreikiais ir strateginiais Europos Sąjungos interesais. Atsižvelgdami į tai, kartu su šalimis partnerėmis plėtosime strategiją „Global Gateway“ ir kviesime pilietinę visuomenę bei vietos privatųjį sektorių aktyviai dalyvauti mūsų mainuose. Dabar ES užmegs ryšius su kitomis šalimis, kurios nori bendradarbiauti. Taip pat įtrauksime privatųjį sektorių, kad panaudotume jo kapitalą, kompetenciją ir patirtį.

Strategijos „Global Gateway“ įgyvendinimo pažanga bus reguliariai ir aktyviai stebima, vertinama ir apie ją bus pranešama. Prireikus strategija bus patikslinta. Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis yra įsipareigoję greitai įgyvendinti šią strategiją ir apie tai nuolat informuos Tarybą ir Parlamentą.

Remdamasi sėkmingu 2019 m. Europos sąsajumo forumu, kuriame dalyvavo kai kurios ES šalys partnerės ir pagrindiniai suinteresuotieji subjektai, ES reguliariai rengs strategijos „Global Gateway“ forumus. 2022 m. birželio mėn. Komisija surengs susitikimą su suinteresuotaisiais subjektais, kad įvertintų pažangą, padarytą įgyvendinant strategiją „Global Gateway“, ir užmegs dialogą dėl tolesnių veiksmų. 

(1)

Pasaulinis infrastruktūros centras: https://outlook.gihub.org/ . 

(2)

Rozenberg, Julie; Fay, Marianne. 2019. Beyond the Gap: How Countries Can Afford the Infrastructure They Need while Protecting the Planet (liet. Atotrūkio panaikinimas. Kaip šalys gali įpirkti reikiamą infrastruktūrą ir kartu apsaugoti planetą). Washington, DC: World Bank.

(3)

2021 m. liepos 12 d. Tarybos išvados 10629/21 „Pasauliniu mastu sujungta Europa“.

(4)

  https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/statement_21_5767 . 

(5)

Komunikatas „Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planas“ COM(2020) 641 final.

(6)

Bendras komunikatas „Atsparumo stiprinimas. Visiems naudinga Rytų partnerystė“, JOIN(2020) 7 final, ir bendras tarnybų darbinis dokumentas „Ekonomikos atsigavimas, atsparumas ir reforma. Rytų partnerystės prioritetai po 2020 m.“, SWD(2021) 186 final.

(7)

Bendras komunikatas „Atnaujinta partnerystė su pietinėmis kaimyninėmis šalimis. Nauja Viduržemio jūros regiono darbotvarkė“, JOIN(2021) 2 final, ir bendras tarnybų darbinis dokumentas „Atnaujinta partnerystė su pietinėmis kaimyninėmis šalimis. Ekonomikos ir investicijų planas pietinėms kaimyninėms šalims“, SWD(2021) 23 final.

(8)

 Komisijos komunikatas „2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis: Europos skaitmeninio dešimtmečio kelias“, 2021 3 9, COM(2021) 118 final.

(9)

Kruk, Margaret E.; Gage, Anna D.; Joseph, Naima T.; Danaei, Goodarz; García-Saisó, Sebastián; Salomon, Joshua A., Mortality due to low-quality health systems in the universal health coverage era: a systematic analysis of amenable deaths in 137 countries (liet. Mirtingumas dėl prastos kokybės sveikatos priežiūros sistemų visuotinės sveikatos apsaugos amžiuje. Sisteminga mirties atvejų, kurių buvo galima išvengti, 137 šalyse, analizė), The Lancet 392.10160 (2018), p. 2203–2212, https://doi.org/10.1016/S0140-6736(18)31668-4 .

(10)

Komisija siūlo naują iniciatyvą „Global Gateway“, kad būtų galima gerokai padidinti iš ES biudžeto finansuojamas investicijas. Ji siūlo 2022–2027 m. laikotarpiu skirti dar 750 mln. EUR metinėmis dalimis su sąlyga, kad EIB suderins šias lėšas pagal atitinkamą tvarką ir kad šie projektai bus įgyvendinami taip, kaip planuota. To siekiant reikia skubiai tęsti darbą, susijusį su projektų nustatymu ir vertinimu. Komisija siūlo tai įvertinti 2024 m., kad prireikus būtų galima padidinti biudžetą.